Ne vienas iš mums dovanotų reliktų, saugančių šeimos prisiminimus, jau solidaus amžiaus – arti 100 metų. Jie – Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Respublikos amžininkai. Dalis jų priklausė Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusiems asmenims, kurių gyvenimus negrįžtamai pakeitė dramatiškas istorijos virsmas.

Jeigu prabiltų parodoje eksponuojamas apie 1930 m. prezidentienės Onos Stulginskienės nertas šalis, jis galėtų papasakoti, kaip po sunkių ūkio darbų nuosavame Jokūbavo ūkyje laisvalaikiu Ona nėrė šį drabužį vyro Aleksandro Stulginskio jauniausiai seseriai Barborai, gyvenančiai JAV. Kaip sesuo atsidūrė už Atlanto? Tūkstančiai lietuvių emigravo į JAV dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Apie 1901 m. beveik visa Stulginskių šeima patraukė ten pat, kai, mirus motinai Marijonai, tėvas likvidavo savo ūkį ir vaikams išdalijo jų dalis.

Tuomet vyresnieji broliai Jonas, Pranciškus, Povilas ir sesuo Barbora nusipirko šipkartes ir išvyko į Ameriką laimės ieškoti, įsikūrė Vestvilyje, Ilinojaus valstijoje. Kaip ir dauguma "grynorių" bangos emigrantų, jie sunkiai dirbo, tačiau ilgainiui neblogai įsikūrė. Lietuvoje likęs Aleksandras ilgėjosi brolių, tačiau įgijęs agronomo išsilavinimą, o galiausiai tapęs Lietuvos prezidentu panoro atnaujinti ryšius su Amerikoje gyvenančiais artimaisiais. Broliai buvo atvykę į gimtinę, aplankė Jokūbave įsikūrusią Aleksandro šeimą, tačiau Barbora į Lietuvą negrįžo, tad nunėrusi šalį O. Stulginskienė 1930 m. jį išsiuntė į JAV paštu.

Praėjus dešimtmečiui, Lietuvoje likusią Stulginskių šeimą ištiko tragedija: sovietų už politinę ir visuomeninę veiklą Nepriklausomoje Lietuvoje 1941 m. birželį į Sibirą buvo ištremti Aleksandras ir Ona Stulginskiai. Jų dukters trėmimo metu nebuvo namuose, tad ji liko Lietuvoje, bet ryšys su tėvais buvo nutrauktas ilgiems dešimtmečiams. 1944 m., nežinodama tėvų likimo ir baimindamasi į Lietuvą sugrįžtančių sovietų, Aldona Stulginskaitė kartu su vyru nutarė trauktis į Vakarų Europą. Tik 1949 m. A.Stulginskaitei pavyko pasiekti JAV, kur netruko susitikti su tėvo artimaisiais. Iš tėvo sesers Barboros ji gavo motinos nertą šalį, kuris daug metų Aldonai tarnavo kaip brangus motinos prisiminimas. Nors tėvams iš Sibiro sovietai 1956 m. leido grįžti į Lietuvą, tačiau A.Stulginskaitė daugiau niekada nesusitiko su savo motina, o tėvą pirmąkart po daugelio metų apkabinti galėjo tik 1965 m.

2013 m. rengdami parodą "Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje" užmezgėme artimus kontaktus su už Atlanto gyvenančiais Stulginskių šeimos palikuonimis. Didžiuojamės, kad šį ypatingą, ne tik apie šeimos, bet ir apie Lietuvos likimą kalbantį eksponatą muziejui padovanojo O.Stulginskienės proanūkė Rita Bieliauskienė.

Kas: paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".

Kur: Istorinėje Prezidentūroje.

Kada: veikia iki 2021 m. liepos 6 d.