Senosios legendos įkvėptas miuziklas suskambės kitaip

Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną vėl grįžta kompozitoriaus Frederick‘o Loewe ir dramaturgo Alano Jay Lernerio miuziklas "Mano puikioji ledi". Veikalas pasižymi tiek įspūdinga dramaturgine, tiek muzikine, tiek choreografine medžiaga, išsiskiria spalvingų personažų – nuo gatvės valkatų iki mokslo elito ir aristokratų – gausa.

Populiarus nuo pat premjeros

Stulbinančio populiarumo, mėgstamas visame pasaulyje miuziklas Niujorke buvo pastatytas 1956 m., ir tai vienintelė nepakartota kompozitoriaus F.Loewe ir libreto autoriaus A.J.Lernerio sėkmė. Spektaklio premjera įvyko prestižiniame Brodvėjaus teatre, pagrindinius vaidmenis sukūrė žymūs artistai Julia Andrews ir Richardas Burtonas.

Miuziklo libretas parašytas pagal airių kilmės anglų dramaturgo George'o Bernardo Shaw pjesę "Pigmalionas" (1912 m.). Pjesė pasakoja apie šiukšlininko Dulitlo dukterį, kalbančią baisiu gatvės žargonu, ir profesorių Higinsą, susilažinusį su bičiuliu Pikeringu, kad per pusę metų išmokys merginą kalbėti dailia literatūrine anglų kalba – taip ji tapsianti tikra ledi.

Šis satyrinis kūrinys savo laiku taip pat buvo populiarus, tačiau plačiau šią pjesę išgarsino to paties siužeto miuziklas. "Mano puikioji ledi" Brodvėjuje buvo rodoma dvejus metus iš eilės (2 717 spektaklių), o pasirodymai Londone taip pat sumušė visus iki šiol čia rodytų sceninių veikalų rekordus.

Neblėstančiam F.Loewe ir A.J.Lernerio miuziklo populiarumui daugelyje pasaulio šalių itin padėjo to paties pavadinimo kino filmas (1964 m.), kuriame Elizos Dulitl ir Higinso vaidmenis sukūrė garsūs amerikiečių kino aktoriai Audrey Hepburn ir Rexas Harrisonas.

Meilė iš antro karto

Kauno scenoje miuziklas "Mano puikioji ledi" pirmą kartą pastatytas 1965 m., kai šis žanras žengė pirmuosius žingsnius Europoje, ir ilgam įsitvirtino teatro repertuare, sulaukdamas vis naujų interpretacijų.

Naująjį spektaklį kurianti režisierė Viktorija Streiča sako, kad ilgametė miuziklo "Mano puikioji ledi" pastatymų istorija Kaune tapo jai sudėtingiausiu kūrybiniu faktoriumi. "Daugelis teatro artistų prisimena ankstesniuosius spektaklius, jie buvo geri, gražūs, vizualūs, linksmi. Šis miuziklas – viena šio teatro legendų. Kova su praeities šešėliu yra sunkiausia, man vis primenama, "kaip buvo anksčiau". Todėl noriu sukurti kažką kito", – sako ji.

Režisierė neslepia nebuvusi ypatinga šio miuziklo gerbėja: "Ko gero, deramai jo neįvertinau. Kai gavau progą miuziklą režisuoti, susipažinau su medžiaga ir tiesiog ją įsimylėjau. Supratau, kad tai – nuostabi dramaturgija ir viena keisčiausių meilės istorijų. Pamilau ją ir dabar kuprinėje nuolat nešiojuosi "Pigmalioną", pagal kurį ji parašyta."

D. Rimeikos nuotr.

Kelionė laiku

Režisierė ir spektaklio vizualikos kūrėjai – scenografas Artūras Šimonis bei kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė orientavosi į kitą laikotarpį, nei librete, į miuziklo sukūrimo metus, XX a. šeštąjį dešimtmetį.

"Tai buvo paskutinis moteriškumo klyksmas, kai dar vyravo skulptūriniai kostiumai, moteriški siluetai. Tai laikotarpis, kai prasidėjo divų kūrimo fabrikai, užgimė etaloninės figūros – Marilyn Monroe, Sophia Loren. Jas mylėjo visi pasaulio vyrai, jomis norėjo būti visos pasaulio moterys", – sako kostiumų dailininkė K.Daujotaitė.

"Pigmaliono legenda – mitas apie tobulos moters, deivės kūrimą. Pigmalionas kalė Galatėją iš marmuro, čia atsispindės divų gaminimo laikmetis, todėl tai puikiai susisieja. Norisi kažko skulptūriško, netgi ir sąsajų su filmu, kuriame vaidino A.Hepburn", – jai antrina režisierė.

Siužeto dinamika

Pagrindinį – Elizos Dulitl – personažą miuzikle įkūnija net trys solistės: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė ir Ieva Juozapaitytė. Artistės pripažįsta, kad kelias metamorfozes per spektaklį patiriančios herojės vaidmuo sukelia nemažai iššūkių – per tris valandas trunkantį spektaklį iš prasčiokės tenka tapti ledi ir tai yra itin nelengva užduotis.

"Keičiasi ne tik mūsų drabužiai, bet ir dainavimo maniera, kalba, veido mimikos, kūno plastika. Be to, draminiuose spektakliuose aktoriai tekstus dažniausiai deklamuoja, operoje – dainuoja, operetėje yra šokio elementų. O mes šįkart atliekame viską", – viena kitai pritaria dainininkės.

