Jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę pradėjo rudenį. Pirma jos stotelė buvo Vilniuje, priešais Rotušę. Vėliau paroda išvyko į Alytų, paskui – į Vilkaviškį.

Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą unikalų nuotraukų rinkinį. Jį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų, fotografuotų nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje daugiau kaip per 100 metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo.

Rinkinyje – ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės. Jame yra net dešimt laikinojoje sostinėje veikusių Kauno kino teatrų. Animuotame nuotraukų filme žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – modernių Kauno kino teatrų „Aušra“, „Daina“, „Pasaka“, „Romuva“ ir senesniųjų – Šančiuose veikusių „Lyra“, Vilijampolėje – „Union“ ir Laisvės alėjoje – „Kapitol“.

Visi šie kino teatrai veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais. Todėl norėta parodyti, kad žmonės kiną žiūrėjo ir laisvoje Lietuvoje, ir pervartų laiku.

Kinas buvo galimybė pabėgti į kitą, iliuzinę, tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus ir alkį. Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kaip Jurgis Štromas, vienas iš Kauno „Pasakos“ kino teatro savininkų, nukankintas „Lietūkio“ garaže. Kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną ir po karo sugrįžus sovietams.

Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galima žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje“. Džiugu, kad Stasio Kudoko projektuotą „Dainos“ kino teatrą taip pat mėginama prikelti naujam gyvenimui ir... kinui rodyti.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę dabarties žmonėms, įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką – pasižiūrėti istorinį 1939–1944 m. filmą, patyrinėti „Laiko liniją“, skirtingų metų kino afišas, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.

Paroda išsiskiria ir savo išoriniu piešiniu, kuriame galima matyti kino salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniuszas Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarsaka (atliekanti Barboros Radvilaitės vaidmenų). Trijų iš jų likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.

Paroda yra nemokama ir veikia visą parą. Kauniečiai ir miesto svečiai į ją užsukti galės ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, eidami pro šalį. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Paroda Kaune viešės iki kovo 3 d. Paskui keliaus į Raseinius.