Nutylėjimas ir intriga

Pritariant H.Arpo manifesto žodžiams, parodos autorius tegu lieka neatskleistas. Nors vaikščiojant po tarp pirmojo bei trečiojo aukštų ekspozicines erdves, sutiktas žiūrovas jį įvardijo net neprašytas, o ir atspėti jį Kauno meno lauko gerbėjams nebūtų sunku. Tačiau norėtųsi nutylėti, suteikiantį nedidelę intrigą, kuri šios parodos kontekste labai pritinka.

Jau vien dėl to, kad sklando tik spėlionės, jog romano "Satyrikonas" autorius yra Petronijus, o ir pats romanas – tikriausiai būtų nelabai išsiskirianti istorija, jei ne jo veikėjų nutylėjimai, šnabždesiai ir filosofavimai, niekada iki galo neatskleidžiant, ką iš tiesų norima pasakyti.

Nerono laikų Romoje pasirodęs romanas parašytas pakiliu kalbos tonu, todėl parodoje skaitant jo ištraukas galima įsivaizduoti aprašomas scenas. Tiesa, dalis jų tikrai nėra malonios, tad ir vaikščiojimas po ekspoziciją kai kuriose jos vietose pasidaro nepatogus. Tiesa, vos įžengus į parodą nesunku suprasti, kad į gražiausius šilkus įsupta ir brangiausiais aliejais iškvėpinta daili provokacija yra teatrališko neįvardyto autoriaus pasirodymo dalis.

Pasirodymo scenografija

Šio pasirodymo scenografija – galerijos sienas puošiantys koliažai – traukianti akį, įdomi, stebinanti. Autorius – koliažų meistras, jo kiekvienas kūrinys tampa kelione po dekonstruotą pasakojamos istorijos fragmentą.

Prisiminkime ankstesnes šio menininko parodas. Kaune koliažo žanro kūriniai nėra dažnai eksponuojami, todėl tikrai nesunku atgaivinti savo atmintį. O ir menininkas, apie kurį kalbama, turi savitą stilių, dėl kurio išskirti jį iš kitų nereikia didelių pastangų. Ankstesnėse ekspozicijose jis prisitaikydavo prie dvimatės plokštumos rėmų, kuriuose iškarpomis iš senų, nespalvotų leidinių, nuotraukomis, atvirukais, smulkiais daikčiukais: degtukų dežutėmis, blizgiais saldainių popierėliais, medžiagų skiautėmis, sagomis ir kt. – buvo kuriamas naratyvas. O naujausiuose darbuose menininko fantazijos, pakurstytos "Satyrikono", išplinta trimatėje erdvėje.

Koliažuose esančios žmogaus figūros jau nebėra tik kompozicijų detalės. Jos tampa veikėjais, o jei tiksliau (prisitaikant prie romano tono) – oratoriais, pakeltais smakrais ir pasipūtimo kupinais balsais skelbiančiais savo "tiesas", savas jiems nutikusių istorijų versijas.

Vaizdai nėra tekstų citatos, todėl žiūrovas parodoje gali atlikti net du vaidmenis: būti labai atidus lankytojas arba malonumo ieškantis estetas.

Prisitaikydami prie pagrindinių romano veikėjų, koliažai tampa tikrai spalvingais vizualiąja prasme. Vieni turtingi smulkių detalių, skirtingų formų ir faktūrų, o kompozicijose atsiranda keli planai, gyliai, interpretuojamą tekstą iš "Satyrikono" padalijantys skerspjūviais. Kitų vizualinė kalba kupina nutylėjimų – vos keletas detalių, subtiliai sukomponuotų trimatėje kūrinio erdvėje, neretai estetiškai įvedant tipografinius elementus, žadina žiūrovo vaizduotę ir paskatina kurti dar vieną parodoje pasakojamos istorijos versiją.

Laiku keliaujantys veidai

Interpretacijų ribos plačios, nes kurdamas koliažus autorius neprisirišo prie "Satyrikono", kurio atskiriems epizodams ieškojo vizualinės išraiškos, tad kūriniai nėra tiesiogiai perteikiantys šalia jų esančias romano ištraukas. Juolab kad ir laikmečiai, kuriuose veikia romano veikėjai ir menininko koliažų personažai, – nesutampa.

Parodos autorius išlaiko "Satyrikono" veikėjų ir jo kūriniuose esančių žmonių tipažų panašumus, charakterius, nesutapatindamas jų, tik išryškindamas tai, kad tekstu pasakojama istorija ir ją iliustruojantys koliažai yra tarpusavyje susiję.

Tiesa, matomi vaizdai nėra tekstų citatos, todėl žiūrovas parodoje gali atlikti net du vaidmenis: būti labai atidus lankytojas, skaitantis kiekvieną romano ištrauką ir atrandantis jo detalių koliažuose, arba malonumo ieškantis estetas, besidairantis po 300 kūrinių ekspoziciją ir kartas nuo karto dėmesį atkreipiantis į greta koliažų esančius tekstus. Juose, beje, galima atrasti ir šiuolaikiniam pasauliui pritaikomos išminties: "(...) Scenoje trupė vaidina štai mimą: viens tėvu vadinas, kitas – sūnum, o anas sakos turtuolis esąs. Bet vos tik baigiasi tekstas ir aktoriai sceną palieka, jų tikrieji veidai vėl pasirodo visiems."

Tie skirtingi laikmečiai, kurie atskiria romano personažus, koliažų veikėjus ir parodos žiūrovus, tampa ne tokie reikšmingi, nes žmogus, kad ir kaip stipriai siektų tobulybės, nušvitimo, dieviškumo, yra ydingas. Tokia jo prigimtis.

Todėl pasivaikščiojimą po parodą norisi užbaigti Edgaro Bayley žodžiais iš "Atradėjo manifesto": "Ne ieškokite ar raskite – išraskite."

Išradėju gali tituluotis kiekvienas ekspoziciją aplankęs žiūrovas, kuris susilaikys nuo buvimo labai rimtu, teisingu, dorovingu ir leis sau šiek tiek pažaisti, gaudydamas užuominas koliažuose, skaitydamas tarp eilučių romano ištraukose ir išrasdamas naujas šio neįvardyto menininko pasirodymo, pavadinto "300 paveikslų antikiniam romanui "Satyrikonas", reikšmes.

Kas? Paroda "300 PAVEIKSLŲ ANTIKINIAM ROMANUI "SATYRIKONAS".

Kur? M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJOJE.

Kada? Veikia iki kovo 15 d.