V. Vitkienė: suaugusieji pamiršta, kaip smagu svajoti drąsiai

– Artėja rinkimai, kaip manote, ar politiniai procesai gali turėti įtakos "Kaunas 2022" planams?

Iš kitų miestų patirties matyti, kad šie projektai niekada nėra saugūs, juk krauju sutarčių nepasirašinėjame. Yra paraiška, virtusi sutartimi su Europos Komisija, joje įrašytos konkrečios sumos. Yra savivaldybių tarybų sprendimai dėl finansavimo, jį jau gauname, ir nuolat pagrindžiame, kad jį išleidžiame miesto ir rajono gerovei. Atsiskaitome gana dažnai ir įvairiais lygiais, stengiamės būti kiek įmanoma labiau permatomi. Pagrindinė Vyriausybės dotacijos dalis mus pasieks 2022-aisiais, kaip didžiausias saugiklis. Taip pat mūsų rinkodaros komanda nuolat susitinka su galimais partneriais verslo pasaulyje. Visiems potencialiems rėmėjams rengiame unikalius pasiūlymus, juos ilgai aptarinėjame, tad tai netrumpas procesas.

– Ar į "Kaunas 2022" kaip miesto kultūros įstaigą kreipiamasi patarimų strateginiais klausimais? Tarkime, kalbant apie naujus kultūrai skirtus objektus Kaune, esamų renovaciją?

– Mielai sutiktume savo įžvalgomis pasidalyti, vis dėlto kreipiamasi ne taip ir dažnai. Suprantu, kad strateginiai projektai vykdomi lėtai, bet reikia pripažinti, kad kultūros bendruomenė apie juos žino mažokai. Ypač sergame dėl Mokslo salos – tikiu, kad šis projektas būtų įgyvendintas 2022-aisiais, taptų itin reikšminga mūsų programos dalimi, pastiprintų turistų trauką. Tačiau kai kuriuos projektus, pavyzdžiui, naują skaitmeninį e.rinkodaros produktą kultūros turizmui skatinti, rengiame kartu su Kauno miesto savivaldybe.

– Kultūros bendruomenė nuolat kalba apie poreikius – juodąją dėžę scenos menams, erdvę šiuolaikiniam menui. Ar "Kaunas 2022" gali padėti diskusijoms virsti realybe?

– Mes nuolat apie tai galvojame. Komandoje turime žmonių, nuodugniai tiriančių Kauną, jo pastatus, erdves, svarstančių, ką būtų galima pritaikyti šiuolaikinei kultūrai. Ruošiame pasiūlymus vienos švietimo įstaigos renovacijai, mąstome apie buvusio taksi parko patalpas. Variantų yra, tik visi jie nepigūs ir mūsų vienų biudžetui nepakeliami, tad ieškosime kitų būdų.

Kalbant apie parodų sales... Neslėpsiu, kai pradėjau dirbti su "Kaunas 2022", dar rengiant paraišką, esu sakiusi, kad šis titulas reikalingas jau vien dėl to, kad Kaune atsirastų šiuolaikinio meno centras (šypsosi). Vis dėlto, išanalizavus situaciją, akivaizdu, kad pakaktų tiesiog iš pagrindų sutvarkyti Kauno paveikslų galeriją ir Mykolo Žilinsko dailės galeriją, ir tai atitiktų mūsų miesto poreikius. Bet tai labai komplikuota, nes pastatai priklauso ne miestui, o Vyriausybei. Tarkime, paveikslų galerijos renovacijos šiuo metu nėra jokiuose planuose. Joje įrengtos saugyklos, šių nėra kur iškelti... Teko jau daug kartų drauge su galerijas valdančio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus atstovais lankytis Kultūros ministerijoje, kalbėtis, diskutuoti apie galimybes. Na, bet ministerijoje irgi viskas keičiasi.

– Mąstant apie "Kaunas 2022" programų poveikį kartais atrodo, kad sėkmingai veikiančių, užsienyje Kauną garsinančių galerijų ar kitų institucijų veiklos šis projektas iš esmės nepakeis, tai yra jos jau dabar pasiekusios aukštą meninį lygį. Taigi Europos kultūros sostinės titulas daugiau įtakos turės ne profesionaliajam menui, o, tarkime, mikrorajonų bendruomenėms. Ar yra tokiose mintyse tiesos?

– Tikrai, Kauno situacija nėra tokia jau bloga. Savo kultūros lygiu netgi esame išskirtiniai Europos kultūros sostinių kontekste. Juk ne tik didieji miestai, kultūros židiniai, pelno šį titulą. Sakyčiau, esamiems ir būsimiems mūsų partneriams trūksta ne kokybės ar idėjų, bet finansų.

– Ir auditorijų?

– Tiesa, ir būtent čia "Kaunas 2022" gali padėti. Visiems mums, taip pat ir dirbantiems "Kaunas 2022" – juk atėjome iš savo organizacijų ir planuojame į jas grįžti – aktualu žinoti, kaip pasiekti naujas auditorijas, kaip ištrūkti iš pačių apsibrėžto elito rato ir matyti plačiau. Kaip tik dabar vyksta pirmoji auditorijų plėtros mokymų programa mūsų "Tempo akademijoje", dalyviai labai įkvėpti. Kvietėme įvairių organizacijų atstovus dalyvauti atrankoje, iš kiekvienos ją įveikusios mokymuose dalyvauja po du žmones. Žinoma, jei organizacija didesnė, tie du dar turės nudirbti didelį darbą grįžę po šių mokymų. Jie, beje, vyks iki pat 2022-ųjų, taigi tikiuosi, kad mąstymo apie būsimą auditoriją virusas spės po Kauną pasklisti plačiai. Žinote, taip pat tikiuosi, kad galimybė dalyvauti tokio tipo užsiėmimuose pritrauks į Kauno organizacijas jaunų darbuotojų! Ypač didelėse, veikiančiose daug metų, itin reikia šviežio kraujo ir naujo požiūrio.

– O dabar – ne apie darbuotojus, bet apie auditoriją. Tai yra tuos, kurie dar nėra auditorija. Skaitinėjant internete įvairias iš pirmo žvilgsnio pozityvias naujienas vis dėlto tenka susidurti su nemažai neigiamų komentarų. Maždaug kam švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus troleibusams marginti, plakatams spausdinti, mokymams – tai yra ne apčiuopiamiems projektams, infrastruktūrai, o kultūrai... Ar nesvyra jums rankos dėl tokio požiūrio? Ar galima per keletą metų jį pakeisti? Gal ne pakeisti, bet pakviesti gyventi įvairiaspalvį gyvenimą, nežiūrėti tik į ne visuomet nuvalytas šaligatvio plyteles?

Visi kuratoriai, kurie po rajoną važinėja su savo programomis, grįžta tokie įkvėpti, kad aš jiems net pavydžiu.

– Kiek teko bendrauti su kitų Europos kultūros sostinių atstovais, visi jie sako, kad bambėjimas ruošiantis pagrindiniams programos metams auga. Iš pradžių visi džiaugiasi: "Laimėjome!" Džiaugsmui nuslūgus imama svarstyti, kam viso to reikia, kokia bus nauda man ir miestui... Jei viskas gerai, per pagrindinius metus tas nepasitenkinimas ir skepsis vėl sumažėja, kyla miestiečių savivertė, jie jaučiasi svarbūs ir matomi Europoje.

Aš pati manau, kad svarbu kuo daugiau kauniečių įtraukti į savanoriškas veiklas, pakviesti juos būti atvirus, svetingus. Pavyzdžiui, užleisti vieną seniai nenaudojamą savo buto kambarį svečiams iš užsienio ar pabūti gidu, pavežioti užsieniečius po Kauno miestą ir rajoną savo automobiliu. Galbūt galima išvirti kavos turistams? Jei pats tampi reiškinio kūrėju, dalyviu, tai ir imi jį pozityviai vertinti. Bet bambeklių neišvengsime ir nereikia jų vengti. Mes darbo metu irgi bambame. Gal tai lietuvių tipinis bruožas? Vis dėlto darydamas ir matydamas rezultatus imi jausti malonumą.

– Akivaizdu, kad kalbant apie svetingumą ir savanorystę daug darbo turi ir turės "Fluxus" agentai, bendruomenių budintojai, veikiantys miesto mikrorajonuose ir Kauno rajono gyvenvietėse.

– Taip, nuo pavasario Kaune ir Kauno rajone veiks jau 20 agentų. Kaip tik šiuo metu mokosi antroji jų grupė. Aš pati asmeniškai labai nustebau, kad iš pirmųjų aštuonių agentų per pirmuosius metus nė vienas neatkrito! Juk jie, galima sakyti, išmetami į bekraštę jūrą veikti savarankiškai! Kiek teko kalbėtis su agentais, visi tikina, kad daugiausia motyvacijos jiems teikia pabudintų žmonių atsiliepimai. Jie jaučia, kad yra reikalingi. Kol kas – tik kol kas, nes jau šiemet prasidės profesionalių menininkų veiklos "Fluxus Labas!" ribose – itin didelių renginių mikrorajonuose nebuvo, bet akivaizdu, kad vien jau galimybė pabūti kartu, pasikalbėti ne tik apie kultūrą žmonėms labai daug reiškia.

– Gegužę vyks jau antrasis Europos kultūros sostinės forumas. Kuo jis bus kitoks nei vykęs pernai?

– Norime mažiau pranešimų, bet tikrai įkvepiančių, ir daugiau praktinių susitikimų su savo sričių profesionalais. Forumą šįkart pavadinome "Human Factor" (liet. "Žmogiškasis faktorius") – tai reiškia žmogiškumą šviesiąja prasme, tai, ką atsinešame su savo vizijomis ir kaip jomis užkrečiame kitus. Taip pat norime kalbėti ir apie žmogiškas klaidas. Juk kultūrą kuria žmonės. Be to, kviesime dalyvauti ne tik kultūros, bet ir verslo sektoriaus atstovus. Rengsime bendrus seminarus, kad vieni kitus pažintų ir galėtų paieškoti bendrų sąlyčio taškų.

– Atrodo, dar kalnas neapkalbėtų temų liko. Bet... ar jums pačiai lieka laiko užsukti į renginius Kaune, kurių, akivaizdu, gausėja, ir ne tik pažymėtų "Kaunas 2022" logotipu?

– Man laiko tikrai per mažai! Ir jo tik mažėja. Visgi labiausiai išgyvenu, kad trūksta laiko susitikimams su kultūros organizacijų vadovais. Sau, mąstydama apie 2019-uosius, pasakiau, kad jau geriau išvis niekur neisiu, bet susitiksiu su visais, ir ne po kartą. Metų pabaigoje norėčiau jau matyti gaires, ką partneriai veiks 2022-aisiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Labai laukiam pokyčių

Labai laukiam pokyčių portretas
Nematerialių dalykų gal ir vyksta, bet, deja, jie visai miestiečių nematomi, tuo tarpu, tai, kas matome, kas susiję su paveldu, ar net ir naujais rajonais - nekinta. labai gaila.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Būtų gražus iššūkis sutvarkyti senus mikrorajonus, atnaujinti namų fasadus, aplinką, takelius.., iškirsti persenusius krūmokšnius, sutvarkyti kiemus.

Geriau

Geriau portretas
Pasirūpinkite tuo, kas tikra - griūvančia Kauno modernizmo architektūra
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių