Quantcast

Poetas M. Burokas: išmokti pasiversti nematomu

U ir J

išsišovę stuburų gumburėliai

smulkūs kaulai undinių

 

kvėpuoja

lyg saujoj laikyčiau

pasigavęs paukštelį

 

guli abipus

nemiega

šnopuoja

 

pasakok

šnibžda

apie pasaulį

medūzas

kas yra elektra

kaip medžiai auga

ir kodėl

popierius baltas

 

guliu

nemiegu

šnopuoju

 

žinių

patikimiausias šaltinis

filosofinis akmuo

pasenus

enciklopedija

 

tėvas

prigadinęs tiek popieriaus

praeities kaulavaisis

apgaubtas

ateities minkštimo

 

kalbu

į švarias galveles

tikiuosi, kad

tiesą

*****************

Visby

kraujas čia seniai užsnigtas

pabarstytas druska smėliu

vėl užsnigtas

 

prieš šimtus metų

 

tik bažnyčių ašakos barkšo

į pilkšvą dangų

 

kirviai nebeskaldo kaukolių

visi turi po dešimt pirštų

visų dantys sveiki

užuolaidos klostėtos

ir stalinės lempos jaukiai

sklaido tamsą:

 

– šalį užėmus

gerovė

– salą užplūdus

ramybė

– miestą užklojus

gausa

********************

dukroms

sėdžiu

tarp dviejų miegančių

kūnelių

 

tai davė

ir tai davė

 

ugnies ir vandens

šarkelė mergelė

po jos mūro arka

ryt

pražingsniuosim

į dieną

 

atsisuksiu

per petį –

 

aukso šarvai

aukso

rankelės kojelės

 

aliejaus smilkalų

esatis

 

ir dvi šviesios

galvos

– – – – – –

jau tolsta

*******************

Tomui Arūnui

mano dukra

vedė tave

apšepusį karaliūną

tiltu

taip lėtai ir iškilmingai

lyg kitapus

tarp niūrių penkiaaukščių

pagaliau lauktų

ir ramybė

ir maišto išsipildymas

ir net

tas saldus trekštelėjimas

atsukant

butelio kamštelį

******************

Vilnius. Liepa

erdvus sekmadienis prieš lietų. tik liepos tyliai barsto žiedus, o parko ūksmėje raudonai šviečia ledų prekeivio vežimėlis. ir pirmos katės tyliai žengia iš senamiesčio laiptinių. kieme prie smėlio žiovaudamas stovi anksti pakirdęs vaikas. ramybė trauksis tuoj. skambės varpai, kavinėse cinksės šaukšteliai ir pro Aušros vartus įžengs dairydamasis smalsiai svetimšalis.

**************

šalto rasoto puodelio

mėnuo

 

vaikystė

 

troškulys

dar jaunas

it kumeliukas

 

už lango – žalumos

sūkurys

it sapne

 

lėtas

ir begalinis

 

šviesuliai

amžiams sustingę

zenite

 

ir vanduo

 

keliantis

 

geliąs

********

mano bobutė

tarp tirštų agrastų

žiedadulkių

žolės sultinys

trykšta tarpupirščiuos

 

visi artimųjų vardai

klampioj juodoj beprotybėj

po užmerktais vokais

prabėga

raina vos atpažįstama

katytė

 

visi žinomi daiktai

skausmo migloj

votyse įklimpę

aštriais kampais

duria paširdžius

 

visa jos esybė

tos tirštos žiedadulkės

mirties vasaros blyksnis

lyg kas

saulei spiginant

būtų langą pravėręs

 

blykst

 

ir krenta tamsa

prišąla tarpupirščiuos

žolės syvai

sukreša

žiedadulkių luobas

 

blykst

 

ir tik

šilumos pasigedus

tyliai iš patalų

išsliuogia

raina katytė

******************

2015, lapkričio 13, Paryžius

 

mūsų šunys

išmoko neloti

 

loja sirenos

rytuos ir vakaruos

dūžta stiklas

kraują kitądien

užkloja gėlės

vėl ramu

tik naktį

gulim

atmerktom akim

prie artimo savo

 

klausomės

aštraus

nesiliaujančio

 

stygos zvimbimo

 

******************



NAUJAUSI KOMENTARAI

Remis

Remis portretas
Manau konkreciai priplaukes tipas. As tiek neisgerciau
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių