– Gyvenate literatūra – esate knygų apžvalgininkas, poezijos kūrinių vertėjas, poetas. Kai įsitaisote su kavos puodeliu ir nauja knyga rankose, ar pavyksta ją skaityti ne per apžvalgininko prizmę?

– Geras klausimas... Šiaip stengiuosi skaitomas knygas padalyti į dvi kategorijas – apžvalgai ir malonumui. Apžvalgai skirtas knygas, deja, skaitau kaip apžvalgininkas, nors kartais to gailiuosi. Norisi recenzuojamą knygą perskaityti ir savo malonumui, bet tai ne visada pavyksta. Skaitomas knygas išskirstau ir laike – apžvalgoms ir recenzijoms skirtus kūrinius paprastai skaitau ryte ar dieną, o laisvalaikio knygas – vakare. Stengiuosi šios tvarkos nesupainioti, nes jei visas knygas skaitai kaip apžvalgininkas, nebelieka jokio skaitymo malonumo.

– Ar apžvalgai skaitytas knygas vėliau stengiatės perskaityti kaip paprastas skaitytojas?

– Norėčiau, bet ne visada pasitaiko galimybė. Atsipūtus nuo skaitymo su pieštuku rankoje ir pastabomis paraštėse, po kurio laiko galima vėl iš naujo paimti knygą į rankas ir dar kartą ramiai sugrįžti prie įdomesnių vietų, pasimėgaujant ją perskaityti. Skaitydami apžvalgininkai tai daro labai greitai – neretai susigriebi, kad jau reikia rašyti apžvalgą, o knyga dar neskaityta, tad menkas čia malonumas. Dar pasitaiko variantų, kai kūrinį perskaitai laisvalaikiu, o tada pagalvoji, kad galima ir apžvalgą apie ją parašyti. Vis dėlto šie du skaitymo būdai yra tikrai skirtingi.

– Kaip įvertintumėte dabartinę Lietuvos poezijos padėtį? Ar mūsų poetai geba save tinkamai pristatyti ne tik gimtinės, bet ir užsienio skaitytojams? Galbūt matote ateinančią drąsią naująją kartą?

– Manau, kad mūsų poezijos padėtis yra tikrai gera – turime daugybę talentingų poetų, net ir lyginant su kitomis Europos ar pasaulio šalimis. Tiesa, kalbant apie gebėjimą save pristatyti, poetai iš tiesų ne visada būna kalbūs ekstravertai. Tačiau jaunieji autoriai kuo puikiausiai save geba reprezentuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, – jie išradingi, iškalbingi, mokantys kelias užsienio kalbas, gebantys laisvai bendrauti ir sudominti savo asmenybe. Tad nauja karta jau yra atėjusi – nors nepažįstu pačių jauniausių jos atstovų, už mane 10–15 metų jaunesni poetai jau yra išleidę po porą knygų, žinomi ir tikrai įdomūs rašytojai.

Ketvirtosios knygos sėkmė

Tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris" metu įteikiamą Maironio premiją yra įsteigusi Kauno miesto savivaldybė. Šiųmetį laureatą rinko vertinimo komisija, sudaryta iš penkių pastarųjųų "Poezijos pavasario" laureatų. Šiemet tai buvo poetai Vladas Braziūnas, Almis Grybauskas, Kęstutis Navakas, Ramutė Skučaitė ir Tomas Venclova.

Premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Rašytojų sąjunga šiam apdovanojimui šiemet pasiūlė penkis autorius: Marių Buroką (už knygą "Švaraus buvimo"), Vytautą Kazielą ("Alyvmedžiai"), Giedrę Kazlauskaitę ("Gintaro kambarys"), Mindaugą Nastaravičių ("Bendratis"), Dovilę Zelčiūtę ("Prieglaudos miestai"). M.Buroko rinkinys, išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, komisijai pasirodė verčiausias "Poezijos pavasario" laurų.

M.Burokas – poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas, "Vilnius Review" vyriausiasis redaktorius. Jis yra išleidęs tris poezijos knygas – "Ideogramos" (1999), "Būsenos" (2005), "Išmokau nebūti" (2011). "Švaraus buvimo" – ketvirtoji poeto knyga, 2018 m. ji buvo nominuota Metų knygos rinkimuose.

M.Burokas apdovanotas Jaunojo jotvingio premija, Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius (2011), Antano Miškinio literatūrine premija (2012), "Poezijos pavasario" premija už užsienio poezijos vertimą į lietuvių kalbą ir Vilniaus knygų festivalio premija "Naujasis knygnešys" (2013), Vilniaus mero premija už poeziją apie Vilnių (2016), Vytauto Kubiliaus premija (2018).

Kas: Maironio premijos įteikimas – "Poezijos pavasario" laureato vainikavimas.

Kur: Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje (Rotušės a. 13).

Kada: gegužės 24 d. 18 val.