Nežemiškas vakaras su tereminu: virtuozė K. Illényi instrumentu gros jo net neliesdama

  • Teksto dydis:

Spalio 21 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje visi norintys turės išskirtinę galimybę išgirsti neįprastą ir retai scenoje matomą instrumentą – tereminą. 60-metį šiemet švenčiantis Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) kauniečiams ir miesto svečiams dovanos išskirtinį vakarą – koncertą „Claros Rockmore pasaulis“, kuriame pasirodys pirmą kartą Lietuvoje viešinti pasaulinė teremino virtuozė Katica Illényi (Vengrija).

„Grojimas tereminu – tai lyg tapymas pirštais ore“, – taip žinomas JAV kompozitorius, pianistas ir teremino atlikėjas Robas Schwimmeris atsiliepė apie vieną rečiausių pasaulyje muzikos instrumentų.

Iš pirmo žvilgsnio, tereminas – tik keistas radijo aparatas su dviem antenomis, skleidžiantis į žmogaus balsą panašius, paslaptingai kerinčius garsus. Tačiau įgudusių atlikėjų rankos šiuo muzikos instrumentu gali atlikti pačias sudėtingiausias melodijas, kurios dažną priverčia suabejoti: gal tai tik fonograma? O gal už scenos slepiasi dainuojantis koloratūrinis sopranas?

Karjerą pradėjusi kaip smuikininkė, K. Illényi nuo vaikystės siekė peržengti klasikinės muzikos rėmus. Išbandžiusi šokį, dainavimą ir kitas performatyvaus meno kryptis, ji nuolat ieško savitų išraiškos būdų ir naujovių, kuriomis galėtų dalintis su klausytojais. Vieną vakarą jos karjera pasisuko netikėta linkme: atsitiktinai naršydama internete, ji surado legendinės teremino atlikėjos C. Rockmore įrašą.

Clara Rockmore. / Organizatorių nuotr.

„Iš pradžių net nepastebėjau, kad atlikėja kažkuo groja, – „Kauno santakai“ pasakojo K. Illényi, – tik svarsčiau, kaip kažkas gali dainuoti taip aukštai... Bet vėliau pastebėjau, kad Clara judina rankas. Vaizdo įrašo pavadinime parašyta „tereminas“, tad puoliau gūglinti šį žodį. Pasirodo, tereminas – pirmasis pasaulyje elektroninis muzikos instrumentas!“

Tereminas taip pakerėjo K. Illényi, kad ji jau kitą dieną keliavo į vietinę muzikos instrumentų parduotuvę įsigyti „neliečiamojo“ instrumento.

Rusų fiziko Leono Theremino išrastas ir jo vardu pavadintas „elektronikos pirmagimis“ iš pradžių buvo sumanytas visai ne meniniais tikslais. Sovietų Sąjungai kurdamas judančių objektų sensorius, violončele grojęs L. Thereminas atsitiktinai sukūrė radijo bangų aparatą, leidžiantį judesiais išgauti neįprasto tembro garsus. Instrumentas veikia skleisdamas radijo bangas, kurias atlikėjas keičia fiziniu nuotoliu nuo dviejų antenų. Prie tiesiosios antenos esanti dešinioji atlikėjo ranka reguliuoja tereminu išgaunamą garso aukštį; aukštyn ir žemyn virš lenktosios antenos plasnojanti kairioji ranka koreguoja garsumą ir artikuliaciją.

Leonas Thereminas. / Organizatorių nuotr.

1920 m. pristatytas tereminas taip ir neaptiko nė vieno priešo ar artėjančio tanko – pasauliui jis liko žinomas kaip pirmasis elektroninis muzikos instrumentas.

Tereminą išgarsino Vilniuje gimusi litvakų kilmės smuikininkė ir teremino C. Rockmore (1911-1998), kurios 110-osioms gimimo metinėms pažymėti ir rengiamas „Ąžuolyno“ orkestro ir K. Illényi koncertas.

Karjeros proveržį JAV bandžiusi pasiekti Clara Rockmore jaunystėje susidūrė su rimta problema – artritas neleido jai tinkamai groti smuiku, tad šią karjerą jaunajai atlikėjai teko apleisti. Laimei, ji sutiko Leoną Thereminą, su kurio elektroniniu „muzikiniu aparatu“ pakerėjo didžiausias valstijų ir užsienio koncertų sales. Svarbu ir tai, kad termenvoksu (angl. termenvox) iš pradžių vadintam instrumentui C. Rockmore pasiūlė reikšmingus patobulinimus: ilgainiui sumažėjo jo korpuso dydis, o diapazonas prasiplėtė iki penkių oktavų.

Katica Illényi. / Organizatorių nuotr.

Sensacingai pradėjęs savo gastroles po pasaulį kaip „instrumentas iš kitų planetų“, tereminas visgi netapo populiariu soliniu instrumentu. Daugiausiai tai lėmė itin sudėtinga grojimo technika, mat tiksliai intonuoti garsą gali tik labai patyręs atlikėjas. O jau 1928 m. išradus Marteno bangas – elektroninį instrumentą, kurio klaviatūra galima išgauti panašų į teremino garsą – rusų fiziko instrumentas nugrimzdo užmarštin, retkarčiais išnirdamas mokslinės fantastikos filmų ar „senosios animacijos“ garso takeliuose.

Visgi elektroninės muzikos pionierių L. Theremino ir C. Rockmore veikla nebuvo užmiršta: ji įkvėpė ne vieną atlikėją pasišvęsti ilgoms darbo valandoms, siekiant prisijaukinti jautrųjį tereminą. Viena tokių – ir Kaune viešėsianti K. Illényi, už muzikinę veiklą pelniusi aukščiausius Vengrijos ir kitų šalių meno apdovanojimus.

Viso pasaulio koncertų salėse atpažįstama atlikėja pripažįsta nekantriai laukianti susitikimo su Kauno publika. „Būti kviestine atlikėja ir groti tereminu C. Rockmore gimtadieniui skirtame koncerte man – tikra garbė. Beje, šis vakaras man bus visiškai nauja patirtis, nes dar nesu grojusi su pilnos sudėties pučiamųjų instrumentų orkestru anksčiau. Tad koncertas Kaune man išties daug reiškia“, – atvirauja K. Illényi.

Organizatorių nuotr.

Koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ (vadovas Vaidas Andriuškevičius) koncerte „Claros Rockmore pasaulis“ išgirsite ne tik populiarias C. Saint-Seanso, J. Offenbacho, I. Berlino melodijas, kurias aranžavo Otto Rezsö. Charizmatiškoji K. Illényi dažnai siekia atlikti publikai gerai atpažįstamą muziką, tad vakaro metu skambės ir estrados klasiko Benjamino Gorbulskio dainos aranžuotė, kurią specialiai tereminui ir Kauno pučiamųjų orkestrui „Ąžuolynas“ parengė kompozitorius Jievaras Jasinskis.

Kokia tai daina? Ir ar tikrai įmanoma tereminu groti jo nė neprilietus? Visą tai patirsite patys, pasinėrę į užburiančio skambesio „Claros Rockmore pasaulį“ jau ateinančią savaitę!



NAUJAUSI KOMENTARAI

rusas

rusas portretas
"Rusų fiziko Leono Theremino" - Rusu kalboje nera garso TH. Rusu fiziko pavarde originalo kalba yra Lev Termen. Kam naudoti angliska pavardes rasyba lietuviu kalboje.

Nežiniukas

Nežiniukas portretas
"Gros juo net neliesdama" - būtų įvykis jei tereminu grotu ji liesdama.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą
    Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą

    Kai ant fortepijono klaviatūros bėgioja Peterio Beetso pirštai, daug kartų girdėta frazė "klasikinis džiazas" įgauna naują prasmę. Nyderlandų džiazo pianistas savo gimtąją šalį garsina ne tik kurdamas plunksnos lengvumo im...

    1
  • Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose
    Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose

    Kauniečiai kviečiami sutikti šventes varpų muzikos koncertuose. Kiekvieną gruodžio sekmadienį 16 val. ir Naujametę naktį – 30 min. iki vidurnakčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės kariliono muzika. Varpais skambins karil...

  • Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu
    Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu

    Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta unikali knyga "Baltijos šalių menas XIX–XX a." Joje pasakojama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesionalaus meno pradžią, dailininkų kūryba pateikia...

  • K. Šakenio gyvenimo stotelės
    K. Šakenio gyvenimo stotelės

    Inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio gyvenimas margas, įvairiaplanis ir kartu nuosekliai kryptingas, tarsi kortelės katalogo "Lietuva" stalčiukuose. Tų stalčiukų, K.Šakenio gyvenimo stotel...

  • „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos
    „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos

    "Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūr...

    1
  • M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais
    M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais

    Gandras lietuvių tautosakoje – laimės, gerovės nešėjas, todėl pamačius jį gamtoje kyla teigiamos emocijos. Tačiau danguje skraidantis paukštis nėra tik simbolis. Kaip taikliai pastebi dokumentinio meninio filmo "LAK", api...

  • Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti
    Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti

    Miestas – tai pirmiausia jo žmonės. Koks bus Kaunas po 20 ar 50 metų? Atsakymą į šį klausimą galime bandyti rasti pasikalbėję su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo...

  • N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai
    N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai

    Kaunietis dailininkas Nerius Vaitkus savo tapybos darbais Vilniaus universiteto Kauno fakultete klausia: "Kodėl aš čia?". Antrindami menininkui parodos lankytojai gali leistis į savojo atsakymo paieškas, o ryškūs spalvomis ir...

    2
  • Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje
    Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje

    Turite laisvo laiko ir norite tyrinėti Europą? Portalas „Time Out“ paskelbė šešiolika Senojo žemyno miestų, kuriuose vertėtų apsilankyti 2022 metais.  ...

    9
  • A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę
    A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę

    Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas. ...

Daugiau straipsnių