Raktas nuo „Lietuviškosios Noros“ – pas Birutę Mar

Neatsitiktinis lydinys

Kiekvieną kartą rašant apie Birutę Mar ir jos sukurtus spektaklius, vaidmenis, ji stebina temų pasirinkimu ir tuo, kaip minimaliomis išraiškos priemonėmis subtiliai suveria tarsi žemuoges ant vienos smilgos skirtingus laikotarpius, temas, herojus. Tai vertina ne tik žiūrovai. Štai pernai Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje B.Mar spektaklis "Lietuviškoji Nora", sukurtas pagal H.Ibseno dramos "Lėlių namai. Nora" ir M.Mironaitės dienoraščius-prisiminimus, festivalyje buvo įvertintas Angelo statulėle.

Kodėl "Lietuviškosios Noros" aktorė ir režisierė sumanė sulydyti savo spektaklyje kritimo ir prisikėlimo dramą "Lėlių namai. Nora" su M.Mironaitės dienoraščiais-prisiminimais? Anot B.Mar, dramos vertę liudija tai, kad ji įtraukta į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą kaip vienas geriausių kūrinių pasaulio dramaturgijoje, o M.Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo Vilniaus miesto teatre 1942 m. ir Vilniaus rusų dramos teatre 1959 m. įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių jos kūryboje. "Aš siekiau spektaklyje sukurti dokumentinę mozaiką iš susišaukiančių tarpusavyje H.Ibseno Noros ir ją vaidinusios legendinės aktorės gyvenimo ištraukų", – trumpai paaiškino "Lietuviškosios Noros" esmę B.Mar.

Legendiniai bateliai ir tamburinas

Spektaklyje, kurį netrukus pamatys ir kauniečiai, B.Mar panaudojo ir garsiųjų teatro ir kino aktorių Rūtos Staliliūnaitės, Laimono Noreikos, M.Mironaitės dukters Dagnės Jakševičiūtės, vyro Juozo Baltušio, Lietuvos akademinio dramos teatro (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras) direktoriaus, aktoriaus ir rašytojo Prano Treinio, teatrologės Audronės Girdzijauskaitės prisiminimų ištraukas. Taip pat spektaklyje žiūrovai pamatys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomus legendinius M.Mironaitės batelius, tamburiną, su kuriuo ji šoko "Noroje".

Šis B.Mar spektaklis, kuriame, be jos pačios, vaidina ir Andrius Bialobžeskis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius – ryškus įrodymas, koks gali būti įtaigus, įtraukiantis, nuoširdus istorinis dokumentinis pasakojimas, perkeltas į sceną. Jo sėkmę lemia ne vien dabartinis visuomenės susidomėjimas istorija, bet ir tai, kad B.Mar neprimetė aktoriams savo, kaip spektaklio režisierės, diktato, sudarė jiems sąlygas kurti ir patiems. O M.Mironaitė išgyveno būtent dėl aktoriaus kūrybos laisvės stokos. Tai ji išsakė savo dienoraščiuose, kalbėdama apie teatrą: "… su giliu liūdesiu darau išvadą, kad dabar režisieriaus, ne aktoriaus epocha. Retame spektaklyje aktorius turi progą išsisakyti, nes pas režisierius – daug iš galvos, mažai iš širdies..."

Nuomonę pakeitė knygos

Paklausta apie spektaklio idėjos gimimą, galimų susitikimų su M.Mironaite įtaką režisierės pasirinktai temai, B.Mar atsakė: "Seniai norėjau suvaidinti H.Ibseno Norą. Su kolegomis jau buvome prieš keletą metų pristatę spektaklio eskizą pagal šią H.Ibseno dramą Tytuvėnų festivalyje. O "Lietuviškosios Noros" sumanymas atsidaro 2017 m. iš teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės idėjos paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį teatro renginių ciklu "Lietuvos teatro amžius", pristatant visuomenei istorines Lietuvos teatro asmenybes. Tada iškart dingtelėjo mintis apie M.Mironaitę ir, žinoma, jos Norą. Žinia, aš negalėjau būti jos jaunystės legenda tapusių spektaklių žiūrovė, bet mačiau paskutinius M.Mironaitės vaidmenis teatre, kai 1993 m. grįžau po teatro studijų Sankt Peterburge. Anuomet bijojau prieiti prie legendinės aktorės – ji man atrodė griežta, o gal net ir piktoka, tačiau savo nuomonę pakeičiau, kai perskaičiau dvi jos dukters D.Jakševičiūtės knygas apie mamą. Mane sukrėtė teatro primadonos gyvenimo sudėtingumas ir net tragizmas", – sakė pašnekovė.

B.Mar, rašydama spektaklio scenarijų, mėgino sujungti M.Mironaitės – akinančios asmenybės gyvenimo momentus, amžininkų prisiminimus apie ją su tokiais pat sukrečiančiais Noros gyvenimo epizodais – nuo naivios mergaitės iki vidinę laisvę išgyvenančios moters, patyrusios šantažą, meilę, skausmą, nusivylimą. "Tai tapo raktu, kuris atrakino Noros ir M.Mironaitės meninės kompozicijos sprendimą scenoje", – aiškino spektaklio sumanytoja, scenarijaus autorė, režisierė ir aktorė B.Mar.

Subtilus patirčių lydinys

B.Mar kurdama spektaklį prisiminė – jos močiutės mergautinė pavardė irgi buvo Mironaitė. Maža to, tuo pat metu iš JAV atskriejo giminaičių atsiųsta žinia – M.Mironaitė, kaip ir jos dėdė Vladas Mironas, Vasario 16-osios akto signataras, iš tiesų yra tolimi B.Mar giminaičiai. Tai dar labiau padidino kūrėjos atsakomybę, perteikiant spektaklyje surinktą medžiagą, atrastas paraleles tarp H.Ibseno Noros ir ją vaidinusios M.Mironaitės gyvenimo, kartu atskleidžiant jos, vyrų ir scenos deivės, būties tragizmą, tiesmukišką būdą ir tikrąjį jos gyvenimą – scenoje. Tai labai talentingo žmogaus spalvinga, kupina dramatizmo istorija.

Šis dar vienas misionieriškas B.Mar spektaklis atveria dar vieną įdomų mūsų kultūros istorijos puslapį, kuriame naujomis spalvomis sužiba B.Mar gebėjimai ir kompetencija teatre, jos muzikinis, literatūrinis ir estetinis skonis. Kauniečiams tikrai turėtų patikti šis drąsus ir kartu subtilus B.Mar asmeninių, viešų ir dokumentinių patirčių lydinys. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę susitikti su jo kūrėjais, dr. D.Šabasevičiene, prisiminti svarbiausius ano meto Lietuvos teatro kūrėjus, Norą vaidinusias aktores M.Mironaitę bei Kauno dramos teatro legendą R.Staliliūnaitę, tarp kurių buvo užsimezgusi šilta ir įstabi draugystė.

Kas? Spektaklis "Lietuviškoji Nora".

Kur? Kauno nacionaliniame dramos teatre.

Kada? Lapkričio 23 d. 15 val.