Šiemet juntamas lūžis – kauniečiai pagaliau prisijaukino „ConTempo“ festivalį ir pradžioje vyravęs atsainumas peraugo į didelį susidomėjimą.

Vienas labiausiai mano lauktų šių metų festivalio renginių – ekstravagantiškojo Bulgarijos dainininko Ivo Dimchevo koncertas-performansas „Selfie Concert“.

Mažiau pažįstantiems I.Dimchevo kūrybą vertėtų paminėti, kad tai – pasauliniu mastu žinomas queer performansų atlikėjas, dainų autorius, choreografas, aktorius ir režisierius. Jo darbuose vyraujantį emocinį daugiasluoskniškumą lėmė problematiškos vaikystės išgyvenimai ir prigimtinė rezistencija konservatyviai Bulgarijos visuomenei.

Šiltą rugpjūčio 4-osios vakarą atvykus į kauniečių pamiltą kamerinių renginių erdvę „Sinagoga Studio“, žiūrovus pasitiko sodrus smilkalų kvapas ir jauki žvakių šviesa. Praėjus tamsų, aromatingą koridorių publika pateko į sniego baltumo salę. Čia – dienos šviesą imituojančios lempos, kuklus staliukas, o ant jo – midi klaviatūra, nešiojamas kompiuteris ir mikrofonas. Jokios pridėtinės pompastikos ar nereikalingų scenografijos efektų. Tokia erdvė kūrė atsipalaidavimo ir artumo atmosferą.

Interaktyvu: asmenukės – būtina „Selfie Concert“ sąlyga. / M. Plepio nuotr.

Į lūkuriuojančios publikos šurmulį nepastebimai įsiliejo pats I.Dimchevas. Atlikėjas vilkėjo patogiais kasdieniais drabužiais, o ryškiausiu įvaizdžio akcentu tapo blizgučiais padabinti drugelio formos akiniai. Nieko nelaukdamas jis pradėjo koncertą. Vienoje rankoje laikydamas mikrofoną, kitoje – išmanųjį telefoną, dainuodamas vaikščiojo tarp žiūrovų ir fotografavo susirinkusiųjų asmenukes. Pabaigęs pirmąją dainą atlikėjas pristatė pagrindinę šio koncerto taisyklę: „Aš dainuosi tik tol, kol su manimi bus daroma asmenukė.“ Susižvalgę žiūrovai nusijuokė ir pagalvojo, kad tai pokštas. Vis dėlto menininkas laikėsi savojo žodžio ir salėje stojo nejauki tyla. Po minutės keletas žiūrovų išsitraukė telefonus ir taip prasidėjo organišku interaktyvumu paremtas koncertas.

Hipnotizuojančią muziką puikiai papildė „Selfie Concert“ koncepcija, raginanti žiūrovus nuolat fiksuoti asmenukes.

Klausytis I.Dimchevo gyvai atliekamos muzikos kelių centimetrų atstumu – įsimintina patirtis. Jo balsas išsiskiria gebėjimu laviruoti tarp vyriško ir moteriško režimų, o diapazonas pereina nuo žemo baritono iki soprano, kuriuos sujungia jautrus vibrato.

Atlikėjo dainų tekstai balansuoja tarp tamsaus dramatiškumo, emocinio intensyvumo ir ugningo balkaniško, saviironijos prisotinto humoro. Dėl šių priešiškų elementų sąveikos viso koncerto metu per kūną lakstė nepažabojami šiurpuliukai. Hipnotizuojančią muziką puikiai papildė pati „Selfie Concert“ koncepcija, raginanti žiūrovus pasirodymo metu naudoti savo išmanųjį telefoną ir nuolat fiksuoti asmenukes. Telefonas šiandien – tarsi kišeninė visata, kurią laikydami rankose jaučiamės saugūs. Tai genialus interaktyvumo pavyzdys, nepaliekantis pasyviu nė vieno žiūrovo. Koncertas išryškino ir akivaizdžią priklausomybę išmaniosioms technologijoms. Ji liūdina. Kita vertus, tai – mums priklausanti realybė.

Interaktyvu: asmenukės – būtina „Selfie Concert“ sąlyga./ M. Plepio nuotr.

I.Dimchevo „Selfie Concert“ – vienas sėkmingiausių pastaruoju metu matytų interaktyvių performansų. Be didelių pastangų ar dirbtinų raginimų publika natūraliai įtraukta į sceninį veiksmą pasitelkiant telefoną kaip mediatorių. Toks sumanus, o šiuo atveju, išmanus sprendimas žiūrovams suteikia drąsos, o atlikėjui įdomesnę terpę pasirodyti.

Po I.Dimchevo performansų publika dažnai pasidalija į dvi stovyklas: susižavėjusių arba sumišusių. Tačiau neabejotinai kažką pajutusių. Gebėjimas iššaukti dualias emocijas ir yra esminė šio išskirtinio balso ir pasaulėžiūros menininko vertybė. Tad „Selfie Concert“ – įrodymas, kad teisingai įveiklinus išmaniąsias technologijas pasyvus žiūrovas salėje išnyksta.