Rekvija žuvusiems Ukrainoje: tapybos paroda apie vidinio pasaulio slėpinius

D. Maslauskaitės (Light) kūrybinė biografija dar neilga, bet jau gana turtinga. Jos veiklos laukas apima tapybą, tarpdisciplininio meno projektus, performansus, instaliacijas, eksperimentinį videomeną. Idėjiškai autorės kūryba artima XIX–XX a. sandūros ezoterizmo idėjų persmelktam simbolizmui: Kazimiero Stabrausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybai.

D. Maslauskaitės kūriniai daugiasluoksniais simboliais, intuityviomis spalvinėmis išraiškomis, kontempliatyviu tikrovės suvokimu grįstais kompoziciniais sprendimais, filosofiniu požiūriu į gyvenimo trapumą ir kaip tik tame trapume atsiveriančią jo prasme kelia susižavėjimą menininkės kūrybinės minties gelme.

Parodos „De profundis“ lankytojai kviečiami į intuityvaus pažinimo ir vidinių transformuojančių potyrių pripildytą mistinę meno erdvę.

„De profundis“ (iš lotynų k. – „iš gelmių“) – tai 130-oji psalmė, tapusi lotynišku bažnytiniu himnu. Ši Atgailos psalmė giedama meldžiantis už mirusiuosius. Tai rauda, kuria šaukiamasi Viešpaties malonės. Muzikoje šis kūrinys dažnai įtraukiamas į „Requiem“ sekvenciją.

Temą menininkė dažnai brandina medituodama savaitę ar net ilgiau, o paveikslu atėjusi vizija gali tapti ir per vos vieną vakarą.

Kūrinių „De profundis“ motyvais yra sukūrę Johannas Sebastianas Bachas, M. K. Čiurlionis, Georgas Friedrichas Händelis, Franzas Lisztas Vangelis ir kt. Neatsitiktinai ir kai kurie D. Maslauskaitės parodos kūriniai yra užgimę klausantis šios muzikos. Pavyzdžiui, paveikslas „Likimo siūlai“ radosi Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“ garsų tėkmėje, panardinusioje kūrėją į begalinį gimties ir mirties virsmų sūkurį, kuriame ji stengėsi surasti savąjį pusiausvyros ir atspirties tašką.

Per visa apimančio žvilgsnio prizmę D. Maslauskaitė tyrinėja dvasinio subjektyvumo fenomeną tapybinėje praktikoje, akcentuodama vidines menininko transformacijas pasaulio įvykių kontekste.

Parodoje eksponuojama abstrakčioji ir figūratyvinė tapyba, videoinstaliacija.

Likimo siūlai / VDU nuotr.

Figūratyvinė menininkės kūryba stipriai persmelkta simbolizmo apraiškų, sprendžianti monochrominės ir atviros spalvos panaudojimo, individualaus santykio su spalva ir šviesa problemas. Figūros idealizuojamos, remiantis klasicistinėmis tradicijomis. Esminė figūratyvinės serijos kūrinių idėja – atskleisti Pasaulį, Mus ir Save kaip nedalomą Vienį.

D. Maslauskaitės abstrakcijose aktuali gestiškumo problematika, akcentuojamos tapymo proceso idėjos, siejančios jos tapybą su abstrakčiuoju ekspresionizmu. Autorės požiūris į nefigūrinę, konkrečiąją tapybą personalizuotas, kitoks, nei esame įpratę matyti Lietuvos abstrakcionistų kūriniuose.

Dailininkė teigia, kad jos kūryba stipriai paveikta meditacijų, tad nestebina ir kūriniuose juntamas greitai tekančios dabarties pojūtis. Temą menininkė dažnai brandina medituodama savaitę ar net ilgiau, o paveikslu atėjusi vizija gali tapti ir per vos vieną vakarą. Dvasinio nušvitimo metu sukurtos spontaniškos impresijos – savotiška autorės tapybinė išpažintis apie vidinio pasaulio slėpinius, o kartu ir jos dvasinės raidos, mistinio savęs ir pasaulio pažinimo dienoraštis. Per save autorė atranda pasaulį, o per pasaulį – suranda save.

D. Maslauskaitė kūryboje ieško autentiškų dvasinių vertybių. Įkvėpimo versme tapusi Ukrainos tragedija šioje parodoje atskleidžia menininkės suvokimą apie kančios prasmę.

Anot kūrėjos, šiandien esame daugiau nei dramoje ar katastrofoje – esame tuštumoje, vakuume, tarpinėje zonoje, iš kurios reikia sukurti savyje kažką, su kuo galima persikelti į kitą bedugnės krantą. Šį persikėlimą ji pajaučianti tapydama.

D. Maslauskaitės (Light) parodą galima aplankyti VDU menų galerijoje „101“, skliautinėje rūsio salėje nuo balandžio 13 d. 17.30 val. iki gegužės 5 d.