- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
Peizažo žanro kūrinys tradiciškai yra suvokiamas kaip kraštovaizdžio vaizdavimas. Ir nors vaizdavimo formų gali būti pačių įvairiausių, jei menininkas kuria klasikinių – tapybos, grafikos ar fotografijos, vaizduojamosios dailės – šakų ribose, tuomet žiūrovui jo kūrinys vaizduotėje asociatyviai, simboliškai vis tiek primins realų gamtovaizdį ar jo fragmentą.
Jaunosios kartos tapytoja Sonata Riepšaitė, kurios personalinė paroda "Galvoti peizažą" veikia galerijoje "Meno parkas", kūryboje peizažo žanru naudojasi ne tam, kad perteiktų drobės formate įrėmintus tikrovės motyvus, o kaip skirtingose materijose (vaizde, garse ar pan.) esančia medžiaga (nutrinančia žanrui būdingus apibrėžimus). Pastaroji, pasiduodama menininkės vaizduotei ir patirtims, įkūnydama peizažą skirtinguose materialiuose būviuose suveda juos visus į klasikinę dailės formą – tapybą. Peizažo žanras tarsi sukasi priešinga kryptimi – pradėdamas nuo naujų, šiuolaikiškų, konceptualių formų jis grįžta atgal į ten, kur prasidėjo – į ištakas.
Iš ateities į praeitį
Bandant vizualizuoti šį procesą mintyse jis tampa panašus į epizodą kino filme, kai, norint suvokti, kas lėmė dabarties rezultatą, veiksmas keliais kadrais sugrįžta į praeitį, paaiškinant įvykių eigą suformavusią dabartį.
Skirtingai nei kino filmo kadruose, kuriuose laikas gali judėti įvairiomis kryptimis, S.Riepšaitės drobėse jis yra beveik nejuda. Stebėjimo ir informacijos rinkimo eigoje tapytojos "montuojama" medžiaga, inspiruojanti sukurti paveikslą, susilieja su jos realybėje skirtingu laiku regėtomis skirtingomis vietomis ir drobėse yra vizualizuojamas įsivaizduojamas peizažas.
Informacijos rinkimas šiuo atveju yra dailininkės ėjimas į ateitį, ieškant skirtingų peizažo būvio formų, o jų apdorojimas atsiminimais (sujungimas su realiai matytais vaizdais) – grįžimas į praeitį, kurioje formos iš ateities tampa praeities sarkofagais – paveikslais.
Peizažo žanras tarsi sukasi priešinga kryptimi – pradėdamas nuo naujų, šiuolaikiškų, konceptualių formų jis grįžta atgal į ten, kur prasidėjo – į ištakas.
Nebylūs pašnekovai
Laikas nustoja tekėti ir tampa klampus, o dabartis, iš kurios į S.Riepšaitės paveikslus žvelgia žiūrovas, nesipriešina drobėse kuriamos belaikės atmosferos įtaigai ir pasiduoda ramiam sklendimui žvilgsniu po galerijos erdvę apžiūrint peizažus.
Fragmentiškos kompozicijos tampa "ekranais", į kuriuos esame įpratę žvelgti. Tik skirtingai nuo mums įprastų, šių fiziškai liesti negalima. Kontaktas galimas tik pasitelkus vaizduotę, mintimis, atsiminimais, o tai kuria intymų ryšį tarp žiūrovo ir kūrinių. Kiekvienas darbas – tarsi naujas pašnekovas, su kuriuo nereikia kalbėti, nes jis atviras žvilgsniui.
Mistiška atmosfera, kurią sukuria menininkės pasirinktos subtilios raiškos priemonės, iš karto įveda žiūrovą į tam tikrą tapytojos kuriamos istorijos epizodą, kurio eiga priklauso nuo jo paties. Tai reiškia, kad jis gali pasikliauti intuicija ir žvilgsniu vaikščiodamas po S.Riepšaitės kurtus peizažus, juos ir (su)galvoti, nes – paradoksalu – šių vaizdų tikrovėje niekada nebuvo ir nėra, bet sykiu jie jau yra ir bus.
Tai, ko niekada nebuvo
Čia prasideda filosofiška žiūrovo kelionė po parodą, ieškant atsakymo į klausimą: ar gali egzistuoti tai, ko niekada nebuvo?
Ant galerijos sienų sukabinti paveikslai lyg ir galėtų būti faktas, pavirtinantis – taip, gali. Tačiau kiekvienoje drobėje esantis motyvas – tai subjektyvus tapytojos vaizduotės konstruktas, per kurį žiūrovui menininkė atveria tikrovės ir vaizduotės susidūrimo vietas, kurios nėra pasiekiamos geografiškai, vadinasi, neegzistuoja realybės ribose. Vis dėlto parodos lankytojas mato juos esamuoju laiku, konkrečioje vietoje. Todėl čia ir dabar įsivaizduojami S.Riepšaitės peizažai egzistuoja, nors ten ir tada – jų nebuvo. O ateityje? Ateityje jie dar nesugalvoti.
Kas? Paroda "Galvoti peizažą".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki rugpjūčio 25 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 19–kovo 24 d.2
Kovo 19 d. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – edukacinis užsiėmimas „Velykinė akvarelė“. Giraitė, Bažnyčios g. 2: 18 val. – Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčios pamatų šventinimas ir Pempės dieno...
-
Kovo 21–23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje – 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“
Į Kauno rajone esantį Akademijos miestelį kovo 21–23 d. suvažiuos moderniausia žemės ūkio technika ir įranga – traktoriai, kombainai, krautuvai ir kita. Jai, kaip ir daugeliui žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų, atstovaus per 400...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu4
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
Garliavoje skambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“3
Švenčiant 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Garliavos sporto ir kultūros centre nuskambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“. ...
-
Menininkė J. Račiūnaitė: kolekcionavimas – būdas susitaikyti su kaita
„Man įdomu kolekcionuoti objektus, kurie savo įprastumu tampa nepastebimi“, – sako menininkė Julija Račiūnaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos paroda „Iš privačios kolekcijos“. ...
-
Tapytojas M. Juodis: gyvenimas yra spektaklis
Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra pagalvojęs, kas iš tiesų yra gyvenimas. Kas, jei tai tik žaidimas ar mus užvaldęs sapnas? Galbūt atliekame mums priskirtus vaidmenis kieno nors kito kuriamame spektaklyje? Šiuos ir daugiau egzistencini...
-
Pasaulinės operos žvaigždės į Kauną grįš išskirtiniams koncertams2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) šį pavasarį klasikinės muzikos gerbėjams ruošia ypatingą staigmeną – pristatys du įspūdingus projektus su pasaulinėmis operos žvaigždėmis. ...
-
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama išskirtinė instaliacija: planetą Žemę kvies išvysti iš arti
Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-...
-
J. Lukšės piešiniuose įamžintas Kauno modernizmas1
VDU menų galerijoje „101“ veikia architekto-dailininko Jono Lukšės Kauno tarpukario modernizmo architektūros piešinių paroda, skirta paminėti šio paveldo įtraukimą į UNESCO. ...