Skambanti Laisvė – nuo Baltijos iki Ukrainos

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose vykusiame koncerte lingavau pagal Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ žodžius „Kol dar matau, kol dar girdžiu, / Kol dar į kalną mano kelias...“ Dar prieš kelias dienas pasižymėjau koncertą, skirtą Estijos Nepriklausomybės dienai, vasario 24-ajai. Išvakarėse užmigome kamuojami blogos nuojautos, 24-ąją pabudome su karo realybe, o penktadienio „7 meno dienos“ išėjo su grotažyme #paskutinistaikosnumeris – nuo tiesumo stingo kraujas.

Estijos Respublikos 104-osioms metinėms skirtas koncertas „Skambanti Baltijos laisvė“ buvo ypatingas, kitoks. Negausi publika, neramūs, nuolat žinias telefone tikrinantys žmonės. Vos prieš kelias dienas pakeista programa – dėl nelemtos pandemijos, kuri visai neseniai atrodė pats baisiausias dalykas, kartu negalėjo koncertuoti latvių violončelininkas Kristapas Bergas (Kristaps Bergs), tad nebuvo koncerto programoje numatyto Johanneso Brahmso koncerto smuikui, violončelei ir orkestrui a-moll, op. 102, ir Arvo Pärto „Spiegel im Spiegel“ (1978) violončelei ir kameriniam orkestrui.

Koncerte skambėjo Ülo Krigulo (1978) koncertas smuikui ir orkestrui „Cloudworks“ (pasaulinė premjera), Jaano Räätso (1932–2020) koncertas kameriniam orkestrui op. 16 (1961), Suomijos kompozitoriaus Jano Sibelijaus (Jean Sibelius) (1865–1957) koncertas smuikui ir orkestrui d-moll, op. 47 (1904/1905). Kauno miesto simfoniniam orkestrui (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas) dirigavo Erki Pehkas (Estija), griežė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė (Lietuva).

Tai turėjo būti tiesiog gražus šventinis koncertas, nes per kelias dienas pakeista programa buvo tiesiog ideali. Trys kartos kompozitorių – nepalaužiamai suomių dvasiai atstovaujantis J.Sibelijus, populiariojo J.Räätso, gimusio ir mirusio (vėl) nepriklausomoje Estijoje, Kamerinis koncertas ir šiandieninės kartos kompozitorius Ü.Krigulas, kaip ir daugelis mūsų dar spėjęs pagyventi sovietmečiu.

Apie šį koncertą nepavyksta rašyti atidėjus į šalį emocijų. Kaip džiugiai jį pristatinėjo Kauno valstybinė filharmonija! „Tai dedikacija laisvei.“ „Šią dieną Estija švenčia laisvę! Todėl Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia nevaržomai, be jokios baimės ir draudimų, švęsti tautų bičiulystę.“ Mes ir šventėme – su idealiai parengta programa, puikia muzika ir nerimu širdyje.

Su visai kitokias mintis sukeliančiais muzikos vaizdiniais. „Kaip mažas paukštelis, skrajojantis skaidriais dangaus labirintais. Arba kaip vėjas, nematomas, tačiau be galo stipriai juntamas“, – rašoma apie smuiko vaidmenį Ü.Krigulo koncerte smuikui ir orkestrui „Cloudworks“. Klasikinės struktūros, tačiau tamsokas, nerimastingo skambesio koncertas buvo sukurtas Bretanės nacionalinio simfoninio orkestro užsakymu ir dedikuotas vienai ryškiausių šių dienų Baltijos šalių smuikininkei, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarijai D.Kuznecovaitei. Koncerto idėja gimė dar 2019 m., tačiau pandemija pakoregavo premjeros datą ir vietą – ja tapo Kaunas.

Norisi tikėti, kad šiandien puoselėjamų planų surengti daugiau baltiškos muzikos koncertų nesugriaus nei pandemija, nei šiandien kuriama istorija.

Smuikininkė akcentavo, kad koncerte puikiai ir su pasimėgavimu atliktas J.Sibelijaus koncertas smuikui yra vienas iš trijų jos mėgstamiausių, kiti du – Pēterio Vasko (Pēteris Vasks) „Tolimoji šviesa“ ir J.Brahmso kūrinys. Šiuolaikinę muziką mielai atliekanti D.Kuznecovaitė Ü.Krigulo koncertą įsimylėjo nuo pirmo prisilietimo. Norisi tikėti, kad šiandien puoselėjamų planų surengti daugiau baltiškos muzikos koncertų nesugriaus nei pandemija, nei šiandien kuriama istorija.

Koncerto programoje skambėjęs J.Räätso koncertas kameriniam orkestrui op. 16 (1961) – puikus, energingas, idealiai tinkantis Kauno simfoniniam orkestrui, kaip ir visa koncerto programa, charizmatiškai diriguojama dirigento E.Pehko, plačiai žinomo visoje Europoje ir jau ne kartą dirigavusio Lietuvoje.

Baltiškąją tapatybę pabrėžiančios smuikininkės D.Kuznecovaitės repertuare dominuoja lietuviška muzika, o ką tik įvykusioje Vilniaus knygų mugėje ji kartu su prof. Petru Geniušu pristatė kompaktinę plokštelę „À piacere“, kurioje įrašyti lietuvių kompozitorių Fausto Latėno, Vidmanto Bartulio, Eduardo Balsio ir kitų autorių kūriniai. Kompaktinės plokštelės idėja kilo per antrąjį karantiną, kai norėdami nuveikti ką nors prasmingo parengė programą ir plokštelę dedikavo išėjusiems F.Latėnui ir V.Bartuliui.

Estijai skirtas koncertas, lietuviškos muzikos kompaktinės plokštelės pristatymas ne šiomis dienomis būtų tiesiog šventė ir lietuviškos tapatybės pareiškimas – tebūna man atleista už nuolatinį norą girdėti lietuvišką muziką koncertuose. Tačiau tą dieną, kai minėjome Estijos Nepriklausomybės dieną, Rusija užpuolė Ukrainą.

Šiandien, kai niekas nebegali likti neutralus, D.Kuznecovaitė išsako labai aiškią poziciją – atliekamais kūriniais, pilietine laikysena, netgi apranga. „Laisvė – tai kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui. Laisvė yra nepakeičiama vertybė, todėl branginkime, puoselėkime ją ir būkime atsakingi už rytojaus Lietuvos pamatus“, – sakė ji interviu LRT likus kelioms dienoms iki koncerto.

Po koncerto D.Kuznecovaitė, E.Pehkas ir Kauno simfoninis orkestras, solidarizuodamiesi su Ukraina, kaip maldą sugrojo Myroslavo Skoryk (1938–2020) „Melodiją a-moll“ (1982). Daugelį metų santykius su Kijevo filharmonija ir dirigentu Mykola Diadiura puoselėjanti D.Kuznecovaitė pasakojo, kad šią visiems ukrainiečiams gerai žinomą ir tiesiog giesme virtusią „Melodiją“ ji girdėjo po koncerto Kijeve 2014 m., iš karto po Maidano įvykių, likus kelioms dienoms iki Krymo aneksijos. Tada buvusi ten, ji ir dabar puikiai supranta, kas vyksta.

Daugiau nei du tūkstančiai žmonių jau perklausė jos koncerte Kaune sugrotą „Melodiją“, kurios metu verkė ne tik žiūrovai, bet ir orkestras, o prisiminus – gerklėje graudulys. Net plojimai apsikabinusiems D.Kuznecovaitei, E.Pehkai ir Ü.Krigului buvo kitokie – ne džiaugsmo ir susižavėjimo ovacijos, kurių buvo verti koncerto atlikėjai ir kompozitorius, o ilgi solidarumo, pagarbos ir dėkingumo plojimai.

Dar per pandemiją supratome, kokią vertę sielai ir gyvenimo džiaugsmui turi gyvos muzikos koncertai. Dabar turime galimybę suprasti, kokią vertę turi galimybė groti ir klausytis muzikos su draugais, kaimynais ir už juos.