Siejo bendrystė

Tarp daugybės patrauklių muzikos aspektų yra jos universalumas perteikiant labai skirtingus jausmus ir dvasios būsenas: nuo gilaus liūdesio iki didelio džiaugsmo, nuo ramios idilės iki dramatiško postūmio. Tai atskleidžia ir seserų Dūdaičių kompaktinė plokštelė, pavadinta iškalbingai – "Neišskiriamos".

Seserys kilusios iš Kauno. Meniškų sielų tėvai išmokė dukteris suprasti, gerbti ir tausoti kultūrą, kūrybą. Vaikystėje būsimų muzikių pasaulėlį sudarė pasakų knygos, senelio mokomi eilėraščiai, mylinčios močiutės priežiūra ir mamos, muzikos pedagogės ir choro dirigentės, pianino juodų ir baltų klavišų žaismas.

Mergaitės buvo neišskiriamos, jas siejo visiška bendrystė. Namai, kuriuose nuolat skambėjo muzika, o nuoširdūs pokalbiai trukdavo iki išnaktų, tėvų šeima Marijai ir Ievai buvo ir tebėra gyvenimo ir kūrybos pamatas. Mama nuo mažų dienų dukteris mokė viena kita rūpintis, atiduoti sesei netgi vienintelę lysvėje rastą braškę. Tėvų namuose jos išmoko savarankiškumo, disciplinos, darbštumo, tolerantiškumo ir optimizmo.

Bendras muzikinis pašaukimas seseris Dūdaites sujungė dar kitaip, tai, pasak vyresniosios Ievos, žodžiais nenusakoma. Marija seserį vadina geriausia drauge ir didžiausia įkvėpėja.

Pirmoji mokytis muzikos mokykloje panoro Ieva. Jai tada buvo šešeri. Mergaitei buvo patarta rinktis fortepijoną. Vėliau muzikos mokyklos duris pravėrė ir Marija – iš pradžių devynerius metus mokėsi griežti smuiku, vėliau pasirinko klasikinį dainavimą.

Platus horizontas

Abi seserys tvirtina, kad muzika – jų pašaukimas: „Ji pasirinko mus, o mes pasirinkome ją.“

Būdama septyniolikos, Ieva pradėjo mokslus tarptautinio bakalaureato koledže Triesto mieste, Italijoje. Vėliau baigė dvejas bakalauro ir dvejas magistro studijas Nyderlanduose – be fortepijono studijų, mokėsi Europos ekonomikos, politikos ir menų administravimo. Vokietijoje, prestižinėje Karlsrūhės konservatorijoje, I.Dūdaitė baigė modernios muzikos magistrantūros studijų programą – unikalią kiekvienam pianistui.

Savo pirmąjį albumą „Tiersen Meets Chopin“, išleistą 2019 m. Vokietijoje, pianistė skyrė dviem labai skirtingiems kompozitoriams: mūsų laikų kūrėjui prancūzui Yannui Tiersenui, puikiai pažįstamam iš filmo „Amelija iš Monmartro“ garso takelio, ir lenkų bei prancūzų kilmės XIX a. romantikui Frydericui Chopinui. Šie kūrėjai gyveno skirtingu metu, bet juos sieja ne tik Paryžius: savo kūryba abu pralenkė savo laikmetį.

2020 m. Ieva Dūdaitė su šiuo albumu dviejose kategorijose – jaunojo atlikėjo ir solo įrašo – buvo nominuota naujai Vokietijoje klasikinės muzikos prestižinei premijai „Opus classic“, atsidūrė tarp 450 geriausių Vokietijos 2020-ųjų instrumentininkų, dainininkų, dirigentų, kompozitorių.

Atkaklumas nugalėjo

Jaunėlė Marija dar bakalauro studijų metu Lietuvoje sugalvojo išvažiuoti pagal „Erasmus“ programą į Italiją, nors nemokėjo kalbos. Po mėnesio ji jau kalbėjo itališkai. Vėliau pasiryžo studijuoti Vokietijoje – ir vėl nemokėdama tos šalies kalbos. Vokietijoje iš stojančiųjų į magistrantūrą reikalauta aukšto kalbos lygio, per egzaminą ir pokalbis, ir perklausa  vyko vokiškai. Tad išmokti vokiečių kalbą, pasiruošti stojamiesiems M.Dūdaitė turėjo tris mėnesius. Mergina sako žinojusi, kad neturi kito pasirinkimo, nes noras išvažiuoti mokytis ir įgyti neįkainojamos patirties buvo toks didelis, tad vien tik vokiečių kalbos ji mokėsi po 14 valandų per dieną.

Būdama jauniausia šeimoje, Marija matė, kaip atkakliai dirbo tiek seneliai, tiek tėvai, tuo labiau ir vyresnioji sesuo Ieva, kuri skynėsi jau savo kelią į muzikos pasaulį, todėl merginai atrodė labai natūralu ir suprantama, kad kai nori kažką pasiekti, būtina stengtis. Ypač kai jauti didelį stiprų vidinį pašaukimą – dainuoti scenoje. Po studijų soprano balsą turinti M.Dūdaitė liko Karlsrūhėje – įsidarbino šio miesto Scenos meno teatre, kurio scenoje patyrė pirmąsias jaudinančias repeticijas ir premjerą.

Turas su nauja plokštele

Gimtinės ilgesys parvedė seseris muzikes namo. Po vienuolikos svetur praleistų metų I.Dūdaitė grįžo gyventi į Lietuvą. 2020 m. kovą, per pirmąjį karantiną, ištekėjusi pianistė su vyru apsistojo Vilniuje, augina dukrelę Mariją. Muzikė turi savo klasę sostinėje, sukūrė unikalų projektą – pianino pradžiamokslį. Tai septynių 25–30 min. pamokų vaizdo įrašai.

Vyresnėlei iš paskos parsekė ir Marija. Talentingos, darbščios muzikės netrukus vėl susijungė į duetą – taip daug koncertavo ir anksčiau. Didžiausiose koncertų salėse laukiamas žavingas seserų duetas, susikrovęs solidų kūrybinį kapitalą tarptautiniuose konkursuose, prestižiniuose festivaliuose, kiekvieną kūrinį priverčia sužibėti visu grožiu. Kad ir kas skambėtų – Franko Sinatros „My Funny Valentine“ ar George'o Gerschwino “Summertime“, tai dovana ausims, akims ir širdžiai.

Seserų kompaktinę plokštelę „Neišskiriamos“ šiemet kovą išleido prestižinė Vokietijos įrašų kompanija „Ars Produktion“.

Į pasaulinį plokštelės pristatymo turą seserys leidosi kovo 9-ąją. Koncertinės kelionės geografija driekiasi per visą Europą: Hanoverį, Liuksemburgą, Štutgartą, Lisaboną, Vilnių, Kauną ir kt.

Albumo pristatymo turo metu seserys kviečia nusiteikti intriguojančiam įvykių scenarijui, netikėtiems siužeto vingiams, scenografiniams niuansams, vienai už kitą gražesnėms melodijoms ir begalei nuoširdumo, šilumos, džiazo siautulio, primadoniško rafinuotumo, staigmenų, improvizacijos, jaukumo, ramybės ir valiūkiškumo.

Klausytojų dėmesiui – pianistės I.Dūdaitės kūryba, seserų apsikeitimas vaidmenimis (sopranas akompanuoja, o pianistė – dainuoja), keturiomis rankomis atliekamos kompozicijos fortepijonui. Repertuare – seserų aranžuotos arijos, lietuvių kompozitoriaus vilniečio Jurgio Kubiliaus specialiai I.Dūdaitei sukurta ir dedikuota fortepijono sonata ir dar daug kitų muzikos perliukų.