- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų meno srityje. Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ prisijaukino jau antrąją. Pirmoji „Aukso paukštė“ Garliavoje nutūpė 2013 m., o antroji atskrido šiemet.
Dovana jubiliejaus proga
Liaudiškų šokių grupę – keturis vyrus ir šešias moteris – choreografė Zita Vaškelienė subūrė Garliavos kultūros centre 2003 m. Po mėnesio – spalio 1 d. – šokėjams jau teko koncertuoti. Tai buvo kolektyvo krikštas, o minėta data tapo gimtadieniu. Pirmasis šokis, pateiktas publikos teismui, vadinosi „Pasodinom ąžuolą“ (Juozo Gudavičiaus choreografija), tad kolektyvas ir buvo pavadintas „Ąžuolo“ vardu. Šiuo metu jame 36 šokėjai – aštuoniolika porų, penki jų – senbuviai, ištikimi kolektyvui šešiolika–septyniolika metų.
„Tai, kad aukščiausiąjį apdovanojimą antrą kartą gauname jubiliejiniais veiklos metais, yra paprasčiausias atsitiktinumas. Įvertinimas liudija – žengtas didelis žingsnis pirmyn. Net nepagalvojau apie tai, bet iš tiesų „Aukso paukštė“ yra pati didžiausia jubiliejinio gimtadienio dovana, paskatinimas, o kartu – ir įpareigojimas skleisti ir puoselėti liaudies meną“, – sakė kolektyvo vadovė.
Pirmoji „Aukso paukštė“ Garliavoje nutūpė 2013 m., o antroji atskrido šiemet.
Pasak Z. Vaškelienės, narių kaita kolektyve, nors ir nedidelė, bet yra. „Keičiasi žmonių gyvenimai, darbai, gyvenamosios vietos. Kolektyvas – gyvas organizmas, negali nesikeisti. Jei taip nutiktų, būtų sąstingis“, – samprotavo pašnekovė.
Pranašai savame krašte
„Ąžuolo“ šokėjai – aktyvūs Lietuvos dainų švenčių, Kauno rajono ir Kauno miesto renginių, festivalių dalyviai, mielai koncertuoja kituose miestuose ir rajonuose. Nuo 2005 m. kolektyvo iniciatyva Garliavoje kasmet rengiamas vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Atdarykim vartelius“, į kurį kviečiami draugai ir bendraminčiai.
Ąžuoliečiai – aktyvūs Garliavos bendruomenės nariai, stengiasi dalyvauti visuose renginiuose. „Tokia mūsų misija – puoselėti tautinį meną, o šalia to atsiranda daugybė dalykų: festivaliai, konkursai, išvykos, kolektyvo susibėgimai: turime tradiciją – vasarą plaukiame baidarėmis, renkamės vis kitą, neišbandytą maršrutą, kartu švenčiame inkilų kėlimo šventę. Gyvenimas tiesiog kunkuliuoja ir mes tuo labai džiaugiamės“, – sakė Z. Vaškelienė.
Organizatorių nuotr.
Liaudiškų šokių grupė palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis Seinuose ir Punske (Lenkija), šiemet ketina kartu švęsti Jonines. Jei konkursai, renginiai apdovanoja jauduliu, viską atperka kelionės. „Ąžuolas“ tautiškumo gilių pribarstė ne tik Lietuvoje, o veiklos 20-mečio proga ketina pasidovanoti kelionę – vykti į festivalį Indonezijoje.
Padus kutenantys nutikimai
Z. Vaškelienė choreografinį darbą dirba jau 46 metus, per tą laiką būta gausybė renginių ir kiekvienas jų – vis kitoks, savotiškas, prieš kiekvieną jaudinamasi. „Dažniausiai prisimenu tuos, kuriuose kas nors vyko ne pagal nustatytą planą. Prisimenu, viename renginyje šokėjai sutriko ir sušoko dalį šokio ne į tą pusę: ne į žiūrovus, o į scenos gilumą, bet, kai suprato klaidą, pasitaisė taip, kad niekas net nepastebėjo, – juokėsi kolektyvo vadovė. – Man beliko tik pagirti juos už profesionalumą.“
Organizatorių nuotr.
Tiek vadovei, tiek šokėjams ypač įsiminė 2007 m. Kauno rajono dainų ir šokių šventė, kai Kulautuvoje teko šokti per lietų ir šėlstant vėjui. „Tada buvau renginio režisierė, net neviltis apėmė dėl tokios stichijos. Choristai dainavo „Palaimink, Dieve, mus“, iškėlė rankas, ir išties jis palaimino, ant kiekvieno išpildamas po kibirą vandens iš dangaus“, – kvatojo prisiminusi pašnekovė.
Tokių, anot, Z. Vaškelienės, padus kutenančių įvykių per jos karjerą pasitaikė ne vienas.
Vadovės veikla ir įvertinimai
Zita Vaškelienė 1978 m. baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir įgijo baletmeisterio pedagogo specialybę, choreografijos specializaciją.
Be „Ąžuolo“, vadovauja 1982 m. jos pačios įkurtam Kauno miesto vaikų ir jaunimo šokio teatrui „Gijelė“ ir Garliavos kultūros centro vaikų liaudiškų šokių kolektyvui „Tauškutis“.
Organizatorių nuotr.
Z. Vaškelienė – daugelio Kauno miesto, rajono švenčių, sportinių, pramoginių renginių iniciatorė ir režisierė, 2005 m. respublikinės moksleivių šventės „Mes – laisvės vaikai“, 2014 m. dainų šventės „Čia – mano namai“ Šokių dienos vyriausioji baletmeisterė.
2010 m. išrinkta metų garliaviete. Už nuopelnus kultūros srityje 2009 m. apdovanota Kauno rajono savivaldybės trečio lygio garbės ženklu, 2012 m. 35-erių kūrybinės veiklos metų proga – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.
Pakaunė – rojaus sodas
Lietuvos nacionalinio kultūros centro 1999 m. įsteigtos „Aukso paukštės“ nominacijos kasmet įteikiamos geriausiems metų mėgėjų meno kolektyvams. Taip išryškina, atkreipia visuomenės dėmesį į ryškiausius mėgėjų meninės kūrybos, tradicijų puoselėjimo, atlikimo meno rezultatus, viešai pagerbia tuos, kurie jų pasiekia. Pakaunė per šį laikotarpį tapo rojaus sodu – jame apsigyveno dešimt „Aukso paukščių“.
Organizatorių nuotr.
2001 m. nominacijoje „Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas“ apdovanota Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija „Vaidyba“ (režisierius Jonas Daraškevičius).
2002 m. nominacijoje „Geriausias vaikų folkloro ansamblis ir vadovas“ – Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vadovė Daiva Bradauskienė).
2002 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ apdovanojimą pelnė tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunimo tautinių šokių grupė „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė-Matušaitienė).
2007 m. nominacijoje „Geriausias liaudies instrumentų orkestras ir vadovas“ – Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras „Jiesia“ (vadovai Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas).
2008 m. nominacijoje „Geriausia liaudiška kapela ir vadovas“ – tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto liaudiška kapela „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius).
2013 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).
2018 m. nominacijoje „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“ – Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“ (vadovė Jolanta Balnytė).
2020 m. nominacijoje „Geriausias pučiamųjų instrumentų orkestras ir vadovas“ Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ (vadovas Jonas Girnius).
2021 m. nominacijoje „Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas“ – Ežerėlio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ (vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas).
2023 m. nominacijoje „Geriausia liaudiškų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...
-
SEL koncertas Kaune taps rekordiniu: tokios scenos Lietuvos muzikos istorijoje dar nebuvo40
Rugpjūčio 26 d. drebės ne tik Kauno Dariaus ir Girėno stadionas, bet ir visos miesto apylinkės, nes organizuojamas SEL koncertas savo masteliu žada pranokti visus iki šiol Lietuvoje vykusius renginius. Planuojama, kad į šou susirinkę 40 t...
-
A.Šendrovo baleto „Dezdemona“ premjera: neieškokite naujo, ieškokite amžino2
Gegužės 26 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras išleidžia kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjerą. ...
-
Lietuvos kūrėjų portretai: gija po gijos6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veikia Irenos Piliutytės paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“. ...
-
Kauno miesto gimtadienio maršrutai upėmis, gatvėmis ir kiemais
Šį savaitgalį 615-ąjį gimtadienį švęsiančiam Kauno miestui, jo žmonėms ir svečiams Kauno menininkų namai dovanos net tris festivalius: renginių savaitgalį atidarys „Kiemų šventė“, į istorinę gatvę vilios &bdqu...
-
Kauno bažnyčioje – šv. Mišios už aktorę D. Rudokaitę4
Pirmadienio pavakarę Lietuvą apskriejo žinia apie Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorės Daivos Rudokaitės mirtį. Trečiadienį, gegužės 24 d., Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. ...
-
Menas tremtyje – galimybė išlikti žmonėmis
Tremtis yra viena iš baisiausių Lietuvos okupacijos istorijos dalių: tūkstančiai žmonių buvo deportuojami iš savo gimtosios šalies į Sibiro darbo stovyklas arba kitas gyvenvietes, dažnai atitolusias nuo civilizacijos ir padorių gy...
-
Ž. Landzbergas: ne meno užduotis būti didžiojo pasakojimo įrankiu
„Iki pat nepriklausomybės laikų buvo gajus juokingas įprotis reikalauti iš meno labai aiškios pozicijos. Bet cenzūros laikai baigėsi, o meno kūriniai tuo ir yra žavūs, kad užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Ne meno užduotis ...