R. Staliliūnaitės jubiliejus – su tylios pagarbos ženklu

Žinoma aktorė, literatūrinių programų rengėja išėjo palikusi ne tik daug vaidmenų, tačiau visą gyvenimą rašė laiškus. Praėjusių metų vasarį išleista jos rankraščių ir laiškų knyga "Nejaugi tai buvo: straipsniai, pokalbiai, laiškai". Rinkinį sudarė ir archyvinėmis nuotraukomis iš aktorės gyvenimo pasidalijo bibliotekininkė Dainuolė Kazlauskienė.

Šios teatralizuotos programos ašimi pasirinkti jos ir publicisto, poeto bei dramaturgo Stasio Santvaro laiškai, sugulę į minėtą knygą, taip pat eilėraščiai iš neseniai išleistos S.Santvaros rinktinės "Atidari langai". Laiškų vertę atskleis poetas Robertas Keturakis, juos ir S.Santvaro eiles skaitys Egidijaus Stancikas. Tekstus lydės solistų Ritos Preikšaitės ir Mindaugo Jankausko, smuikininkės Ilonos Klusaitės, pianistės Šviesės Čepliauskaitės atliekami kūriniai.

Paprašytas prisiminti ilgametę bičiulę, aktorę R.Staliliūnaitę, poetas R.Keturakis sakė: "Kalbėdamas apie aktorių darbus ir gyvenimą Juozas Miltinis pabrėžė: gyvenime viskas ateina savaime. Aktoriui viską reikia sukurti ne tik per žodį mediumą, bet ir per veiksmą. Teatre veiksmas ir žodis turi būti gilesnis, įtaigesnis negu kasdienybėje. Rūta Staliliūnaitė tai žinojo, suprato ir saugojo. Bet ji, be J.Miltinio imperatyvų, žinojo daugiau – greta sudėtingo pasaulio yra ir tyras pasaulis, be kurio netampi žmogumi, nesubrandini savęs brangiausia ištikimybės ir pasiaukojimo kaina. Tai liudija ir knyga "Nejaugi tai buvo".

Aktorė gimė 1938 m. Šiauliuose. Mokėsi Kauno J.Gruodžio technikume, vėliau – Lietuvos konservatorijoje. Kauno dramos teatro aktore tapo 1963-aisiais. 1970 m. jai suteiktas nusipelniusios artistės vardas, 1973 m. aktorė apdovanota valstybine premija, 1980 m. paskelbta liaudies artiste. 1998-aisiais jos talentas ir nuopelnai valstybės kultūrai įvertinti "Kristoforo" prizu, Vyriausybės meno premija ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2001 m. aktorė tapo Įsimintiniausia Kauno menininke. 2004 m. R.Staliliūnaitei suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2008-aisiais jai įteiktas II laipsnio Santakos ir Kauno apskrities viršininko garbės ženklais, menininkė apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija. 2011 m. už kūrybos nuopelnus pagerbta "Auksinių scenos kryžių" padėkos premija.

Kauno dramos teatro scenoje per 30 kūrybos metų aktorė sukūrė įsimintinų, brandžių vaidmenų, kurie tapo ryškiais įvykiais Lietuvos kultūros panoramoje ir pripažintais teatro istorijos ženklais. Tarp jų Kleopatra (W.Shakespeare'o "Antonijus ir Kleopatra", rež. H.Vancevičius, 1966), Jurga (K.Borutos "Baltaragio malūnas", rež. S.Motiejūnas, 1966), Barbora Radvilaitė (J.Grušo "Barbora Radvilaitė", rež. J.Jurašas, 1972), Nora (H.Ibseno "Nora", rež. L.Kutuzova, 1972), Ūbienė (A.Jarry "Karalius Ūbas", rež. J.Vaitkus, 1977), Merė Popins (P.Travers, "Merė Popins", rež. G.Žilys, 1978), Fru Solnes (H.Ibseno "Statytojas Solnesas", rež. J.Vaitkus, 1980), Eleonora (W.Shakespeare'o "Ričardas II", rež. J.Vaitkus, 1985), Ulijona (A.M.Sluckaitės "Smėlio klavyrai", rež. J.Jurašas, 1990) ir kt.

1993 m. išėjusi iš Kauno dramos teatro, R.Staliliūnaitė tapo laisva menininke: rengė poezijos vakarus, kūrė nedidelius spektaklius ir su jais apkeliavo visą Lietuvą.

Kas: Teatralizuota poetinė-muzikinė kompozicija "Diemedžiu žydėsiu..."

Kur: Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje.

Kada: Sausio 21 d. 15 val.