Tapybos paroda „Senas sodas“ – kaip šeimos alegorija

Kaip pastebima parodą anonsuojančiame tekste, I. Viningienės kūrybai būdingi lengvi, minkšti potėpiai, sodrios, kontrastuojančios ir įvairiais tonais susipynusios spalvos. Autorės tapybos darbuose dominuoja romantizuotas žvilgsnis į pasaulį. Jautrus gamtos ir mus supančios aplinkos pajautimas atkreipia žiūrovo žvilgsnį į tikrą, autorės stilizuotą realybės vaizdą.

Gamtovaizdžių, natiurmortų, portretų vaizduose atsiskleidžia autorei būdingas požiūris į gamtą, jautrus vasariškas dvelksmas ir romantinis lengvumas. Paveikslai pripildyti ramybės būsenos, sustojusio laiko nuojautos.

„Paroda alsuoja ramybe, gamtos jausmu ir pabrėžtinu, išraiškingu lengvumu. Čia nėra perspaustos manieros, bandymo įrodyti tai, ko nėra, – pastebi menotyrininkė Jurgita Ilčiukaitė. – Tai paroda apie būtį, ramybę. Daug žalumos ir mėlio kontrastuoja ir konkuruoja tarpusavyje, tačiau tai yra vaizdinis atsigręžimas į gamtą ir jos romantiką.“

Autorė mums padeda lengvai mintimis persikelti į vasarą, pasinerti į prisiminimus, pavaikščioti po romantišką sodą. „Lengvi, tarpusavyje susipynę dažų potėpiai harmonizuoja paveikslų kompozicijas, suteikia ekspresijos įspūdį, tačiau potėpių minkštumas neutralizuoja greitų mostų įspūdį, taip suteikdamas raminančio, nostalgiško jausmo“, – sako J. Ilčiukaitė.

Nors pavadinime minimas senas sodas, eksponuojami kūriniai atskleidžia autorės gebėjimą tapyti peizažus, natiurmortus, portretus. „Tai išreikšta subtiliai, tačiau tiek užtenka, kad būtų aiškiai matomas tapytojos talentas. Todėl „Parko galerija“ labai džiaugiasi galėdama surengti jau devintą autorės parodą, kurioje per vizualųjį meną atsiskleidžia gamtos grožis, būtis, santykis su aplinka ir savimi“, – sakė menotyrininkė.

Aplinkos grožis įkvėpė ir pačią dailininkę. „Artimi žmonės turi įsigiję šimtametę sodybą, kurioje senos obelys, krūmai ar kiti augalai peraugo įprasto sodo standartus ir dabar daro ypatingą įspūdį“, – apie eksponuojamų kūrinių ištakas pasakoja I. Viningienė. Jei motyvas yra emociškai patrauklus, jis nejučia virsta paveikslu, kuris jai pačiai kartais primena labiau scenografiją nei realų gamtos vaizdą.

Vilkdalgiai. / Organizatorių nuotr.

„Dar vienas mano labai mėgstamas žanras – portretai. Stebėti žmones patinka nuo vaikystės. Portreto tapymas yra tiesioginis pokalbis su modeliu akis į akį, labai sudėtingas ir kartu be galo įdomus procesas. Parodos „Sename sode“ tema susiformavo pirmą kartą eksponuojant peizažus kartu su vaikų, anūkų, vyro portretais. Tas „Senas sodas“ yra šeimos, kurioje auga mūsų vaikai, nauja karta, alegorija“, – komentavo menininkė.

Kurdama I. Viningienė sako jaučianti laimę, džiaugsmą – būnant blogos būsenos neįmanoma nieko nutapyti. Šias emocijas simbolizuoja spalvos, kurių kartais reikia tarsi maisto papildų.

„Ekspozicija sudaryta iš vienuolikos paveikslų. Paskutinis, naujausias, darbas – „Obuoliai“. Tikrai netapiau sąmoningai, kad pabaigčiau temą. Savaime atėjo kitos spalvos, o pasąmonė padiktavo motyvą“, – apie nedidelio formato kūrinį, iš tolo pasitinkantį lankytojus, pasakojo I. Viningienė.

Menininkė viliasi, kad iš parodos lankytojai išeis geros nuotaikos. „Jei nepavyko, siūlyčiau ateiti vėl. Čia kaip su žmogumi – kad geriau pažintum, kartais reikia susitikti dar kartą“, – šypsosi tapytoja.

Kas? I. Viningienės paroda „Sename sode“.

Kur? „Parko galerijoje“.

Kada? Veikia iki vasario 23 d.