Raktas nuo „Lietuviškosios Noros“ – pas Birutę Mar

Netrukus kauniečiai galės mėgautis istoriniu dokumentiniu režisierės ir aktorės Birutės Mar spektakliu "Lietuviškoji Nora" – dokumentine Henriko Ibseno dramos "Lėlių namai. Nora" ir Monikos Mironaitės gyvenimo mozaika.

Neatsitiktinis lydinys

Kiekvieną kartą rašant apie Birutę Mar ir jos sukurtus spektaklius, vaidmenis, ji stebina temų pasirinkimu ir tuo, kaip minimaliomis išraiškos priemonėmis subtiliai suveria tarsi žemuoges ant vienos smilgos skirtingus laikotarpius, temas, herojus. Tai vertina ne tik žiūrovai. Štai pernai Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje B.Mar spektaklis "Lietuviškoji Nora", sukurtas pagal H.Ibseno dramos "Lėlių namai. Nora" ir M.Mironaitės dienoraščius-prisiminimus, festivalyje buvo įvertintas Angelo statulėle.

Kodėl "Lietuviškosios Noros" aktorė ir režisierė sumanė sulydyti savo spektaklyje kritimo ir prisikėlimo dramą "Lėlių namai. Nora" su M.Mironaitės dienoraščiais-prisiminimais? Anot B.Mar, dramos vertę liudija tai, kad ji įtraukta į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą kaip vienas geriausių kūrinių pasaulio dramaturgijoje, o M.Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo Vilniaus miesto teatre 1942 m. ir Vilniaus rusų dramos teatre 1959 m. įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių jos kūryboje. "Aš siekiau spektaklyje sukurti dokumentinę mozaiką iš susišaukiančių tarpusavyje H.Ibseno Noros ir ją vaidinusios legendinės aktorės gyvenimo ištraukų", – trumpai paaiškino "Lietuviškosios Noros" esmę B.Mar.

Legendiniai bateliai ir tamburinas

Spektaklyje, kurį netrukus pamatys ir kauniečiai, B.Mar panaudojo ir garsiųjų teatro ir kino aktorių Rūtos Staliliūnaitės, Laimono Noreikos, M.Mironaitės dukters Dagnės Jakševičiūtės, vyro Juozo Baltušio, Lietuvos akademinio dramos teatro (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras) direktoriaus, aktoriaus ir rašytojo Prano Treinio, teatrologės Audronės Girdzijauskaitės prisiminimų ištraukas. Taip pat spektaklyje žiūrovai pamatys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomus legendinius M.Mironaitės batelius, tamburiną, su kuriuo ji šoko "Noroje".

Šis B.Mar spektaklis, kuriame, be jos pačios, vaidina ir Andrius Bialobžeskis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius – ryškus įrodymas, koks gali būti įtaigus, įtraukiantis, nuoširdus istorinis dokumentinis pasakojimas, perkeltas į sceną. Jo sėkmę lemia ne vien dabartinis visuomenės susidomėjimas istorija, bet ir tai, kad B.Mar neprimetė aktoriams savo, kaip spektaklio režisierės, diktato, sudarė jiems sąlygas kurti ir patiems. O M.Mironaitė išgyveno būtent dėl aktoriaus kūrybos laisvės stokos. Tai ji išsakė savo dienoraščiuose, kalbėdama apie teatrą: "… su giliu liūdesiu darau išvadą, kad dabar režisieriaus, ne aktoriaus epocha. Retame spektaklyje aktorius turi progą išsisakyti, nes pas režisierius – daug iš galvos, mažai iš širdies..."

Nuomonę pakeitė knygos

Paklausta apie spektaklio idėjos gimimą, galimų susitikimų su M.Mironaite įtaką režisierės pasirinktai temai, B.Mar atsakė: "Seniai norėjau suvaidinti H.Ibseno Norą. Su kolegomis jau buvome prieš keletą metų pristatę spektaklio eskizą pagal šią H.Ibseno dramą Tytuvėnų festivalyje. O "Lietuviškosios Noros" sumanymas atsidaro 2017 m. iš teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės idėjos paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį teatro renginių ciklu "Lietuvos teatro amžius", pristatant visuomenei istorines Lietuvos teatro asmenybes. Tada iškart dingtelėjo mintis apie M.Mironaitę ir, žinoma, jos Norą. Žinia, aš negalėjau būti jos jaunystės legenda tapusių spektaklių žiūrovė, bet mačiau paskutinius M.Mironaitės vaidmenis teatre, kai 1993 m. grįžau po teatro studijų Sankt Peterburge. Anuomet bijojau prieiti prie legendinės aktorės – ji man atrodė griežta, o gal net ir piktoka, tačiau savo nuomonę pakeičiau, kai perskaičiau dvi jos dukters D.Jakševičiūtės knygas apie mamą. Mane sukrėtė teatro primadonos gyvenimo sudėtingumas ir net tragizmas", – sakė pašnekovė.

B.Mar, rašydama spektaklio scenarijų, mėgino sujungti M.Mironaitės – akinančios asmenybės gyvenimo momentus, amžininkų prisiminimus apie ją su tokiais pat sukrečiančiais Noros gyvenimo epizodais – nuo naivios mergaitės iki vidinę laisvę išgyvenančios moters, patyrusios šantažą, meilę, skausmą, nusivylimą. "Tai tapo raktu, kuris atrakino Noros ir M.Mironaitės meninės kompozicijos sprendimą scenoje", – aiškino spektaklio sumanytoja, scenarijaus autorė, režisierė ir aktorė B.Mar.

Subtilus patirčių lydinys

B.Mar kurdama spektaklį prisiminė – jos močiutės mergautinė pavardė irgi buvo Mironaitė. Maža to, tuo pat metu iš JAV atskriejo giminaičių atsiųsta žinia – M.Mironaitė, kaip ir jos dėdė Vladas Mironas, Vasario 16-osios akto signataras, iš tiesų yra tolimi B.Mar giminaičiai. Tai dar labiau padidino kūrėjos atsakomybę, perteikiant spektaklyje surinktą medžiagą, atrastas paraleles tarp H.Ibseno Noros ir ją vaidinusios M.Mironaitės gyvenimo, kartu atskleidžiant jos, vyrų ir scenos deivės, būties tragizmą, tiesmukišką būdą ir tikrąjį jos gyvenimą – scenoje. Tai labai talentingo žmogaus spalvinga, kupina dramatizmo istorija.

Šis dar vienas misionieriškas B.Mar spektaklis atveria dar vieną įdomų mūsų kultūros istorijos puslapį, kuriame naujomis spalvomis sužiba B.Mar gebėjimai ir kompetencija teatre, jos muzikinis, literatūrinis ir estetinis skonis. Kauniečiams tikrai turėtų patikti šis drąsus ir kartu subtilus B.Mar asmeninių, viešų ir dokumentinių patirčių lydinys. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę susitikti su jo kūrėjais, dr. D.Šabasevičiene, prisiminti svarbiausius ano meto Lietuvos teatro kūrėjus, Norą vaidinusias aktores M.Mironaitę bei Kauno dramos teatro legendą R.Staliliūnaitę, tarp kurių buvo užsimezgusi šilta ir įstabi draugystė.


Kas? Spektaklis "Lietuviškoji Nora".

Kur? Kauno nacionaliniame dramos teatre.

Kada? Lapkričio 23 d. 15 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Prisidėkite prie bibliotekos skaitymo rekordo
    Prisidėkite prie bibliotekos skaitymo rekordo

    Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) mini savo 72-ąjį gimtadienį ir kviečia visus švęsti kartu! O geriausia dovana, kurią galite padovanoti bibliotekai – kartu pasiekti skaitymo rekordą. ...

  • Kaune dvi dienas ūžė „Oktoberfestas“
    Kaune dvi dienas ūžė „Oktoberfestas“

    Nuotaikingos bavariškos melodijos, šokiai ant suolų, specialiai šventei išvirti gėrimai, gardus vokiškas maistas, pusės futbolo aikštės dydžio palapinė, linksmybės bei gera nuotaika. Jau tapo įprasta, kad būte...

    7
  • Turizmas pakaunėje tampa vizitine kortele
    Turizmas pakaunėje tampa vizitine kortele

    Rugsėjo 27-oji – Pasaulinė turizmo diena. Pakaunėje vyks dar keli pažintiniai ir pramoginiai renginiai, mat Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras rugsėjį paskelbė aktyvaus turizmo mėnesiu. Rugsėjo 22 d. Raudondvario menų inkubator...

  • Zapyškis tapo tašku fotografijos meno žemėlapyje
    Zapyškis tapo tašku fotografijos meno žemėlapyje

    Zapyškyje, parke šalia seniūnijos, kur tyvuliuoja tvenkinukas, meniškai įsikomponavo fotomenininko Antano Sutkaus galerija, kurioje eksponuojami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato darbai. Rugsėjo 18-ąją vykęs iš...

  • Nauja pramoga Kaune: stebėk filmą tiesiog iš bagažinės
    Nauja pramoga Kaune: stebėk filmą tiesiog iš bagažinės

    Ilgai lauktas „drive-in“ kinas grįžta į Kauną, į „Urmo“ prekybos miestelio automobilių parkavimo aikštelę. Rugsėjo 29–spalio 1 dienomis bus rodomas karantino metu išpopuliarėjęs ir vis dar aktualus kinas i&...

  • Rašytojas J. Andruchovyčius: vien eilėmis karo nesustabdysi
    Rašytojas J. Andruchovyčius: vien eilėmis karo nesustabdysi

    „Ukrainiečių tapatybę sunaikinti sumaniusi Rusija pati sau šovė į koją. Mūsų identitetas stiprus kaip niekada“, – sako vienas žinomiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų Jurijus Andruchovyčius. ...

  • Legendinė Sporto halė atgimė – atnaujintos erdvės vėl pilnos veiksmo
    Legendinė Sporto halė atgimė – atnaujintos erdvės vėl pilnos veiksmo

    Šeštadienį parketą po Sporto halės skliautais išbandė ir nostalgiškus jausmus atgaivino 60 metų veiklos jubiliejų minintis Kauno kultūros centro sportinių šokių klubas „Sūkurys“, praneša Kauno mie...

    13
  • KTU studentų miestelis nušvito meno kūriniais
    KTU studentų miestelis nušvito meno kūriniais

    Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje penktadienį prasidėjo „13.7 Šviesų festivalis“, per kurį ši miesto dalis nušvito meno kūriniais. ...

    9
  • Į Kauną sugrįžęs Stingas: aš jus stebėsiu!
    Į Kauną sugrįžęs Stingas: aš jus stebėsiu!

    Sekmadienį Kaune publika audringai pasitiko dainininką, dainų autorių, muzikantą, aktyvistą ir filantropą Stingą. Šis koncertas, kuris yra pasaulinio turo „My Songs“ (liet. k. „Mano dainos“) dalis, turėjo įvykti dar pav...

    8
  • M. K. Čiurlionio gimtadienis atšvęstas su kūrybiniu polėkiu
    M. K. Čiurlionio gimtadienis atšvęstas su kūrybiniu polėkiu

    147-asis lietuvių genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienis paminėtas su žvilgsniu į praeitį ir ateitį. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje surengta šventė apėmė ekskursijas, paskaitas, kūrybines dirbtuves bei unikal...

    8
Daugiau straipsnių