Proveržio simbolis

„Romuvos“ pastato istorija prasidėjo dar 1938 m., kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai įsigijo sklypą Laisvės alėjoje ir vos po kelerių metų, 1940-ųjų balandį, atidarė kino teatrą. Tarpukariu „Romuva“ pripažinta erdviausiu, moderniausiu ir originalumu lenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.

Kaip pastebi Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro projektų vadovas Vaidas Petrulis, „Romuvos“ planinėje pastato struktūroje vyrauja šiek tiek užapvalintos formos – jis primena to meto JAV kino teatrams būdingą veržlumo estetiką, tačiau išorėje esama užuominų ir į istorinę architektūrą. Pastato modernumą ir šiuolaikiškumą dar labiau pabrėžia įėjimą akcentuojantis stiklinis bokštelis, kuris tapo vienu iš tarpukario architektūros simbolių.

Dekoratyvioji durų raiška kiek primena tarpukariui būdingus tautinio stiliaus ieškojimus. „Vis dėlto miestui bene svarbiausias objekto urbanistinis sprendimas. Kino teatro pastatą atitraukus į sklypo gilumą, suformuota nedidelė ir jauki viešoji erdvė, pagyvinanti perimetrinį Kauno Laisvės alėjos užstatymą, – rašo V.Petrulis. – Pusrūsio patalpose suprojektuotos patalpos ir sargo butas – tai atspindi tarpukario tradiciją visuomeniniuose statiniuose įrengti gyvenamąsias patalpas. Antrame aukšte buvo numatytos administracinės ir techninės patalpos."

Teatras virsta namais

Per daugiau nei aštuonis dešimtmečius veiklos metų kino teatras tapo ne tik kokybiško kino ir renginių erdve, bet ir daugelio kauniečių minima susitikimų, pasimatymų ir susipažinimo vieta.

2015 m. pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas, o šiuo metu jis – vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuo šiol kino namais vadinama „Romuva“ kviečia kauniečius iš naujo atrasti šią istorinę erdvę ir pasinerti į čia vyksiančią kultūrinę veiklą.

Anot „Romuvos“ direktorės Rūtos Mašanauskaitės, ilgai lauktas atidarymas suteiks galimybę kauniečiams sugrįžti į savo pamėgtus kino namus, su kuriais daugelį sieja malonūs prisiminimai. „Kaunas vėl bus praturtintas šiuolaikiška aukštos meninės vertės kino programa“, – sakė ji.

„Romuvos“ nuotr.

Balandžio 22 d. vyksiantis šventinis atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius art deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai dedikuotą parodą ir išbandyti naująsias kino sales.

Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas, leisiantis trumpam pamiršti kasdienes problemas ir pasinerti į magiškus nuotykius.

„Kinas – svarbi kultūros dalis, o „Romuva“ dar nuo tarpukario laikų kauniečiams simbolizuoja kokybę ir kelia nostalgiškus prisiminimus. Džiaugiuosi, kad gerokai užtrukusią rekonstrukciją pagaliau pavyko užbaigti. Tegul naujosios kino namų erdvės tampa stipria kauniečių traukos vieta, o čia rodomi filmai, kultūrinės veiklos ir renginiai suteikia dar daugiau malonių įspūdžių ir jaukių akimirkų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Įkurtuvių maratonas

Atidarymo renginio dalyvių laukia išskirtinė staigmena – naujai įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940 m. balandžio 18 d. „Romuvos“ atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija“ („Love affair“).

1939 m. režisieriaus Leo McCarey sukurtoje romantinėje dramoje vadina to meto garsenybės Charles Boyer ir Irene Dunne. Tarpukario spaudoje apie jį rašyta: „Tai nepaprasto grožio filma. Tai sužavėtų širdžių melodija. Tai auksinis meilės raštas gyvenimo matmenyse, pilname bandymų ir kančių“ („Lietuvos žinios“, 1940, bal. 18, p. 5.).

„Romuvos“ sugrįžimo proga rengiamo naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai“ premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė“, festivalyje „South by Southwest“ kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa. Šie filmai šmaikščiai ir ironiškai pasakoja netikėtas paprastų žmonių istorijas.