- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išskirtinė asmenybė
D.Nasvytytė išsiskyrė ne tik modernia ir savita šokio stilistika, bet ir savo charakteriu ir išvaizda. Ji nebuvo tipiška lietuvaitė – tamsiais ilgais ir banguotais plaukais, akys turėjo šiek tiek azijietiško tipo požymių.
"Ji juokaudavo, kad turi totorių kraujo. Dar ji turėjo labai daug fizinės jėgos. Yra išlikusios jos vaikystės fotografijos, kuriose ji nusifotografavusi kartu su kitais šeimos nariais ir pusbroliais. Kiti vaikai atrodo nekantrūs, norintys greičiau pabėgti toliau žaisti, o ji susidomėjusi žiūri tiesiai į fotoobjektyvą. Ir kitose fotografijose galima pajusti jos didelę energiją ir jėgą", – pastebėjo pašnekovai.
Palyginti su kitomis pasaulio žymiausiomis to meto šokėjomis, D.Nasvytytė turėjo daugiau abstraktaus judesio formuluočių ir tai, kad jos ekspresija buvo pagrįsta natūralia jėga. Jos šokyje buvo galima įžvelgti vokiečių šokio bruožų, atkeliavusių iš vokiečių ekspresionistinio kino.
"Kai kas sako, kad ji per daug emocionali, tačiau negalima sakyti, kad tai buvo blogai. Savo principus skiepijo ir mokinėms, sakydama, kad judesys turi būti natūraliai organiškas, susietas su žmogaus jausmų ekspresija. Jai buvo svarbus santykis tarp ramybės ir judėjimo dinamikų. Šokis buvo neatsiejamas nuo kasdienio judėjimo, gyvenimo ir sveikatos, naudodavo jogos elementus, iš kurių svarbiausias buvo kvėpavimas", – pasakojo pašnekovai.
Būtinybė pamiršti praeitį
Paklausti, ką D.Nasvytytė yra pasakojusi apie Kauną ir Lietuvą, pašnekovai pabrėžė, kad Danutė niekada nekalbėjusi daug apie gyvenimą iki emigracijos, kadangi Australijoje tuo metu vyravo požiūris, jog emigrantai turi pamiršti savo praeitį.
"Turėjai susikurti naują identitetą ir tapti tikru australu – kalbėti angliškai ir rengtis kaip australas (moterys dėvėjo gėlėtas sukneles, vyrai – pilkus kostiumus ir pilkas skrybėles). Mes tai vadiname asimiliacijos politika. Danutė asimiliavosi siekdama išgyventi, kita vertus, ji galbūt kažkiek tikėjo visu tuo – kad tai jauna šalis, turinti daug jaunų ir stiprių žmonių, ir jei jie išmoks atitinkamų dalykų, jie bus dar stipresni ir taps puikia tauta. Ji taip pat siekė, kad jos šokio stilistika būtų įtraukta ir į švietimo sistemos edukacines programas. Ji darė tai, ką galėjo. Kai kas sako, kad ji galėjo tapti kur kas žymesnė, bet ne, ji negalėjo, nes buvo traumuota karo, su negrįžtamai pažeista sveikata. Danutė kaip šokėja daugiau pasiekė dirbdama nacionaliniu lygiu ankstyvosios veiklos etape. Bet Australijoje ji taip pat buvo laiminga ir vertino tai, ką turėjo, – galimybę užsiimti ta veikla, kuria tikėjo", – pasakojo E.Gertsakis.
Apie tai, kaip gyveno ir dirbo Kaune, D.Nasvytytė daug nepasakodavo, tačiau nuolat sakė, kad Australijoje ji nori daryti tai, ką buvo pradėjusi Lietuvoje. "Dirbdama ji atiduodavo visas jėgas ir niekada nepasiduodavo. Jos mokinės jai rašydavo laiškus dėkodamos, kad joms padėdavo, jos ją vadino madam Dana. Nors sunkiame gyvenime netrūko liūdesio ir nevilties, niekada neteko jos matyti piktos", – žymiosios šokėjos portretą papildė jos sūnus Sigitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...