Tai, kas svarbu – Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda

Pirmąsias dienas skaičiuojančio rudens popietę aplankyti Kauno paveikslų galeriją paskatino čia vykstanti Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo, kurį organizuoja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, o kuruoja fakulteto docentas Remigijus Sederevičius, paroda. Šiek tiek netikėta – neturinti pavadinimo.

Be žodžių

Tačiau, geriau pagalvojus, pavadinimo nebuvimas išlaisvina. Tikriausiai tiek pačius autorius, tiek ir jų kūrinių pažiūrėti atėjusius žiūrovus. Nebelieka įsipareigojimo atitikti žodinę struktūrą, parodos ženklą – pavadinimą.

Atsižvelgiant į estetines porceliano savybes, jam labai tinka būti be žodžių. Ilgi kūrinių koncepcijų raštai, sugalvoti-išgalvoti pavadinimai – daugžodžiavimas, kalbant apie šią medžiagą. Žiūrint į parodoje, kurios tema – tvarumas, eksponuojamus menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, JAV kūrinius, norisi pagarbiai patylėti ir ramiu žingsniu apeiti parodą, stabtelint prie kiekvieno darbo. Įsižiūrint.

Be efektų

Baltumas, dominuojantis ekspozicijoje, paakina žiūrovą būti susikaupusį, nesiblaškyti, neieškoti efektų. Gali pasirodyti nuobodu? Anaiptol. Su šia paroda pataikyta ir į temą – tvarumas ir į dabarties laiką, kurį identifikuoti galėtume kaip sukrėtimų laiką, skatinantį atsigręžti į tai, kas yra fundamentalu, kas kaitos procesuose vis iš naujo prisitaiko ir išlieka, į tai, kas svarbu.

Baltumas, dominuojantis ekspozicijoje, paakina žiūrovą būti susikaupusį, nesiblaškyti, neieškoti efektų.

Parodos autorių kūriniuose nesvarbių detalių nėra, dėl to jos architektūra susijungia į stabilią struktūrą ir, nepaisant to, kad kiekvienas kūrinys yra atskira jos dalis, kurią žiūrovui įdomu tyrinėti, ekspoziciją galima suvokti kaip instaliatyvią visumą. Pastarosios harmoningu tvirtumu galima gėrėtis atsitraukus, o panorėjus – išnirti iš meditatyvios pasigėrėjimo būsenos ir atkreipti dėmesį į detales (atskirus kūrinius), kurios paskatins dinamiškai pajudėti parodos erdvėje, mat simpoziumo dalyvių darbai eksponuojami sumaniai: vieni – tradiciškai pakabinti akių horizonto linijoje, kiti – savo čiuptuvais okupavę vieną iš galerijos sienų, dar kiti – nusileidžia nuo lubų ar, priešingai, guli ant žemės. Ši dinamika suteikia žaismingumo, paragina žiūrovą būti judančia parodos dalimi. Paradoksalu, nes aplink – porceliano kūriniai. Tačiau išlaikyti balansą, apskaičiuoti savo judesius gyvenime yra labai svarbu, tad kodėl nepradėti nuo treniruotės parodoje?

Be didaktikos (bet su raginimu)

Kai treniruojasi kūnas, neprošal pamankštinti ir protą. Vietos parodoje eksponuojamų menininkų kūriniuose tam – daug. Keramikas Audrius Janušonis į simpoziumo temą pažvelgė labai įdomiai – išbandydamas efemerišką idėjos tvarumą. Kūrinyje "Mamos" menininkas panaudojo prieš daugiau nei dešimtį metų sukurtas formas, į kurias pylė porcelianą, vėliau – retušavo, degė, glazūravo.

"Bandžiau įbristi į prieš penkiolika metų nutekėjusį vandenį – materija išėjo identiška, o kaip bus su idėja – pasakyti dar anksti", – sako A.Janušonis.

Nuo kūrybos temos nenutolsta ir menininkės Alison Safford ir Uršulė Baužaitė, sukūrusios bendrą darbą "Žaizdos topografija", kurį sudaro 3D spausdintas porcelianas ir video koliažas. "Šiuo kūriniu tarsi bandome pažvelgti į Žemės žaizdas, kurias darome kaip vartotojiška visuomenė. Kyla klausimas, ar šie veiksmai gali būti archetipas kūrybai, troškimui kurti kažką tokio didelio ir neįveikiamo kaip pati Gamta?" – klausia keramikės. Darbe A.Safford ir U.Baužaitė apeliuoja į kiekvieną iš mūsų bei pragaištingą vartotojiškumą, primindamos, kad trumpalaikės pakuotės tampa ilgaamžėmis šiukšlėmis ir paskatindamos susimąstyti.

Globalias temas viename iš kelių parodoje eksponuojamų kūrinių nuošalėje palieka meninkė Wen-Hsi Harman. Kūrinyje "Pirštų antspaudai" ji susitelkia į save ir tyrinėja savo identitetą, kuriame susijungia Taivano ir Jungtinės Karalystės kultūrų įtakos. Žvilgsnį į tvaresnę mūsų visų ateitį nukreipia keramikė Birgitte Christens darbe "Tvarus maisto vartojimas", pasiūlydama netikėtą idėją, jog "aštuonkojis gali būti tvarus būdas ateities mėsos vartojimui".

Kiek abstrakčiau simpoziumo temą interpretuoja Vernersas Lazdansas kūrinyje "Rakštis", porcelianą sujungdamas su tapyba. Menininkas ironiškai nužvelgia kiekvieną iš mūsų tarsi klausdamas, ar užburtame besaikio vartojimo rate, kratydamiesi atsakomybės už savo veiksmus, įpročius ir poelgius, patys sau netampame rakštimis, kurias atsisakome šalinti?

Tvari ir kartu trapi medžiaga porcelianas simpoziumo dalyvių kūriniuose tampa atskaitos tašku su žiūrovu kalbėti apie globalias, ekologines ar asmenines problemas, skatinant sąmoningumą ir padrąsinant kiekvieną, atėjusį į parodą, dėti individualias pastangas siekiant visų mūsų gerovės ir planetos išsaugojimo, už kurį esame atsakingi.

Simpoziumo dalyviai

Birgitte Christens (Danija), Eglė Einikytė Narkevičienė (Lietuva), Wen-Hsi Harman (Taivanas–Didžioji Britanija), Martinas Harmanas (Didžioji Britanija), Audrius Janušonis (Lietuva), Vernersas Lazdansas (Latvija), Rokas Dovydėnas (Lietuva), Allison Safford (JAV), Uršulė Baužaitė (Lietuva), Elina Titane (Latvija).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Medūza

Medūza portretas
Parodos pavadinimas "Nereikalingi daiktai".Kai nei buičiai nei menui.Ar reikėtų džiaugtis, kad kažkas nulipdė aštuonkojį,tik todėl, kad tai porcelianas? Tuščios kalbos apie ekologiją, kai pasaulis perkraunamas nereikalingais daiktais.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių