Režisierius R. Wilsonas: rojus ir pragaras – vienas pasaulis, ne du

Daugiau nei pusę amžiaus savo kūriniais teatro pasaulį stebinantis Robertas Wilsonas jau pažįstamas Lietuvos auditorijai. Dukart kūręs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, šįkart amerikietis dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Spektaklio "Dorianas" premjera numatyta kitų metų rugsėjo pabaigoje, tai "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programos dalis. Tiesa, kalbantis su formos meistru tituluojamu režisieriumi iškart po aktorių atrankos, iškyla netikėtas klausimas – ar tai tikrai bus monospektaklis?

– Man susidarė įspūdis, kad čia, Kaune, teatro darbuotojai jūsų bijo – pagarbiai, bet bijo. Greičiausiai, ne tik Kaune. Ką apie tai manote?

– Aš pats savęs bijau (juokiasi). Iš tiesų nežinau. Visuomet buvau kiek kitoks. Manau, šiandien aktoriams atranka galėjo pasirodyti keista. Tokie mano metodai, niekada nesu tikras, kaip pasielgsiu. Matyt, jei būčiau studijavęs teatro profesiją, jei būčiau norėjęs dirbti teatre, jo nekurčiau.

Esu iš Teksaso. Į teatrą pirmąkart nuėjau palyginti vėlai, ir man labai nepatiko. Nepatiko aktoriai, nepatiko vaidyba, ji pasirodė nereikalinga ir sudėtinga. Nenorėjau sėdėti priešais trupę, besistengiančią man primesti savo emocijas. Geriau būčiau sėdėjęs vienas kambaryje. Tuomet nuėjau į operą, ir man dar labiau nepatiko. Vėl mieliau būčiau grįžęs į savo kambarį, užsidaręs duris ir klausęs įrašo, nei stebėčiau, kaip solistas man prieš akis pervaidina. Kostiumai pasirodė tiesiog juokingi, kaip ir scenografija. Tikrai mieliau būčiau užmerkęs akis (juokiasi).

Taigi, greičiausiai, dėl to, kad labai nepatiko viskas, ką mačiau, ir ėmiau kurti teatrą. Šios karjeros neplanavau, viskas nutiko netyčia. Su kurčiu juodaodžiu berniuku, niekada nelankiusiu mokyklos ir nemokėjusio žodžių, parašiau pjesę. Jos trukmė – septynios valandos. Niujorke žmonės sakė, kad negaliu tokios statyti – ji per ilga, žmonės nesupras, jie neišsėdės septynių valandų veiksme be žodžių.

Tuomet nuvykau į Prancūziją. Pierre'as Cardinas pakvietė mane dviejų pasirodymų teatre. Rodėme "Kurčiojo žvilgsnį" penkis su puse mėnesio, kiekvieną vakarą, 2 200 žiūrovų auditorijai. Charlie Chaplinas žiūrėjo spektaklį du kartus. Taip padariau karjerą, nors nieko nežinojau apie teatrą ir jo nemėgau. Mane ėmė kviesti Milano "La Scala", Berlyno opera… Ir, žinote, kaskart maniau: "Gerai, pastatysiu dar vieną spektaklį, nes reikia mokėti nuomą." Iš tiesų norėjau būti tapytoju, bet nebuvau pakankamai geras (juokiasi). Taigi jau 55-erius metus dirbu teatre.

– Ar Kaune radote, ko ieškojote?

– Tiesą sakant, ne. Bet esu plačių pažiūrų. "Dorianą" statome ir Vokietijoje, ten jau turime aktorių, ir jis visiškai, visiškai kitoks, nei tie, kuriuos sutikau Kaune. Jis unikalus.

Savitas: "Niekas negali kurti taip, kaip kuriu aš, ir nenoriu, kad kas nors bandytų tai daryti“, – sako teatro avangardistas R.Wilsonas. / D. Stankevičiaus nuotr.

Monospektalio žanras man nesvetimas. Pats 1975 m. parašiau Hamleto monologą, 1977 m. suvaidinau spektaklį Paryžiuje. Dabar monologą atlieka kitas aktorius, ir pirmiausia, ką aš jam pasakiau, buvo "tu niekada nepadarysi to, ką padariau aš". Niekas negali kurti taip, kaip kuriu aš, ir nenoriu, kad kas nors bandytų tai daryti. Jis nedidelio ūgio, o aš tuomet buvau aukštas ir lieknas. Visai kitoks kūno sudėjimas ir visai kitoks aktorius. Iš dalies dėl tų skirtumų jį ir pasirinkau. Judesiai tie patys, apšvietimas toks pats, scenografija ta pati, bet jis – visai kitas žmogus. Ir Kaune mes ieškome kitokio. Nenorėtume padaryti kažko panašaus kaip Vokietijoje.

– Tai bus skirtingi spektakliai?

– Žinoma, nes skirsis aktoriai. Aš kartkartėmis prikeliu spektaklius. Pavyzdžiui, mano ir Philipo Glasso operos "Einšteinas paplūdimyje" premjera įvyko 1976 m., o prieš keletą metų jį vėl pastatėme. Judesio, scenografijos, muzikos, šviesų prasme viskas tas pats, bet žmonės jau kiti, taigi ir istorija kita.

– Monospektaklis – tai daug kūrybinės laisvės, bet ir daug spaudimo aktoriui, ar ne taip?

– Žinote, šįvakar pagalvojau, kad galbūt kviesime du aktorius. Nežinau, dar mąstau.

– Du – vis tiek mažiau nei, tarkime, dešimt.

– Sunkumas tas, kad būdamas vienas scenoje neturi partnerio. Partneris – tai publika.

Prieš keletą metų stačiau "Mariją, Škotijos karalienę", šiame monospektaklyje vaidino prancūzė Isabelle Huppert. Planavau, kad vaidins Nicole Kidman, tuomet – Meryl Streep, Cate Blanchett. Visos jos atsisakė, nes nenorėjo scenoje būti be partnerio. Isabelle dėl to nematė jokių problemų.

– Mūsų pokalbio metu paminėjote nemažai žymių asmenybių, garsių muzikos, kino kontekste. Galima dar pridėti Lou Reed, Davidą Byrnę ar Lady Gaga, kuri irgi nėra profesionali teatro aktorė. Ko išmokstate iš menininkų, dirbančių kitose sferose?

– Lady Gaga yra nepaprasta. Jos talentas milžiniškas. Ji puikiai skambina fortepijonu, pavyzdžiui, Wolfgangą Amadeus Mozartą. Kūriau jos videoportretą – nufilmavau gal 20 variantų. Viename ji vienuolika valandų stovėjo nejudėdama. Vienuolika valandų, o ji juk superžvaigždė. Kaip išstovėti nejudant tiek laiko ir būti įdomiam? Ji tai sugeba, nes ji – nuostabi. Dar ji skaitė tekstą apie Markizą de Sadą, kurį parašiau remdamasis paveikslais, rodomais Luvre. Ji tai sugeba ne prasčiau nei klasikinė aktorė. Profesionaliau nebūna. Todėl, kad ji ruošia namų darbus, sunkiai dirba. Yra itin inteligentiška.

– Ar jūs visuomet sunkiai dirbote?

Neinu į biurą, iš biuro negrįžtu namo, nežiūriu televizoriaus, neglostau šuns. Mano darbas yra gyvenimas, aš nemąstau apie tai, kaip apie darbą.

– Taip. Aš lėtai mokausi. Mokykloje būdavau paskutinis, o dirbdavau sunkiau nei daugelis klasės draugų. Teksaso universitete gyvenau viename kambaryje su vaikinu, kuris buvo pirmas savo grupėje, o aš vos išlaikiau. Visą laiką mokiausi, ruošiau namų darbus, o jis tarsi prašvilpė mokslus. Man buvo daug sunkiau. Pavyzdžiui, Hamletą mokiausi ketverius su puse metų. Toks lėtas esu. Mokiausi dieną naktį, duše, gatvėje, autobuse – visur. Bet jau kai išmokstu, tai visam laikui.

– Ilgai nešiojotės mintį apie "Dorianą"?

– Gal trejus ar ketverius metus. Pradėjau nuo idėjos apie tai, kad du yra vienas. Nors tai monospektaklis, bet jame du personažai yra vienas. Tai lyg dvi rankos, kairė ir dešinė, bet vienas kūnas. Arba kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, bet vienas protas. Manome, kad vienas plius vienas – tai du, bet suma gali būti ir vienas. Rojus ir pragaras – vienas pasaulis, ne du.

– Su rašytoju, dramaturgu Darrylu Pinckney pirmąkart dirbote prieš daugiau nei 30 metų, buvo daug sėkmingų pastatymų. Ar jis buvo pirmasis kandidatas rašyti "Doriano" scenarijų?

– Žinote, teatre man ypač nuobodus dialogų pingpongas. – Labas, kaip sekasi? Kaip tavo vardas? Tavo gražūs plaukai. – Mano vadas Bobas. – Ką veikei vakar? – Daug degtinės išgėriau. – Tai šiandien nekažką? Va, šito teatre aš nekenčiu. Darrylas žodžiais formuoja kūną, kuriame pingpongo situacijai nėra vietos. Jis su kalba dirba itin elegantiškai. Įdomu, kaip "Dorianas" išverstas į lietuvių kalbą. Net jei galiausiai turėsime du aktorius, tai tikrai nebus "Labas, kaip tu? – Normaliai." atvejis.

– "Dorianas" paremtas Oscaro Wilde‘o kūriniu ir rašytojo biografija, taip pat – tapytojo Francis Bacono gyvenimu. Kieno tai idėja?

– Labiau Darryllo. Su juo klausėmės Peggy Lee dainos "The Alley Cat Song". Peggy Lee tokia cool ir kartu karšta – ironiška. Mąstėme apie benamę katę, taip ir prasidėjo "Dorianas". Netyčia atradome paralelę su F.Baconu – sakoma, į jo studiją įsibrovęs vagis, o jis, užuot iškvietęs policiją, pasisiūlė nutapyti nepažįstamojo portretą. Jie tapo mylimaisiais. Pasirodė, kad tai neįprasta, keista paralelė su O.Wilde’u.

– Ar galime tikėtis klasikinio R.Wilsono pastatymo?

– Kaip teigė Marcelis Proustas, "visuomet rašau tą patį romaną". Kai Alberto Einsteino paprašė pakartoti, ką sakė, jis atšovė: "Nėra prasmės kartoti, nes mintis visuomet ta pati."

Atsibundu ir darau tai, ką turiu padaryti. Neinu į biurą, iš biuro negrįžtu namo, nežiūriu televizoriaus, neglostau šuns. Mano darbas yra gyvenimas, aš nemąstau apie tai, kaip apie darbą. Darau, ką darau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Iš pokalbio susidaro vaizdas, kad ne režisierius, o narcizas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Šančiuose atsidaro nauja galerija: kviečia siūlyti pavadinimą
    Šančiuose atsidaro nauja galerija: kviečia siūlyti pavadinimą

    Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyrius atidaro naują galeriją. Buvusiame „Drobės“ pastate artimiausiu metu įsikurs nauja meno erdvė, tačiau dar liko išrinkti pavadinimą. ...

    1
  • Tyla – kaip meno ir meditacijos jungtis
    Tyla – kaip meno ir meditacijos jungtis

    Ne kasdien į parodos atidarymą užsukę lankytojai vietoj proginės taurės vyno susėda ant kėdžių, užmerkia akis ir 20 minučių panyra į save. Tačiau būtent taip nutiko prieš porą savaičių įvykusiame renginyje "Tyla", inicijuot...

  • Kaune – komedijos „Volponė“ premjera: kandžiai pašieps žmonių ydas
    Kaune – komedijos „Volponė“ premjera: kandžiai pašieps žmonių ydas

    Organizatoriai kviečia išvysti Juozo Miltinio dramos teatro žmonių ydas kandžiai pašiepiančią Aido Giniočio režisuotą komediją „Volponė“ jau šį trečiadienį (gruodžio 8 d.) 18.30 val. Girstučio kultūros rūmuose...

  • Muziejų saugyklas svarstoma kurti greta Vilniaus, Kauno ar Rumšiškėse
    Muziejų saugyklas svarstoma kurti greta Vilniaus, Kauno ar Rumšiškėse

    Kultūros ministerijos užsakymu parengtoje studijoje dėl naujos muziejinių vertybių centralizuotos saugyklos ar saugyklų steigimo, tinkamiausiomis įvardijamos vietos šalia Vilniaus, Kauno ar Rumšiškėse. ...

    2
  • Pasaulinė žvaigždė Khalid koncertuos Lietuvoje
    Pasaulinė žvaigždė Khalid koncertuos Lietuvoje

    Daugiaplatininiais tiražais įrašus parduodanti pasaulinė superžvaigždė Khalid pirmąkart koncertuos Baltijos šalyse. Vienintelis populiaraus amerikiečio dainininko ir dainų autoriaus koncertas įvyks Lietuvoje. Naują EP albumą „Sc...

    10
  • Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą
    Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą

    Kai ant fortepijono klaviatūros bėgioja Peterio Beetso pirštai, daug kartų girdėta frazė "klasikinis džiazas" įgauna naują prasmę. Nyderlandų džiazo pianistas savo gimtąją šalį garsina ne tik kurdamas plunksnos lengvumo im...

    1
  • Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose
    Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose

    Kauniečiai kviečiami sutikti šventes varpų muzikos koncertuose. Kiekvieną gruodžio sekmadienį 16 val. ir Naujametę naktį – 30 min. iki vidurnakčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės kariliono muzika. Varpais skambins karil...

  • Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu
    Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu

    Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta unikali knyga "Baltijos šalių menas XIX–XX a." Joje pasakojama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesionalaus meno pradžią, dailininkų kūryba pateikia...

  • K. Šakenio gyvenimo stotelės
    K. Šakenio gyvenimo stotelės

    Inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio gyvenimas margas, įvairiaplanis ir kartu nuosekliai kryptingas, tarsi kortelės katalogo "Lietuva" stalčiukuose. Tų stalčiukų, K.Šakenio gyvenimo stotel...

  • „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos
    „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos

    "Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūr...

    1
Daugiau straipsnių