Siekia populiarinti

Parodoje kūrinius pristatantys menininkai – Jūratė Armonavičiūtė, Danutė Gajauskienė, Lolita Grabauskienė, Gražina Kuprevičienė, Virginija Ligeikienė, Rasa Mačiulienė, Relita Mielė, Algimantas Šlapikas, Ramutė Toliušytė – Lietuvos dailininkų sąjungos Odos sekcijos nariai, bičiuliai, palaikantys vienas kitą kūrybinėje veikloje ir drauge rengiantys parodas.

Visi autoriai odininkystės amato žinių įgijo Estijos valstybiniame universitete (dabar – Talino dailės akademija), dalis jų po studijų žinias gilino Vokietijoje.

Pasak parodos kuratorės, odos menininkės, lektorės L. Grabauskienės, ekspozicijoje žiūrovas gali susipažinti tiek su tradiciniu, tiek su šiuolaikiniu menininkų požiūriu į odą: dalis kūrėjų atskleidžia meistriškumą tęsdami odininkystės amato tradiciją, kiti eksperimentuoja ir su oda, ir su technikomis.

Nepaisant parodoje išryškėjančių skirtingų kūrėjų požiūrių, juos jungia stiprus noras šią iki šiol taikomajam menui priskirtą šaką populiarinti tiek tarp meno kūrėjų, tiek meno gerbėjų.

Gražina Kuprevičienė. Ženklai I–V. / J. Mocevičiūtės nuotr.

Technikų gausa

Odininkų bendruomenė yra atvira, kviečia skirtingų vizualiojo meno šakų atstovus atrasti odą kaip medžiagą, todėl apibrėžti, esą odininkystės amatas – tik taikomojo meno šaka, nereikėtų. Estetiškoje parodos ekspozicijoje, išsamiai pristatančioje Kauno odininkų kūrybą, žiūrovas gali įsitikinti: oda neriboja menininko fantazijos ir tampa puikia medžiaga skirtingoms kūrybos idėjoms realizuoti.

Parodą, pasak kuratorės, būtų galima dalyti į dvi dalis. Vienoje eksponuojami didesnio formato, interjerams tinkantys kūriniai, kitoje – įrištos knygos, vizualiojo meno objektai, miniatiūros.

Abiejose parodos dalyse eksponuojami darbai pristato odininkystę ne tik kaip amatą, bet ir kaip vizualiojo meno šaką, neatsiliekančią nuo šiuolaikinių tendencijų, pavyzdžiui, tvarumo, kuris ypač svarbus menininkei J. Armonavičiūtei, abstrakčius meno kūrinius kuriančiai iš odos atraižų ir naudojančiai deginimo, suteikiančio galimybę odos paviršių marginti skirtingų spalvų dėmėmis, techniką.

Virginija Ligeikiene. Pavasaris. / J. Mocevičiūtės nuotr.

Viena aktyviausių odos meno kūrėjų G. Kuprevičienė eksponuoja kūrinius, kuriuose meistriškai jungia skirtingas technikas – auksavimą, pynimą, raižymą, taip pat ir deginimą.

Oda neriboja menininko fantazijos ir tampa puikia medžiaga skirtingoms kūrybos idėjoms realizuoti.

Vyriausias „DermArs“ gildijos narys A. Šlapikas žiūrovui gali būti pažįstamas kaip tradicine technika kuriamų reljefų autorius, tačiau dabartiniu kūrybos etapu menininką įkvepia pergamentas (žalia oda). Šioje parodos dalyje išsiskiria Venecijos karnavalą primenančių kaukių kolekcija, kuri gimė daliai „DermArs“ gildijos narių dalyvaujant Vokietijoje vykusiose Leonardo da Vinci programos odos formavimo kūrybinėse dirbtuvėse.

Kaip pasakoja L. Grabauskienė, šios kaukės ypatingos tuo, kad buvo kuriamos odą tempiant ant gipsinės formos, kuri buvo nuimta nuo kiekvieno menininko veido. Dekoratyvios detalės sukurtos jas formuojant rankomis. Greta šių kaukių pristatomi ir jau minėtos G. Kuprevičienės lietuviškas Užgavėnių kaukes primenantys darbai. Žiūrovo dėmesį patraukia R. Mačiulienės, kuri vienintelė kuria darbus iš stručio odos ir pusbrangių akmenų – perlų, perlamutro, kūriniai.

Organizatorių nuotr.

Idėja ir kūnas

Antrojoje parodos dalyje eksponuojami menininkės Ramutės Toliušytės 2022-aisiais minėtam Kauno meno mokyklos įkūrimo 100-mečiui skirti darbai ir knygų kolekcija, sukurta Lietuvos kultūros tarybai skyrus stipendiją. Ekspozicijos kuratorė L. Grabauskienė pažymi, kad odos meno specialybė 1922 m. įkurtoje Kauno meno mokykloje pradėta dėstyti 1956-aisiais ir dėstoma iki šiol – mokyklos tradicijas tęsiančioje Kauno kolegijos Menų akademijoje. „Lietuvoje įgyti odos meno žinių jaunieji kūrėjai gali tik pasirinkę Objektinio meno studijas Kauno kolegijoje“, – akcentuoja kuratorė.

Šioje ekspozicijos dalyje didelis dėmesys skiriamas knygrišybos menui. Pristatomas knygrišės ir knygų restauratorės V. Ligeikienės kurtas klasikinis įrišimas su smulkiuoju reljefu, formuotu iš odos dulkių. D. Gajauskienė demonstruoja ir kietais, ir minkštais viršeliais įrištas knygas, kurios išsiskiria tuo, kad kūryboje menininkė naudoja ir gamtoje rastus objektus: kriaukles, medžio gabaliukus, augalus.

Organizatorių nuotr.

Didelę knygrišybos patirtį turinčios L. Grabauskienės įrištos knygos žavi įvairove: menininkė eksponuoja knygą slaptu belgišku įrišimu, greta – klasikinis, vienas pirmųjų Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimų knygos įrišimas, spalvų subtilumu žavi Pranės Dundulienės kietais viršeliais įrišta knyga „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“.

Kūrėja eksponuoja ir autorinę knygą, kurią ne tik įrišo leporelo technika, bet ir kūrė knygos turinį, iliustracijas. Parodoje – ir L. Grabauskienės įrištas Antano Kmieliausko kūrybos albumas, už kurį menininkė apdovanota XXVII knygos mėgėjų draugijos apdovanojimu. Ši įrišta knyga atspindi A. Kmieliausko, kaip kūrėjo, daugiabriauniškumą, todėl jis kurtas derinant skirtingas technikas.

Iš visų parodoje pristatomų skirtingų knygų įrišimo būdų išsiskiria R. Mielės knygos-objektai. Skulptūriški, konceptualūs menininkės kūriniai, kuriami originalia autorine technika – naudojant odos dulkių ir klijų, vadinamų kleisteriu, masę, nutolsta nuo tradicinio knygos, kaip spausdintinės informacijos skleidėjos, suvokimo ir priartėja prie knygos kaip meninio objekto, kaip idėjos.

Eidamas nuo vieno kūrinio prie kito žiūrovas susipažįsta su nepaprasta odos medžiagos savybe – gebėjimu prisitaikyti prie kiekvieno menininko kūrybos užmojų ir įgyvendinti netikėtas idėjas.

Organizatorių nuotr.

Kas? Retrospektyvinė „DermArs“ gildijos kūrybinių odos objektų paroda „Gyvenimas meno formose“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki kovo 31 d.