- Greta Sirvidaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas žymiausių Lietuvoje pianistų Petras Geniušas prieš pat šventes fortepijono muzikos mylėtojus pakvies į koncertą "Du monologai".
Maestro atliks kompozitorių Roberto Schumanno "Fantazija C-dur" ir Ferenzo Liszto "Sonata h-moll" muzikinius kūrinius. Romantizmo epochos atstovai buvo ne tik kolegos ir draugai, bet ir konkurentai, todėl savo kūrinius skyrė vienas kitam. Jiems apibūdinti P.Geniušas naudoja terminą "talpūs": muzikiniai kūriniai talpina savyje ir meilę, ir tragediją, ir maldą, ir pagundą, kitaip tariant, visą gyvenimą. Todėl kūrinių klausyti nebūsią paprasta, tačiau bus labai įdomu, nes kiekvienas ras peno mintims ir idėjoms. Šventinių renginių sūkuryje radęs trumpą atokvėpio akimirką P.Geniušas pasidalijo mintimis apie kūrybą ir apskritai muziką.
– Ko gero, esate girdėjęs teiginį "menas išgelbės pasaulį". Kokią galią, jūsų nuomone, turi muzika?
– Muzika gali padėti žmogui, nes ji suteikia energijos, įkvepia. Kadangi pasaulis sudarytas iš žmonių dėl to, matyt, taip ir sakoma, kad menas išgelbės pasaulį.
– Ar turite muzikinį kūrinį, kuris visada jus nukelia į praeities prisiminimus ar galbūt primena kažkokį ypatingą įvykį?
– Jeigu pasakyčiau, kad turiu, tai to nepakaktų, nes mano visas gyvenimas yra muzika. Kūriniai, su kuriais aš dirbu arba kurių klausau, yra susiję su mano praeitimi, dabartimi ir net ateitimi – su viskuo, todėl tai yra labai stipriai susiję.
– Kiek muzikos asmeniniame gyvenime ir kiek gyvenimo muzikoje? Ar visgi pavyksta atskirti šiuos du dalykus: darbas lieka darbe, buities rūpesčiai – namuose?
Šiuo metu didžiausias iššūkis yra mano rečitaliai, nes grosiu tikrai sudėtingus kūrinius.
– Viskas yra susipynę. Net buityje muzika būna kažkur fone, o dirbant apima įvairios mintys apie gyvenimą. Žmogus jau toks yra, kad per vieną sekundę gali didelį kiekį informacijos apdoroti, todėl ir negali šių dviejų dalykų atskirti.
– Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinę, eksperimentinę muziką? Koks jūsų santykis su ja?
– Ji yra labai įvairi. Yra ir blogos, ir geros arba tokios, kuri man patinka arba ne. Jei ta šiuolaikinė, eksperimentinė muzika man patinka ir yra įdomi, tada santykis su ja yra teigiamas ir kartais pats ją atlieku. Žinoma, nesinori nieko praleisti, todėl seku, kokios muzikos klausosi mano dukra ir sūnus, kas įdomu mano studentams.
– Jūs dėstote studentams. Kokią patirtį, muzikos filosofiją jiems siekiate perduoti?
– Mane, aišku, labiausiai žavi tie studentai, kurie dega noru muzikuoti ir jaučia meilę muzikai. Jeigu kartais kyla abejonių dėl to, stengiuosi, visų pirma, jiems įdiegti meilę muzikai, sudominti ir padrąsinti. Manau, kad muzika gali užimti visą gyvenimą, todėl begalinė meilė jai yra pagrindinis dalykas, o visa kita tik detalės.
– Kokie kiti jūsų srities muzikai jums visada imponavo arba turėjo įtakos muzikinėje karjeroje?
– Be abejo, mano tiesioginiai mokytojai bei kiti muzikantai turėjo labai didžiulės įtakos mano ugdymui, skirdami tam labai daug savo laiko. Manau, kad kiekvienas muzikantas giliai širdyje yra mokinys ir mokosi iš kitų muzikantų, todėl save pavadinčiau amžinu mokiniu.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti kūrybos procese? Kas padeda juos įveikti?
– Iššūkiai visada lydi muzikantus, kurie siekia tobulumo. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra mano rečitaliai, nes grosiu tikrai sudėtingus kūrinius, o tai, kas jau vyko anksčiau, nebe iššūkiai, tai jau praeitis.
– Ar dirbant muzikos srityje daugiau tenka dirbti vienam ar kolektyve? Kaip jums labiau patinka vienu ir kitu atveju?
– Pianistai yra vienišiai ir aš pats labai daug laiko praleidžiu vienas prie instrumento, tačiau dirbti su orkestru ar dainininkais irgi labai smagu ir savaip miela. Sakyčiau, perjunginėju bėgius. Man patinka ir ramiai pabūti vienam, bet ir labai patinka bendrauti, kai tas bendravimas yra kūrybiškas ir įdomus.
– Ar turite kokią nors išskirtinę svajonę, susijusią su muzika, ar jau viską jaučiatės pasiekęs?
– Tikrai, kad visada yra, ko siekti. Net jei geram muzikantui yra daug metų, vis tiek jis turi kažkokių idėjų, muzikinių, meninių norų, kuriuos nori įgyvendinti, o jeigu jų nėra, tada turbūt jau yra viskas.
Kas? Koncertas "Du monologai".
Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kada? Gruodžio 19 d. 18 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!1
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...