Quantcast

„Spalva–nuotaika–simbolis“: tradicija ir netikėtumai

Galerijoje "Balta" rengiama tradicinė grupinė paroda "Spalva–nuotaika–simbolis" turi savo kodus ir simboliką, tad kasmet sulaukia tiek dailininkų, tiek ir lankytojų dėmesio. Šiemet savo darbus pristatė 25 autoriai: tapytojai, tekstilininkai, keramikai.

Dominavo tapyba

Temų ir stilių įvairove pasižyminčioje Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerijoje rengiamoje parodoje – istorijos ir gamtos tematika, mistinių ir realių motyvų sandūra, abstraktusis kalbėjimas apie būsenas ir jausenas. Tačiau visus kūrėjus vienija vienas bendras vardiklis – balta spalva.

Didžioji dalis šiųmetėje parodoje eksponuotų darbų – tapybos kūriniai. Vilnietis tapytojas Vytautas Poška pristatė darbą, kurio kompozicijos pagrindą sudaro komplikuota linija, kelianti asociacijų su tiltu, sujungiančiu skirtingas dimensijas, galbūt du krantus, dvi priešpriešas. Darbe dominuoja baltos ir mėlynos koloristikos niuansai.

Sigito Petrausko "Šarma" – tipiškas šio dailininko kūrybos pavyzdys. Koliažiškas apskritimas čia tampa Pasaulio sampratos modeliu, žiemos ir šio metų laiko įvaizdžiu. Parodoje jis išsiskyrė dekoratyvumu ir ypatinga precizika.

Marijos Rastenienės darbo pagrindu tapo ekspresyvi koloristika, sudaranti mėlynos, geltonos ir baltos spalvų samplaiką, charakterizuojanti nuotaiką, emociją, žiemos ciklą, neatsitiktikai darbas pavadintas "Žiemos rapsodija".

Laima Jonynienė-Giedraitienė žiemos tematiką sieja su pienių žydėjimu, žaismingai savąjį pienių natiurmortą pavadindama "Pienės sniege". O Modestas Malinauskas savąjį darbą "Sapnas" štrichuoja kaip lengvą pilkos ir baltos spalvų debesį, sudarytą iš augalų. Abstrakčios figūros ir baltų snaigių, kurios visas detales sujungia į vieną visumą.

Įkvėpta gamtos

Eglės Petraitytės-Talalienės akvarelėje tradicinis miesto peizažas nuspalvintas žaliai, darbas pavadintas "Žiema ne už kalnų", kiek ironiškai konfrontuoja su šiųmetės žiemos išdaigomis. Danutė Vaskelaitė savo kūrinį "1863 metų sukilimas" minimalizuoja iki atminties ženklo – augalo, pereinančio į kryžiaus simboliką, fragmento.

Menininkė iš Ukrainos Marina Chopey melsvame fone fotorealistiškai pateikia medžio ir gėlės motyvus išryškindama ir sakralizuodama gamtos motyvą. Vilnietė Erika Petunovienė kūrinyje "Tyli naktis" mitologizuoja moters portretą, papildydama baltiškosios simbolikos ir lietuviškojo kostiumo stiliuotomis etnografinėmis detalėmis.

Parodai baigiantis paaiškėjo konkursinės-grupinės parodos nugalėtojai.

Zita Virginija Jusevičiūtė-Tarasevičienė tapybos darbe "Fiordai" šiaurietišką peizažą transformuoja simboliškai suliedama su balto ir  melsvo atspalvių emocinio, dvasinio išgyvenimo pakilimu.

Gito Markučio "Melancholiškas peizažas" – dinamiška abstrakcija, paremta kontrasto principu ne tik formų, bet ir koloristine prasme.  Gintarė Maskaliūnienė tradicine maniera atliktame darbe "Raudona tvora vidury laukų" tarsi supriešina natūros ir kultūros vaizdinius.

Laura Steponavičiūtė savo "Pūgoje" atsiduoda abstrakcijos ir ritmikos žaismei fiksuodama gamtos stichiją. Į bendrą visumą įsilieja ir tapytojos Džiuljetos Ramintos Čebataraitės abstrakti kūriniai.

Grafikas Egidijus Rudinskas kūrinyje "Artišokas" susitelkia ties egzotiškos formos augalo grafinio vaizdo išryškinimu, meistrystės aktualizavimu, klasikinės senovinės stilistikos aktualizacija. Marijus Petrauskas tapybos darbe "Anapus" per augalo temos improvizaciją pateikia skaidrų žiemiškos šviesos vaizdinį.

Kita dimensija

Šalia vaizduojamosios dailės darbų parodoje nemenką dalį sudarė  ir taikomosios dailės darbai. Vilnietės tekstilininkės Danguolės Brogienės tekstilės darbas "Magnolijos žiedas" – tai menininkei įprastos geometrinės kompozicijos fragmentuose dominuojanti balta spalva, kontrastuojanti su žalios ir mėlynos spalvų detalėmis.

Tekstilininkė Birutė Sarapienė ekspresyviame darbe "Sielų skrydis" dėlioja daugybę mažų detalių materializuodama sakralią temą. Tekstilininkės Danutės Valentaitės "Angeliukų choras" minimalizuoja ir konceptualizuoja kontrastuojančių spalvų multifikuotas angelų figūras.

Keramikė Lilija Mogylienė pateikė porceliano kompoziciją "Laimingi", kuriame žaismingai sudėlioja preciziškai atliktas šermuonėlių figūras. Keramikas Remigijus Sederevičius kūrinyje "Drobulė" demonstruoja baltos spalvos nepakeičiamumą ir eleganciją. Moters krūties vaizdinys pratęsiamas daugybe juvelyrinių ornamentinių detalių.

Giedrė Petkevičiūtė porceliano darbe "Skydas" sujungia kelias prasmes ir jomis žaidžia. Aušra Kleizaitė parodoje pristatė konceptualų kūrinį "Now", sukurtą iš popieriaus lakštų. Balto ir rausvo popieriaus lapų kaita signalizuoja laiko tėkmę. Šis menininkės kūrinys atstovauja subtilaus minimalizmo krypčiai.

Keramikės Ingos Žemaitienės tradicine technika sukurta keraminė skulptūrėlė "Vandenė" – išraiškinga ryškiomis spalvomis dekoruota žuvis – parodos ekspozicijai suteikė ekspresijos ir dinamikos.

Parodai baigiantis paaiškėjo konkursinės-grupinės parodos nugalėtojai. Pirmoji vieta skirta L.Mogylienės kūriniui "Laimingi", antroji – S.Petrausko "Šarmai", trečioji – M.Malinausko "Sapnui".



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,siandien MAN!!! nera NUOTAIKOS...,

...,siandien MAN!!! nera NUOTAIKOS..., portretas
o kodel???...PATS neZINAU???...,matyt ORAI turi ITAKOS... TASKAS
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių