Parodoje – daug bronzinių avyčių, gebančių kalbėti

Daug bronzinių avyčių galima pamatyti "Kauno lango" galerijoje, kurioje eksponuojama personalinė Nerijaus Kisieliaus skulptūrų paroda "Mano namų avys – 2".

Šiluma ir jautrumas

"Mano namų avys" – taip prieš penkerius metus N.Kisielius  pavadino savo personalinę parodą, kurioje buvo eksponuoti darbai, sukurti iš bronzos bei vilnos, ir jau tada meno mėgėjo žvilgsnį patraukė nuoširdumu, paprastumu ir aukštu profesionalumo lygiu.

Šįkart projektą "Mano namų avys – 2" parėmė Lietuvos kultūros taryba, skirdama menininkui stipendiją, todėl ir vėl galime pasimėgauti naujais, iš bronzos atlietais, šiluma ir jautrumu alsuojančiais jo darbais, gebančiais atrakinti slapčiausią širdies kertelę. Joje turbūt kiekvienas iš mūsų auginame savąją avį... Švelnią, romią, stojišką, galbūt mistinę, o gal biblinę, viltingą, kad bus atleista, kad esame svarbūs, mylimi net ir paklydę.

Tos avys, kaip debesėlis, tik pievoje – taip pasirodė (ir, beje, po išsprūdusių šių žodžių tą pačią akimirką ėmė lynoti), kai N.Kisielius su žmona Dalia nuvedė į ganyklas, kur viena su kita bandoje susiglaudusios švelniai žolę rupšnojo šiurkščiavilnės – senos lietuviškos veislės – avytės, auginamos dėl vilnos, ne mėsinės. Ir jas pamačius, patyrus, su kokiu rūpesčiu Nerijus ir Dalia jas augina, supranti, iš kur jo skulptūrų šiluma, nors parodos "Mano namų avys – 2" darbai, sukurti vien iš bronzos – kietos, tvirtos, šaltos medžiagos.

Tikrumas – tai būtų pagrindinis jo kuriamo meno apibūdinimas, kai kūrybiniu impulsu tampa nuolat su meile priimama aplinka – šalia esantis žmogus, medžiai, gėlės, paukščiai, šuo bei katė ir, žinoma, avys.

Vilna ir bronza

Menininkai Nerijus ir Dalia abu yra baigę Dailės akademiją, skulptūros specialybę, abu – miestiečiai, gyvenę Vilniuje, tačiau prieš 20 metų gana impulsyviai įsigiję vienkiemį Prienų rajone. Tuomet buvo dar studentai ir daugelis galvojo, kad tai nerimta, tačiau sodyboje tąkart pasodinti berželiai – jau išlakūs baltakamieniai medžiai.

Iš autentiškos rąstinės trobos tuomet jie į studijas važinėdavo autobusu, o ir dabar ji mažai pakitusi, viskas joje taisyklinga – prieangis, jo akmuo, asla, senas, su troba kartu įsigytas medinis stalas, raižytas suolas, skrynia ir, svarbiausia, – šeimininkų tarpusavio darna, kūrybinė pilnatvė, kuri tamsius rudens ir žiemos vakarus tik nuskaidrina.

"O, mes laukiame rudens, – šypsosi Dalia ir Nerijus, paklausti apie sėlinančią rudens tamsą bei darganas, – tuomet turime laiko kūrybai, nes dabar jį praryja daržai ir avys." Tuomet galima labiau susikaupti prie skulptūros, taip pat kūrinių iš veliamos vilnos, jų ir parodą Dalia galėtų jau būti ne vieną surengusi, jei tie kūriniai taip greit neiškeliautų, mat juos įsigyti panori daugelis.

Beje, pirmosios parodinės avys buvo sukurtos taip pat iš vilnos, N.Kisielius galvojo, kad vilną pasirinks kaip tolimesnę kūrybinę medžiagą, vis dėlto studijų metu įvaldyta įnoringa bronzos technologija vis pakviečia sugrįžti.

Beje, dažnai skulptoriai vieną ar kitą šios technologijos grandį patiki meistrams, tačiau N.Kisielius parodos "Mano namų avys – 2" kūrinius sukūrė nuo A iki Z, ir viską savoje sodyboje. Taigi bronzinės avys gimė šiurkščiavilnėms bliaunant už lango ir kviečiant jas vesti kur skanesnė žolė, mat avims, pasirodo, ganykloje gana dažnai reikia, taip sakant, pirštu parodyti, kur joms būtų gardžiau, bet už tai, kaip jos kūlvirsčiais atlekia šaukiamos Nerijaus ir Dalios – reikia tai pamatyti.

Poetinė skulptūra

Neieškodamas kūrybinių impulsų konceptualiuose išmąstymuose, intertekstuose, modernizme ar postmodernizme, N.Kisielius savo kūryba yra čia ir dabar, būdamas savimi – auginantis avis, dėmesingai stebintis gamtą, aplinką, žmogų, kuris ne kažkur, ne kažką nedavęs ar atėmęs, o kuris šalia. Taip savaime yra ir modernus, ir autentiškas, ir originalus. Jo avys – didesnės už namą, jos geba iškilti iš bandos ir toje bandoje tapti harmoningu vieniu, jos moka prisijaukinti paukštį, jos moka... kalbėti. Prabilti tiesiai į širdį, parodyti paprastus, kasdieniškus dalykus, kurie, sutelkus dėmesingumą, ir yra tikrieji gyvenimo stebuklai, grožis, prasmė.

Parodoje eksponuojami kūriniai yra sukurti šią vasarą, per patį karštymetį, kai krosnis ir taip įkaista virš 1 000 laipsnių, o dar ir avių baronui-patinui nuolat sugriaunant jam pastatytą aptvarą.

Į N.Kisieliaus kūrinius žvelgiant atvira širdimi, nemėginant intelektualiai gudrauti, kaipmat atsiveria juose slypinti poezija, gelmė, bibliniai motyvai, norėtųsi teigti, kad tai – ypač jautrios plastikos klasikinių formų kūriniai, juose svarbi kiekviena detalė, skulptūrinė linija, krintantis šešėlis (netgi ir vienas darbų yra su avimi bei jos metamu šešėliu), tai tarsi mažyčiai skulptūriniai haiku, kurių paskutinioji mintis – į juos žvelgiančiojo širdyje.

Kas: N.Kisieliaus parodą "Mano namų avys - 2".

Kur: galerijoje "Kauno langas".

Kada: Atidarymas rugpjūčio 28 d. 17 val. Veiks iki rugsėjo 14 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių