Skaitmeniniai dvyniai – atsarginė paveldo objektų versija

Atmosferos sąlygoms jautriems medinės architektūros objektams, apleistiems dvarams ar Ukrainoje nuo karo nukentėjusiems istoriniams statiniams gresia išnykti. Tačiau juos atkurti ar rekonstruoti galima pasitelkus šiuolaikines technologijas.

Grėsmė paveldui

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros mokslininkai tikina, kad svarbių statinių skaitmeniniai modeliai, galintys pasiekti 1 cm tikslumą ir užfiksuoti objektų esamą būklę, turi būti kuriami jau dabar. Kartu su Kultūros paveldo departamentu KTU įgyvendina architektūrinių apmatavimų neprižiūrimiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams projektą, naudojant fotogrametrijos metodus.

Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjos Aušros Mlinkauskienės, šiuo metu Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra 26 tūkst. paveldo objektų, iš kurių vien statinių potipyje – 8,5 tūkst. vertybių.

Tiesa, šis sąrašas nuolat kinta, priklausomai nuo naujai išaiškinamų paveldo vertybių skaičiaus ar esamų paveldo vertybių destrukcinių pokyčių.

„Paveldo objektų autentiškumo kaita pasireiškia nekilnojamojo kultūros paveldo objekto aplinkos, struktūros, formos, dekoro elementų, medžiagiškumo, funkcijos ir netgi dvasinio įprasminimo transformacijomis“, – sako A.Mlinkauskienė.

Keleriopa nauda

Anot mokslininkės, Lietuvoje viena iš dažniausių paveldo kaitos priežasčių – kai atliekant remonto, rekonstravimo ar kitus paveldo tvarkymo darbus prarandamos jų autentiškosios savybės. Tačiau yra ir kitų, neatitaisomų žalų.

„Paveldo objektų kaitos pobūdis gali būti labai įvairus, įtaką daro ilgalaikis, trumpalaikis ar momentinis pokytis. Momentinio pokyčio įtakos reiškiniais galime laikyti gaisrus paveldo objekte, stichines nelaimes ar sprogdinimus karo atveju. Šiuo metu, esant nestabiliai politinei situacijai, pastarasis galimas poveikis paveldo objektams tampa ypač aktualus“, – tikina KTU SAF tyrėja.

Procesas: Viešpaties atsimainymo cerkvės skaitmeninis atvaizdas. / KTU nuotr.

Esamos politinės situacijos ir paveldo objektų kaitos kontekste kyla klausimas, kokių priemonių reikėtų imtis norint išsaugoti nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus.

„Šiuo atveju yra svarbus ne tik paveldo objektų išsaugojimas fizine prasme, bet ir jų savybių fiksavimas archyviniam išsaugojimui. Tam tinkamiausia priemonė yra objektų skaitmeninimas ir duomenų saugojimas skaitmeninėje formoje, kurie vėliau gali būti panaudojami objektams atstatyti, renovuoti, remontuoti“, – vieną iš sprendimo būdų siūlo KTU mokslininkė. Anot jos, tokia forma leistų atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudarytų galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Ypač tikslūs modeliai

KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro mokslininkas Vytautas Bocullo, su specialistų komanda įgyvendinęs ir sukūręs keleto paveldo objektų skaitmeninius modelius, tikina, kad visos reikalingos technologijos yra pasiekiamos.

Sunykus statinio detalėms ar, blogiausiu atveju, įvykus griūčiai, turėtume modelį, pagal kurį galima atkurti paveldo objektą.

„Šiandien egzistuojančios technologijos kaip "LiDar" (lazerinis skenavimas) ar bepiločių orlaivių fotogrametrija leidžia gana dideliu tikslumu kurti pastatų ar net ištisų kvartalų skaitmenines kopijas. Toks modelis gali sėkmingai atvaizduoti pastato ir kito paveldo objekto vertingąsias savybes ar kitus duomenis, kurių prireiks jeigu, tarkim, po griūties turėsime atkurti neišlikusį objektą.

Taikant šiuos metodus pastatų geometrija gali būti atkuriama 1 cm tikslumu, tačiau didelis tikslumas reikalauja ilgesnio modelio kūrimo laiko, o pats modelis užima daugiau kompiuterinės atminties. Dėl to, kuriant tokius modelius, reikia optimaliai parinkti reikalingą detalumo lygį (angl. „level of detail“): dideli plotai gali būti skaitmenizuoti mažesniu detalumu, o atskiri kultūros paveldo objektai – kur kas didesniu“, – patirtimi dalijasi V.Bocullo.

Mokslininkas taip pat skatina nedelsti ir kurti svarbių statinių skaitmeninius modelius jau dabar, taip išsaugant jų atkūrimo galimybę ir po kitų nelaimių.

„Paveldo objektų skaitmeninius dvynius tikrai verta kurti, nes, sunykus statinio detalėms, ar, blogiausiu atveju, įvykus griūčiai, turėtume modelį, pagal kurį galima atkurti paveldo objektą. Pavyzdžiui, buvo nuomonių, kad po Dievo Motinos katedros gaisro Paryžiuje restauraciją galima atlikti pagal anksčiau sukurtą modelį kompiuteriniam žaidimui. Nors idėja ir nebloga, vis dėlto žaidimo modelis nebuvo tinkamas“, – teigia V.Bocullo.

Vytautas Bocullo. / KTU nuotr.

Reikšmingi žingsniai

Europos politikos lygiu svarbus posūkis įvyko, kai 2019 m. buvo pasirašyta ES valstybių narių bendradarbiavimo deklaracija dėl kultūros paveldo skaitmeninimo pažangos.

Deklaracijoje numatyta visuotinė Europos kultūros paveldo objektų, paminklų ir vietų skaitmeninimo iniciatyva ir skaitmeninių kultūros išteklių pakartotinis panaudojimas skatinant piliečių įsitraukimą, novatorišką kultūros paveldo objektų panaudojimą ir skaitmeninio kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą.

Iki šiol bendradarbiaujant KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centrui ir Kultūros paveldo departamentui yra sukurti dviejų kultūros paveldo objektų skaitmeniniai modeliai: Viešpaties Atsimainymo cerkvės (unikalus objekto kodas 37608), esančios Kauno mieste (Radvilėnų pl. 1A) ir Muitinės pastato (unikalus objekto kodas 2297), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Pandėlio seniūnijoje (Suvainiškio mstl., Paupio g. 4). Šiemet planuojama apmatuoti keturis nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir sugeneruoti jų modelius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jis

jis portretas
geriausias skaitmeninis dvynys pc žaidimas Assassins Cread. Tai pilna pastatų ir miestų "replika"

pritariu

pritariu portretas
ir anūkas ir net senelis - kad liktų tik prisiminimas.

anūkams

anūkams  portretas
liks prisiminimui ............. dabar anūkai populiarumo viršūnėje
VISI KOMENTARAI 4

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių