- Jolanta Garnytė-Jadkauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
-
Ukrainos teatro režisierius: mūsų teatrai pradeda adaptuotis karo sąlygomis
Rugpjūčio pradžioje Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) kvietimu Kaune lankėsi Ukrainos režisierius Ivanas Uryvskyi ir jį spektakliuose lydinti kūrėjų komanda: scenografas bei kostiumų dailininkė. Menininkas gruodį Kaune pristatys premjerą. Buvo kalbėtasi apie ją ir apie Ukrainos teatralų realijas, kai Kyjive vaidinti tenka griaudžiant oro pavojaus sirenoms.
Spektaklius nutraukia oro sirenos
Šią liepą režisierius užbaigė prieš karą pradėtą premjerą – A. Camus „Kaligula“. Spektaklis įvyko Lesios Ukrainkos vardo nacionaliniame akademiniame dramos teatre, kuriame šiuo metu savo spektaklius rodo ir I. Franko vardo nacionalinio akademinio dramos teatro kolektyvas.
„Premjeros repeticijas nutraukė karas. Į sceną sugrįžome po trijų mėnesių pertraukos. Žinote, Kyjive teatrai pamažu adaptuojasi ir pradeda veikti. Tai gana sudėtinga, nes pas mus nuolatos gaudžia oro pavojaus sirenos: turime nutraukti veiksmą, bėgti į slėptuves, o sugrįžę – pabaigti rodymą. Būna, kad kelias dienas nepasigirsta nė vienos sirenos, o kartais gaudžia kelis kartus per dieną. Jeigu sirena pasigirsta prieš pat finalą, publika jo ir nebesulaukia. I. Franko teatras yra netoli prezidentūros, mes neturime slėptuvės, todėl repertuarą, kiek tai įmanoma, perkėlėme į Lesios Ukrainkos teatro sceną – šalia jo yra metro, kuris atlieka slėptuvės funkciją. Teatrai atsiveria, žiūrovų, aišku, mažiau, bet jie palengva grįžta į teatrus. Tiesa, rodymai vyksta dienos metu, trečią, penktą valandą, nes galiojant komendanto valandai, visi turi spėti grįžti namo. Tęsiame savo darbus. Kultūrinis frontas veikia. Kai neturėjome scenos, rengėme koncertus ir spektaklius kariams, gyventojams“, – situaciją pristatė režisierius.
J. Veber nuotr.
Karo sustabdyta „Kaligulos“ premjera įvyko
Paskutiniai du trys mėnesiai darbo scenoje – oro gurkšnis kūrėjams ir žiūrovams. I. Uryvskyi pasakojo, kad patys pirmieji spektakliai buvo emociškai sudėtingi – ir aktoriai, ir žiūrovai kūrinius priėmė per karo prizmę.
„Mane neramino klausimas, ar teisinga vaidinti dabar? Paaiškėjo, kad reikia, kad žiūrovams – svarbu. Kai svarstėme užbaigti spektaklį „Kaligula“, ieškojau atsakymo, kiek ši pjesė reikalinga mūsų dienoms? Po to nurimau, nes ji kalba apie mirtį, tironiją. Nusprendėme premjerą užbaigti ir išleisti. Spektaklis palietė publiką, ji suprato idėją“, – pasakojo I. Uryvskyi.
Paklaustas, ar visi aktoriai, su kuriais repetavo, liko Kyjive, režisierius pasakojo, kad vienas aktorius, atliekantis Scipiono vaidmenį, grįžo repetuoti iš fronto – pradėjęs nuo teritorinės gynybos jis tapo Ukrainos karinių pajėgų kariu. Gavęs atostogų, aktorius repetavo ir vaidino, o paskui vėl išvyko į dalinį. Gelbėja tai, kad spektaklį vaidina dvi aktorių sudėtys. Labai daug aktorių savanoriauja karo metu – kiekvienas daro, ką gali: koncertuoja kariams, civiliams, renka ir pristato paramą.
„Dabar – visai kitoks gyvenimas, bet jis vyksta. Sostinėje jau buvo daugiau nei 500 oro pavojaus signalų, su tuo pradedi susigyventi. Pamažu pradeda veikti kultūros įstaigos, nes daug žmonių grįžo į Kyjivą.“
Kyjive yra daug teatrų ir jie visi iki karo siūlė skirtingą repertuarą. Režisierius tikisi, kad įvairovė išliks, bet medžiagą pastatymui teks rinkti jautriau. Dėsninga, kad rusų autoriai traukiasi iš repertuaro.
J. Veber nuotr.
„Man visada buvo svarbi pasaulinė ir mūsų klasika. Ukrainos autorių kūriniai yra didelės apimties ir retai statomi teatruose. Dabar atsiranda naujos dramaturgijos, prozos, kuri pradėjo bręsti po 2014 metų. Svarbu apie Ukrainą kalbėti save šalies viduje ir užsienyje“, – vardino menininkas.
Kaune statys spektaklį pagal ukrainietės klasikės Olhos Kobylianskos romaną
Režisierius į Kauną atvyko jau turėdamas idėją pastatyti spektaklį pagal ukrainietės klasikės Olhos Kobylianskos romaną „Žemė“. Inscenizaciją rašo jis pats. Premjerą įgyvendinti padės bendraminčiai: scenografas Petro Bogomazovas bei kostiumų dailininkė Tetiana Ovsiichuk, vaidins NKDT aktoriai. Ši apysaka, parašyta 1902 metais, yra gerai žinoma režisieriaus tėvynėje. Joje pasakojama vienos šeimos istorija, kuri primena Kaino ir Abelio istoriją – brolis nužudo brolį. Pasak režisieriaus, ši dramaturgija, tema bus suprantama ir atpažįstama Lietuvos publikai.
„Man visada atrodė, kad Ukrainos klasikai reikia daugiau erdvės, kad ją pažintų Europa. Tai kartu ir didelė atsakomybė man“, – kalbėjo režisierius.
Šis kūrybinis susijungimas su Ukrainos menininkais yra NKDT bendradarbiavimo su Lesios Ukrainkos vardo nacionaliniu akademiniu dramos teatru rezultatas. Abiejų teatrų tikslas – pristatyti Ukrainos klasikos kūrinius.
Apie režisierių:
I. Uryvskyi gimė 1990 metais Krivoy Rog mieste. Baigė „Kyjivo nacionalinį kultūros ir meno universitetą“ (Ninos Husakovos kursą). Baigdamas studijas režisavo Odesos Vasyl Vasylka vardo akademiniame muzikos ir dramos teatre Mykhailo Kotsyubynsky‘io „Pamirštų protėvių šešėliai“, o vėliau dirbo šio teatro pagrindiniu režisieriumi. Tuo pačiu bendradarbiavo su Kyjivo ir Lvivo teatrais. 2020 metų rugsėjo pradžioje I. Uryvskyi buvo pakviestas užimti Ivano Franko vardo nacionalinio akademinio dramos teatro režisieriaus pareigas.
J. Veber nuotr.
Kasmet skelbiamas teatrinių premijų ir apdovanojimų laureatu. Yra pastatęs Ukrainos klasiko I. Franko „Pavogtą meilę“, spektaklį pagal to paties autoriaus novelę „Kryžkelės“, Augusto Strindbergo „Freken Juliją“, T. Wiliamso „Geismų tramvajų“, H. Ibseno „Perą Giuntą“, A. Camus „Kaligulą“ ir kitus spektaklius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...