Quantcast

Paskutinė galimybė apsilankyti parodoje „1972. Pramušti sieną“: filmų seansai bei diskusijos

  • Teksto dydis:

Pavasario pabaigoje duris atvėrusi „Kaunas 2022“ paroda „1972. Pramušti sieną“ skaičiuoja paskutines savo savaites. Rugpjūtis – ne tik puiki proga nespėjusiems aplankyti ekspoziciją, bet ir galimybė sudalyvauti turiningoje parodą lydinčių renginių programoje, kurioje – lietuviškos ir čekoslovakiškos kino klasikos seansai, diskusijos, viešos paskaitos bei ekskursijos.

Paroda „1972. Pramušti sieną“ žiūrovą nukelia į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, dailininkus, maištingus hipius. Anot parodos kuratorės Rasos Žukienės, ekspozicija „akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje“.

Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužė laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7–8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas.

Kvies prisiminti klasika tapusius filmus

Parodą lydinti filmų programa, metaforomis ir skaudžia ironija taip pat kvies pažvelgti į praeitį bei neapleisti sąmoningumo šių dienų kontekste. Galimybė šiandien ekranuose pamatyti tai, kas anuomet santvarkai buvo nepatogu ir garsiai reflektuoti apie visuomenei svarbias temas, skatina permąstyti laisvės vertę ir prasmę. Kino seansuose bus pristatomi režisierių –  A. Žebriūno, V. Žalakevičiaus, R. Banionio, J. Menzelio, M. Formano, J. Jireso ir kt. filmai. Tarp jų – Lietuvos auditorijai pažįstamos juostos „Vaikai iš Amerikos viešbučio“, „Gražuolė“, „Herkus Mantas“, „Paskutinė atostogų diena“, „Emilija iš Laisvės alėjos“ bei tuometinės Čekoslovakijos grandų darbai.

Kadras iš filmo „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“.

Anot filmų programos sudarytojo Gedimino Jankausko, pasirinktas juostas galima skirstyti į kelias temas. Dalis filmų skirti prisiminti 1972 metų įvykius ir R. Kalantos auką, tuometinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus sukurtas filmas „Jonas Palachas“ pasakoja apie jauną čekoslovakų studentą, kuris kiek anksčiau už R. Kalantą, protestuodamas prieš rusų tankus ir Prahos pavasario numalšinimą taip pat pasiaukojo susidegindamas. Šią temą atliepia ir R. Banionio filmai „Fontano vaikai“ bei „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.

„Čekoslovakiškų filmų programoje dėmesys atkreipiamas į kiek anksčiau pasaulį sukrėtusius įvykius – 1968 metus ir Prahos pavasarį, tuometines jausenas. Tuo pačiu prisimename ir vaidybines lietuviškas juostas, kurias vadinu „lietuviško moralinio nerimo filmais“ – jie kėlė aktualias problemas ir jas vienaip ar kitaip įvardijo, bandė spręsti. Net ir istorinis epas „Herkus Mantas“ primena mums apie kovą už laisvę, kovą už nepriklausomybę.“

Šių dienų kontekste filmai tampa dar reikšmingesni. „Kuriant programą, niekas negalvojo apie invaziją į Ukrainą, kad tankai traiškys ne Prahos taikius piliečius, o Ukrainos gyventojus. Pats gyvenimas padiktuoja kontekstus. Manau, parinkti darbai šiandien tampa dar aktualesni – kaip kino šedevrai ir filmai pasakojantys apie esamas problemas. Kovos už laisvę, nepriklausomybę temos visada bus aktualios“, – teigė filmų programos kuratorius.

Lydinčioje programoje – ekskursijos, diskusijos ir kiti renginiai

Parodą lydinti programa neapsiribos kino seansais – norintys su paroda ir aptariamu laikotarpiu susipažinti plačiau, galės dalyvauti diskusijose, menotyrininkų vedamose ekskursijose ir kituose renginiuose.

Kadras iš filmo „Saulutės“.

Menotyrininkė G. Bartulienė pakvies į ekskursiją „Po dailės kulisus“ – sužinoti, kokios istorijos randasi už eksponuojamų kūrinių, kokiomis sąlygomis ir kokių nuotaikų lydimi darbai buvo sukurti.

Kompozitorė Zita Bružaitė diskusijoje kalbins keturis kauniečius – grupės „Aitvarai“ įkūrėją ir vadovą K. Ignatavičių, kompozitorių prof. G. Kuprevičių, pianistą dr. M. Bazarą bei inžinierių, elektroninių instrumentų kūrėją ir grupės „Kertukai“ garso režisierių O. Urboną. Kokios istorijos ir nuotykiai atsiveja mus iš praeities apie bigbyto laiką, kompozitoriaus aplinką bei (iš)gyvenimo taisykles? Gyvai ir su improvizacijos dvasia bus kalbama apie muziką ir tai, kas tuomet sukosi aplinkui.

Pianistas dr. M. Bazaras kvies išgirsti unikalių 80-ųjų lietuviškų sintezatorių „ARGO A1“ ir „Stringas“ galimybes bei reikšmę, o doc. dr. E. Klivis – atsigręžti į deptintojo dešimtmečio pabaigos teatro menininkų gyvenimus ir kūrybą. Renginių ciklą simboliškai užbaigs menotyrininkės R. Tamoliūnienės vieša paskaita „Dedikacija R. Kalantai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tik LTSR struktūrų dėka gerbiamas Kuprevičius karjerą padarė. Ir prie ko čia jisai ir bigbytas ? Kad gyveno Kaune ? Na, ir ? Nieko, tuščia vieta, buvo stropus ir atsakingas stukrūroms, nes niekaip nebūtų Kaune po Kalantos susideginimo padaręs karjerą, ir dar plokštelę išliedęs. Oi, ne tie žmonęs Kauno istorija rašo , oi ne tie.

Kauniete Hipe

Kauniete Hipe portretas
G. Kuprevičius tai jau tikrai papasakoti gali apie bigbyto laikus. Sėdėjo LTRS atrakos komisijose, spręsdavo kas gali dainuoti ir droti kas ne, ai dar apie tekstus politinius aršiai draskydavosi. Ei, Kaunas 2022 kaip visada, kas liečia istorija pasirenka ne tuos dalyvius.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių