Pasaulinė minimalistinės muzikos žvaigždė – viena birželio 29–liepos 3 d. Kaune vyksiančio festivalio „Audra“ viešnių.

M.Takada – viena iš ambient ir minimalizmo muzikos stilių pradininkių, multiinstrumentalistė, moderniosios Japonijos muzikos ikona. Jos unikalus braižas – kas kartą vis naujas ir unikalus tai šaliai dedikuotas kūrinys ir pasaulinė jo premjera, tampanti dar ir išskirtiniu reginiu.

Kaunui parengtas „Silence Birds“ – taip pat niekur prieš tai negirdėtas kūrinys, kuris gimė visiškai neseniai ir neatsitiktinai. Paukštis japonų atlikėjai yra laisvės simbolis, kurio skleidžiamas giesmes ir garsus ji atkurs pasitelkusi tradicines lietuviškas ir japoniškas sutartines. Kodėl būtent sutartines? Lietuva ir Japonija – vienintelės šalys, kuriose vis dar gyvas toks dainavimo stilius. M.Takada kūrinį ruošė kartu su vietos sutartinių ansambliais „Gaudė“ ir „Devynragė“.

M.Takada kūrinių kompozicijos nepaprastai veikia vaizduotę. Jos minimalistinė, kontempliatyvi muzika tarsi alsuoja kosmine begalybe ir primena kelionę po mėnulį, krintančias žvaigždes, kelionę į vandenyną ar pasivaikščiojimą sode. Progresuojančios ritmiškos melodijos – iš pradžių paprastos, vėliau ima kartotis ir skilinėti skeveldromis, jų ritmas lūžta ir tirštėja, pamažu įtraukdamas klausytoją į visiškai kitą tikrovę.

M. Takada – viena iš ambient ir minimalizmo muzikos stilių pradininkių.

Savo karjerą M.Takada pradėjo Vakarų Berlyno filharmonijos scenoje, grodama su „Symphonie-Orchester Berlin“, iškart, kai 1974 m. baigė Tokijo menų universitetą. Savo karjerą ji tęsė rengdama solinius koncertus Japonijoje ir užsienyje. Ilgainiui M.Takada pradėjo tyrinėti Azijos ir Afrikos tradicinę muziką. Jos susižavėjimas lėmė bendrus projektus su Ganos, Senegalo, Burkina Faso atlikėjais ir korėjiečiais muzikantais.

Kiek vėliau ji įkūrė ir vadovavo novatoriškam „Mkwaju Ensemble“ perkusijos projektui. Šio projekto albumai – tai vinilo kolekcionierių ir melomanų Šventasis Gralis, kurio vinilinės kopijos dar prieš keletą metų beveik nebuvo įmanoma rasti.

Visiškai neseniai įvairiose kompiliacijose atsiradę senieji „Mkwaju Ensemble“ įrašai atskleidžia išskirtinį M.Takada požiūrį į tvirtus, elektronine muzika pagardintus, bet euforiškus perkusijos kūrinius. Didingo efekto siekusi ansamblio muzika tyrinėjo indonezietiško gamelano, japoniškos kodo būgnų muzikos ir amerikietiškojo minimalizmo temas.

Pats rečiausias iš visų M.Takados kūrinių buvo jos 1983 m. solinis darbas „Through the Looking Glass“, niekada neišleistas kompaktinėje plokštelėje, už kurio originalią vinilo kopiją internete perpardavėjai reikalaudavo įspūdingų sumų. Šį albumą M.Takada įrašė tada, kai, negalėdama finansiškai išlaikyti savojo ansamblio „Mkwaju Ensemble“, jį išformavo. Kompozitorė viena ėmėsi darbo studijoje, kad įgyvendintų jau sugalvotą muziką. Per dvi dienas ji įrašė į analoginę juostą visus keturis išplėstinius pasirodymus visais instrumentais, prodiusavo ir sumaišė visus galutinius kūrinius. Iš tokio žygdarbio gimęs albumas „Through the Looking Glass“ iki pat šiandien yra laikomas vienu iš labiausiai pribloškiančių minimalizmo kūrinių, nepriklausomai nuo to, ar jis kilęs iš Rytų, ar iš Vakarų.

Viešnagė Kaune – ne pirmoji M.Takada kelionė į Lietuvą. Vos atkūrus nepriklausomybę ji kartu su savo tuomečiu trio jau lankėsi Lietuvoje. Bendraudama su renginio Kaune organizatoriais japonų menininkė prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvoje ją pakerėjo išsilaisvinusi publika ir jos šiluma.