Europos kultūros sostinės titulą Kaunas perleis kitiems: tūkstančiai bučinių miestui ir pasauliui

Anot „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, kultūrinis gyvenimas Kaune buvo pasiekęs Niujorko ar Berlyno standartus, o kauniečiai įgijo smalsumo, užaugo jų poreikis kokybiškų kultūros ir meno renginių.

Paskutinis kūrinys, kuriuo Kaunas atsisveikina su 2022-aisiais – 2 022 bučiniai, fotografo Remio Ščerbausko projektas. Jį galima išvysti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir net Izraelyje.

„Gatvėje žmonės dažnai net nesuvokia, kad yra fotografuojami, todėl gali užfiksuoti ką nors nepakartojamo ir ypatingo. Tai atveria daugiau galimybių, nes fotografas yra nematomas“, – sako žinomas gatvės fotografijos meistras.

Norėčiau, kad Europos kultūros sostinės idėjos būtų ilgalaikės.

Pirmą kartą bučinių idėją išbandęs viename Nyderlanduose vykusiame plenere, dabar jį įgyvendino gimtajame Kaune: pasirodę įdomu įtraukti žmones ne tik į meninį, bet ir socialinį vyksmą.

„Bučinys – labai intymus gestas. Maniau, kad per trumpą laiką prikalbinti žmones jį padovanoti bus labai sunki užduotis. Ir neklydau. Prasidėjo pandemija, žmonės bijojo užsikrėsti, buvo momentų, kai fotografuoti tapo neįmanoma. Nors užtikrinome saugumą – valėme langą, naudojome dezinfekuojančius skysčius, o visa fotosesija vyko lauke, tačiau žmonėms tai vis tiek kėlė šiokią tokią baimę“, – apie tai, kaip Laisvės alėjoje esantis „Kaunas 2022“ biuras tapo bene labiausiai nubučiuotu objektu Europoje pasakojo fotografas.

R. Ščerbausko nuotr.

Fotosesijoje įsiamžino ne tik praeiviai, bet ir menininkai, bendruomenių atstovai, renginių dalyviai ir komanda „Kaunas 2022“. Kuratoriai, idėjos autoriai, savanoriai ir techninis personalas pasidalijo, kam bučiniu norėtų perduoti didžiausią padėką.

Sudominti praeivius, tapti ne tik fotografo subjektais, bet ir projekto objektais, kūrėjais, nebuvo paprasta.

„Reakcijų buvo įvairių. Dalis žmonių numodavo ranka, kiti sakydavo, kad neturi laiko. Užsieniečiai fotografuodavosi dažniau, jie tai priimdavo kaip savotišką žaidimą, o vietiniams ši idėja skambėjo įtartinai. Kartais galvodavau, kad teks tiesiog nuleisti rankas. Vis dėlto tie, kurie išdrįsdavo nusifotografuoti, labai džiaugdavosi rezultatu, ragindavo ir kitus“, – prisiminė R. Ščerbauskas.

Būtent tiems žmonėms, padėjusiems įgyvendinti šį atsisveikinimo su „Kaunas 2022“ metais projektą jis skirtų savąjį bučinį. „Jų drąsa ir buvo pagrindinis projekto akcentas. Jie padovanojo emociją, kuri, visi suprantame, yra intymi, ja pasidalyti tikrai nelengva. Reikėjo įdėti daug pastangų, kad barjeras būtų nugriautas“, – sako menininkas.

Miestui jis linki rasti jėgų plėstis, įsileisti naujų idėjų. „Nors miestas, man atrodo, jau yra daug atviresnis, bet vis dar norėčiau jo labiau tarptautinio, su daugiau projektų ir erdvių menui. Tiesiog pasakysiu taip – norėčiau, kad Europos kultūros sostinės idėjos būtų ilgalaikės", – visų komandos „Kaunas 2022“ narių lūkestį išsakė R. Ščerbauskas.