Pagrindiniu šio kolektyvo vasaros akcentu tapo kelionė į Sankt Peterburgą ir pergalėmis nužymėtas dalyvavimas XV tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje-konkurse "Dainuojantis pasaulis".

Kasmet į šį prestižinį festivalį-konkursą susirenka daugiau nei 3 tūkst. dalyvių iš visų pasaulio šalių. XV festivalis neapsiribojo vien konkursiniais pasirodymais – jo dalyviai surengė septyniolika koncertų žinomiausiose Sankt Peterburgo ir apylinkių bažnyčiose bei koncertų salėse, vyko komisijos narių ir kitų garsių pedagogų vedami meistriškumo kursai. Šiemet norą varžytis konkurse pareiškė 43 kolektyvai, atvykę iš Estijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Kazachstano, Kinijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos ir Turkijos. Į vienuolika kategorijų išskirstytų kolektyvų konkurso pasirodymus vertino autoritetinga komisija: Slovakijos chorų asociacijos prezidentas Milanas Kolena, kompozitorius, Splito (Kroatija) universiteto dėstytojas Branko Starkas, Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijos profesorius Aleksandras Solovjevas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas Rolandas Daugėla, komisijos garbės narys, kompozitorius Jakovas Dubravinas ir komisijos pirmininkas, Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos profesorius, žinomas dirigentas Valerijus Uspenskis.

Trijose kategorijose jėgas išbandžiusį "Acusto" lydėjo sėkmė –  pirmosios vietos pelnytos visose rungtyse. Net pagal aštuonis vertinimo kriterijus kiekvieną pasirodymą vertinusi komisija kolektyvo interpretacijoms skyrė aukščiausius balus. Negana to, ansamblis pelnė specialųjį komisijos prizą už geriausiai atliktą Vakarų Europos kompozitoriaus kūrinį, o "Grand Prix" ture, kuriame varžėsi trylika kolektyvų, iškovojo vieną garbingiausių konkurso apdovanojimų – publikos simpatijų prizą.

Su ansamblio "Acusto" vadovu, jo gimimo iniciatoriumi, tradicijų ir vertybių puoselėtoju Kęstučiu Jakeliūnu kalbėjome apie auksu sužibusį festivalį-konkursą

– Kaip kilo mintis vykti į šį konkursą?

– Prieš penkerius metus teko dalyvauti Sankt Peterburge vykusiame dirigentų konkurse, kurio metu užsimezgė pažintis su viena iš konkurso organizatorių – Julija Blinova. Prieš metus vykusioje dirigentų vasaros akademijoje ji pasiūlė ansambliui "Acusto" atvykti į šiaurinę Rusijos sostinę ir reprezentuoti Lietuvą. Festivalis "Dainuojantis pasaulis" organizuojamas jau penkioliktą kartą, o kompozitoriaus Jurijaus Faliko konkursas vyksta tryliktus metus iš eilės. Natūralu, kad per tokį tarpsnį renginys tapo populiarus visame pasaulyje ir į jį atvyksta išties aukštą meninį lygį pasiekę kolektyvai. Man patinka iššūkiai, tikslai, dėl kurių tenka gerokai pasistengti ar netgi rizikuoti. Tad nedvejodamas pasiūliau ansamblio nariams paaukoti dalį vasaros atostogų ir išbandyti savo jėgas trijose iš vienuolikos konkurso kategorijų. Su entuziazmu ėmėmės darbo, puikiai suvokdami, kad lengva nebus: į konkursą atvyksta ir jame dalyvauja ne tik mėgėjų, bet ir profesionalūs kolektyvai, su kuriais konkuruoti nėra paprasta. Dvylika žmonių ansambliui dalyvauti tokiame konkurse ir rungtis su daugiau nei pusšimtį narių vienijančiais chorais yra labai rizikinga. Kita vertus, tai yra visą kolektyvo potencialą išnaudoti skatinantis aspektas, galimybė pasirodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio scenose, atskleisti klausytojams puikiausius ansamblio prioritetus.

Ruoštis konkursui pradėjome iš anksto, dirbome gana intensyviai, nepaisant to, kad prieš tai daug dėmesio skyrėme interpretavimo kursams su japonų dirigentu Ko Matsushita, baigiantis pavasariui turėjome keletą svarbių koncertų, o birželį Lenkijoje dalyvavome stačiatikių sakralinės muzikos konkurse, kuriame varžėmės su profesionaliais chorais ir pelnėme garbingą antrąją vietą. Didžiąją konkursui "Dainuojantis pasaulis" ruošiamos programos dalį sudarė jau anksčiau ansamblio "Acusto" dainuoti kūriniai, nors nemažai itin sudėtingų opusų buvo rengiami naujai. Žinoma, anksčiau dainuotiems kūriniams buvo būtina suteikti gaivumo, naujo skambesio, energijos, nušlifuoti juos kaip brangakmenius – iki tobulybės. Kaip parodė konkurso rezultatai, šis intensyvaus darbo periodas atsipirko su kaupu.

– Kuo ypatinga konkursui rengta ansamblio programa?

– Visi kūriniai, kuriuos atlieka mūsų ansamblis, yra skirti dideliems chorams. Nedidelei žmonių grupei visavertiškai interpretuoti tokias partitūras – neeilinio sudėtingumo užduotis. Kiekvienas kolektyvo narys tampa tarsi solistu, įgarsinančiu visą choro balsų grupę: repertuare turime kūrinių, kurių balsai išsiskiria į 10–11 atskirų vokalinių partijų. Tai stengiamės išnaudoti kaip pranašumą, leidžiantį muzikai suskambėti naujomis spalvomis, įgalinantį išgirsti žinomus kūrinius kitu aspektu, atrasti juos naujoje plotmėje. Tokį interpretavimo pobūdį galima būtų pavadinti ansamblio "Acusto" credo: sudėtingos, daugiabalsės faktūros a capella muzika, kurią dvylika dainininkų atlieka tarsi vienas didžiulis skambantis kūnas.

Visi kūriniai, kuriuos atlieka mūsų ansamblis, yra skirti dideliems chorams. Nedidelei žmonių grupei visavertiškai interpretuoti tokias partitūras – neeilinio sudėtingumo užduotis.

Konkursui rengėme tris programas: sakralinės, šiuolaikinės muzikos ir vokalinių ansamblių kategorijoms. Pirmoji scenoje skambėjo sakralinės muzikos programa: italų baroko epochos genijaus Antonio Lotti "Crucifixus" ("Nukryžiuotasis"), Vaclovo Augustino "Cantate Domino" ("Giedokite Viešpačiui") ir vokiečių romantiko Josefo Rheinbergerio "Abendlied" ("Vakaro daina"). A.Lotti kūrinys padalytas į aštuonias balsų partijas, nuostabiai sukomponuota barokinė faktūra, kurią atlikti su ansambliu "Acusto" buvo sena mano svajonė. Kūrinys buvo rengtas specialiai šiam konkursui, kolektyvas jį įveikė gan lengvai, puikiai atskleisdamas kompozitoriaus užkoduotą skambesio formulę. "Abendlied" – itin sudėtinga chorinė partitūra, kuri dėl ypač ilgų muzikinių frazių ir nenutrūkstančios tėkmės nelengvai įkandama net patyrusiems chorams. Kūrinys ansamblio repertuare gyvuoja jau senokai, bet jį teko tarsi atgaivinti, reabilituoti, ir tai išties pavyko – už šią giesmę pelnėme specialųjį komisijos prizą. V.Augustino kūrinys skirtas dviem chorams. Šis sumanymas leido pagyvinti pasirodymą konkurse, nes ansamblis prieš kiekvieną kūrinį keitė išsidėstymą scenoje, taip demonstruodamas ne tik gebėjimą girdėti kolegas iš įvairių pozicijų, bet ir suskambėdamas naujais potėpiais, šiuo atveju – dvigubo choro antifona, t.y. dialogu tarp dviejų ansamblio narių grupių.

Šiuolaikinės muzikos kategorijai ruošėme taip pat tris kūrinius: specialiai ansambliui sukurtą Lauryno Vakario Lopo dainą Salomėjos Nėries žodžiais "Jūros pasaka", vieno žinomiausių nūdienos Latvijos kompozitorių Rihardso Dubros "O magnum mysterium" ("O didžioji paslaptie") ir nuostabią J.Faliko miniatiūrą "Lakštingala", sukurtą pagal viduramžių Italijos poeto Francesco de Lamene eiles. L.V.Lopas ne kartą dirbo su mūsų ansambliu, gerai išmano jo balsų specifiką, skambesio galimybes, stilistinius niuansus, tad šis itin sudėtingos harmonijos ir ritmikos kūrinys, pasižymintis nuotaikų ir dinaminės skalės įvairove, puikiai reprezentuoja tiek ansamblio pajėgumus, tiek lietuvišką muziką. Į vienuolika balsų išsiskaidžiusi R.Dubros kūrinio partitūra, skambanti, regis, begaline melodine linija, tapo vienu didžiausių išbandymų kolektyvo nariams, ypač pirmojo soprano partijos atlikėjai, kurios melodinė linija ištisas 4 min. skamba antrojoje oktavoje, bet šį egzaminą "Acusto" išlaikė nepriekaištingai. J.Faliko, kurio vardu pavadintas konkursas, daina labai organiškai įsiliejo į ansamblio repertuarą. Į rusų kalbą išverstas italų poeto tekstas dvelkia romantiškais jausmais, o nuostabi muzikos harmonija puikiai papildo šią idilę. Romantizuotas, ansamblio frazavimo lankstumą atskleidžiantis kūrinio atlikimas sulaukė gausių aplodismentų ir pagyrų iš paties vertinimo komisijos pirmininko, šį kūrinį ne kartą dirigavusio savo vadovaujamiems kolektyvams.

Trečiąją kategoriją, kurioje dalyvavome, galima būtų pavadinti artimiausia mūsų kolektyvui. Tai vokalinių ansamblių kategorija, kuriai, nekeisdami savo pasirodymų koncepcijos, parengėme jauno norvegų kilmės kompozitoriaus Ola Gjeilo kūrinį "Unicornis captivatur" ("Sugautasis vienaragis"), V.Augustino kompoziciją "Tykus, tykus" ir nuostabią legendinio estų kūrėjo Arvo Pärto miniatiūrą "Bogorodice Devo" ("Mergele, Dievo gimdytoja"). Pasaulyje sparčiai išgarsėjusio O.Gjeilo kūrinys leidžia parodyti visas ansamblio balsų grupes: tiek moterų, tiek vyrų balsus, tiek bendrą jų chorą, išbandant įvairiausius balsų kategorijų sąskambius. Klausytojus sužavėjo itin plati ansamblio dinaminė skalė ir gebėjimas raiškiai perteikti tekstą net dainuojant greičiausiu tempu. "Tykus, tykus" – dviejų chorų dialogu grįstas itin žaismingas ir tuo pačiu turtingos dramaturgijos kūrinys, ko gero, labiausiai įsiminęs publikai. O štai A.Pärto šedevras – puikus baigiamasis programos akcentas, skambantis beveik minutę, bet subtiliai leidžiantis atskleisti universalią ansamblio galimybių skalę.

– Tai koks gi ansamblio pasirodymo konkurse sėkmės receptas?

– Manau, vienas pagrindinių sėkmę lėmusių veiksnių – kolektyvo narių susikaupimas, pagalba vieni kitiems, sugebėjimas įveikti emocines krizes, kylančias prieš pasirodymus ir, ko gero, fortūnos globa. Konkurso metu niekada negali nuspėti, kokio pajėgumo yra tavo konkurentai, kokios jų programos, kaip pasiseks jiems, o kaip tau. Muzika – gyvas menas, vykstantis čia ir dabar, nesuteikiantis galimybės pataisyti scenoje įvykusios klaidelės ar mažo netikslumo. Vis dėlto aukščiausiu ansamblio įvertinimu laikau laimėtą publikos simpatijų prizą. Sankt Peterburgo publika – išsilavinusi, puikiai suprantanti muziką, jaučianti atlikėjų nuoširdumą ir natūralią muzikos tėkmę. Klausytojų ir kitų konkurso dalyvių dėmesį pavyko prikaustyti pačią pirmąją vizito dieną – pasirodymo festivalio atidarymo koncerte metu, kai plačiu ratu išsibarstę po visą salę atlikome genialų V.Augustino kūrinį "Anoj pusėj Dunojėlio". Didžiulio publikos palaikymo ir ovacijų sulaukėme koncertuodami nuostabios akustikos salėje – Sankt Peterburgo Kapeloje. Tad pasirodymas "Grand Prix" ture, kurio metu vyko balsavimas dėl publikos simpatijų prizo, buvo tarsi logiška kelio link šio apdovanojimo tąsa. Jausdami publikos spinduliuojamą energiją buvome tarsi pakylėti į žvaigždes ir užsimezgęs abipusis ryšys padėjo ansambliui dar subtiliau pasinerti į muzikavimo gelmes. Galbūt tai lėmė, kad tik meilės muzikai ir noro dainuoti vienijamas ansamblis "Acusto", kurio vos pusė narių turi aukštąjį muzikinį išsilavinimą, parodė esąs pajėgus konkuruoti su pagrindiniu varžovu tapusiu profesionaliu kolektyvu – Žemutinio Naugardo municipaliniu choru. Vertindami šiuolaikinės muzikos kategorijos pasirodymus komisijos nariai net penkis kartus perskaičiavo skirtus balus ir pagaliau konstatavo unikalų konkurso istorijoje faktą: aukščiausius įvertinimus pelniusių "Acusto" ir Žemutinio Naugardo choro rezultatai sutapo dešimtųjų dalių tikslumu.