Pagrindinio vaidmens atlikėjos sutaria, kad spektaklyje jų herojė įvairiausiomis spalvomis atskleidžia amžinąsias vertybes – tikėjimą, viltį ir meilę. Pasak trijų Elizų, šiame miuziklo pastatyme žiūrovų laukia nemažai netikėtumų. Ne tik moteris turėtų pakerėti įspūdingi K.Daujotaitės kurti kostiumai. Vien pagrindinė herojė jų turės šešis. "Stebins ir įdomūs scenografijos bei vaizdo efektų sprendimai, kokių šiame teatre dar nebuvo. Tačiau nesinori išduoti visų detalių, nes sugadinsime netikėtumo malonumą", – įspūdžiais dalijasi M.Arutiunova, I. Kažemėkaitė ir I.Juozapaitytė.

Šis miuziklas – viena šio teatro legendų. Kova su praeities šešėliu yra sunkiausia, man vis primenama, "kaip buvo anksčiau". Todėl noriu sukurti kažką kito.

Personažų magija

Elizos mokytojo, fonetikos profesoriaus Henrio Higinso vaidmenį spektaklyje kuria teatro solistai Raimondas Baranauskas ir Laimonas Pautienius.

Naujasis spektaklis bus fantastiška proga ilgesniam laikui teatro scenoje vėl matyti vieną puikiausių Lietuvos baritonų L.Pautienių. Jis mūsų šalies publikai geriausiai žinomas iš bohemiečių operose dainuotų vaidmenų, o nemenką kūrybinės karjeros laiką praleidžiantis Diuseldorfo teatre Deutsche Oper am Rhein.

Paklaustas apie jo kuriamą personažą, solistas sako, kad jam Higinsas – tiesiog kompleksuotas žmogus, gyvenantis siaurame knygų pasaulyje, vis dar globojamas mamos, sąmoningai nesidomintis aplinkiniu pasauliu ir nesistengiantis prie jo prisitaikyti. Ir būtent Eliza padeda jam suvokti, kad yra kitas pasaulis, kad jame gyvena kitokie žmonės, kad egzistuoja jausmai, kurie pakeičia juos abu.

"Šiandien man sunku suprasti, kad tokių užkietėjusių viengungių gali būti, bendrauti su tokiu žmogumi gal būtų įdomu, bet vargu ar norėčiau. Higinso metamorfozė akivaizdi, tačiau jo požiūris į Elizą taip ir lieka paslaptimi", – mintimis apie kuriamą personažą dalijasi L.Pautienius.

Kitas profesorius Higinsas – Raimondas Baranauskas – sako, kad didžiausias iššūkis šiame spektaklyje yra tai, kad jame labai daug kalbamųjų tekstų: "Nors tai miuziklas, nedainuojamų tekstų turbūt užtektų dviem kitiems spektakliams. Pjesė "Pigmalionas" parašyta prieš daugiau nei šimtą metų, bet sąsajų su šiandiena čia galima rasti daug. Mano vaidinamas Henris – profesionalas, paniręs į savo sritį, tačiau socialiniame gyvenime jis nėra labai nuovokus. Jei ne misis Pirs, jis galėtų ir su chalatu į gatvę išeiti. Šiais laikais galima sutikti daug puikių savo amato specialistų, susitelkusių į savo sritį taip, kad net paprastas bendravimas sukelia nemažai iššūkių."

Spektaklyje užimtas beveik visas teatro meninis kolektyvas, šalia pagrindinių vaidmenų čia išvysime gausybę įvairiausių personažų, kuriuos kuria ne tik solistai, bet ir choro artistai. Muzikiniam spektaklio veiksmui vadovaus muzikinis vadovas Jonas Janulevičius ir dirigentas Virgilijus Visockis, jiems talkina chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė, o įspūdingus masinius choreografinius numerius bei scenos judesį pastatė choreografas Dainius Bervingis.


Vardai ir veidai

Naująjį teatro sezoną pradėsiantys premjeriniai miuziklo spektakliai atkelti iš pavasario – visuotinis karantinas buvo paskelbtas likus kelioms dienoms iki pirmojo spektaklio.

Kauno muzikiniame teatre "Mano puikiąją ledi" pirmą kartą 1965 m. pastatė režisierius Rostislavas Andrejevas, tai buvo vienas geriausių jo kūrybinio palikimo darbų. Elizą vaidino Janina Ragaišytė, Stasė Repečkaitė, Marija Žilionytė, prof. Higinsą – Vytautas Rimkevičius ir Vytautas Blažys.

1986 m. šį veikalą Kauno scenoje įkūnijo baltarusių režisierius Semionas Šteinas ir dirigentas Saulius Domarkas. Elizos partiją dainavo D.Dirginčiūtė, L.Kinderytė, V.Sagaitytė, prof. Higinsas buvo J.Malikonis ir G.Maciulevičius. Spektaklis buvo rodomas beveik dešimt metų, tačiau jo populiarumas nė kiek nesumenko. Todėl miuziklas teatro repertuare vėl pasirodė 1998 m. – statė režisierius Gediminas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, menininkai iš Austrijos – scenografas F.Kleinas ir kostiumų dailininkė H.Wartenegg, choreografas iš Estijos D.Harchenko. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis sukūrė A.Cicėnaitė, R.Zaikauskaitė, G.Maciulevičius, V.Christauskas, T.Ladiga, M.Rekys D.Vėbra. Už Higinso vaidmenį šiame spektaklyje G.Maciulevičius buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvos teatro meno prizu "Kristoforas" ir Kauno teatralų prizu "Fortūna".

F.Loewe ir A.J.Lernerio miuziklo "Mano puikioji ledi" premjeriniai spektakliai – rugpjūčio 29, 30 d., rugsėjo 3, 4, 5, 6 d. – 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių