- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kamilė Gudmonaitė – viena ryškiausių jaunosios kartos teatro režisierių. Subūrusi tokių pat jaunų talentingų kūrėjų grupę (scenografiją ir kostiumus kuria dailininkė Barbora Šulniūtė, personažus įkūnija aktoriai Mantas Zemleckas, Gytis Laskovas ir Danas Kamarauskas) Nacionaliniame Kauno dramos teatre, bendradarbiaujant su teatru "Utopia", režisierė stato spektaklį "Keturi". Prieš premjerą (pirmoji – sausio 5 d., vėliau – 6 d., 18 d., 19 d.) – pokalbis su režisiere.
– Imtis šio spektaklio jus įkvėpė Viktoro Pelevino romanas "Čiapajevas ir Pustota". Kuo jis pasirodė artimas šioms dienoms?
– Yra keletas dalykų, kurie mane pritraukė prie šio V.Pelevino romano, ypač ištraukos, sudarančios spektaklio pagrindą. Tai vaikystėje pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį patirta brutali Vilniaus rajonų estetika: kiemuose ir laiptinėse besispjaudantys ir uostantys klijus rimti vaikėzai. Vėliau – domėjimasis nusikaltėlių psichologija ir praktika budistų vienuolyne Indonezijoje. Mūsų kartai šiandien ypač artimas ir suprantamas yra šiuolaikinio, ne visada malonaus ir gražaus gyvenimo vaizdas, sumišęs su dvasiniais ieškojimais. Mes išsikraustėme iš kiemų, bet persikėlėme į tamsius muzikos klubus, kuriuose elektroniniai garsai kuria žavią nenutrūkstančią samsarą, ir nepailstamai ieškome prasmės. Spektaklio veikėjai – atšiauriose gyvenimo sąlygose užaugę rajonų jaunuoliai, kuriems nusikaltimai ir galios demonstravimas – vienintelė išeitis. Užaugome nepriklausomoje šalyje, o gyvename pseudolaisvėje, svaiginamės, ieškodami amžino kaifo... Svaiginimasis ir užsimiršimas – šio laiko žavesys, ir kartais atrodo, kad jaunuoliams šiandien nieko kito nelieka.
Svaiginimasis ir užsimiršimas – šio laiko žavesys, ir kartais atrodo, kad jaunuoliams šiandien nieko kito nelieka.
– Kokius romane gvildenamus klausimus akcentuosite spektaklyje?
– Daugelyje V.Pelevino romanų analizuojamos panašios temos – protas ir jo prigimtis. Ar pasaulis kyla mūsų galvose, ar egzistuoja nepaisant nieko? Taip pat svarbus klausimas, kaip atskirti netikrą tapatybę nuo žmogaus esmės ir ar ji apskritai yra? Ar mes pasirenkame aplinkybes, kuriose gyvename, ar jos mus pasirenka? Tačiau labai svarbu ir įdomu, kad šios sudėtingos filosofinės temos romane nagrinėjamos postsovietinės Rusijos politiniame ir socialiniame kontekste, o tai yra gana artima ir Lietuvos realybei.
– V.Pelevino "Čiapajevas ir Pustota" – romanas, kuriame veiksmas vyksta visiškoje tuštumoje. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti tąją tuštumos koncepciją – kokia ji V.Pelevino kūrinyje ir kaip ją traktuojate savame spektaklyje?
– Tuštuma yra vieta, kur vieną savo gyvenimo dieną patenka knygos veikėjai. Budizmo filosofijoje – tai tam tikra proto būsena, kurioje nebėra jokių prisirišimų, jokios absoliučios būties, niekuma, greičiausiai, nebėra ir paties proto kategorijos. Spektaklyje tuštumos nėra, yra tik maža kaifo akimirka.
– Kaip reikėtų šifruoti spektaklio pavadinimą "Keturi"?
– Nors spektaklyje veikia trys aktoriai, bet yra ir ketvirtas. Jis ir yra tas, kurį amžinas kaifas veža, nors jis pats apie tai ir nežino. Tačiau kas jis – gal atsakys spektaklis. O gal ir ne.
– Jeigu reikėtų keturiais žodžiais apibūdinti spektaklį, kokie jie būtų?
– Kur yra Vidinė Mongolija?
– Teko girdėti, kad aktyviai domitės Rytų kultūromis. Rytietiškos filosofijos išmintis ir mitologija bus juntama ir šiame spektaklyje. Kuo ji jums yra artima?
– Greičiausiai dėl to, kad jau anksti vaikystėje daug kas atrodė spektakliška, iliuziška. Paauglystėje klausimų, kas yra realybė, kėlimas, intuityviai nuvedė į Rytų filosofijas. Budizmo, induizmo ir daoizmo santykis man paprasčiausiai puikiai apibūdina šiandienę realybę, jos virtualumą, žavėjimąsi laikinybėmis, ir kažkuria prasme duoda atsakymus, kaip žaisti tokiame pasaulyje.
– Viename interviu teko perskaityti jūsų mintį, kad tik iššūkiai veda į priekį. Su kokiomis baimėmis kovojate statydama šį spektaklį?
– Tiesa, iššūkiai veda į priekį, bet šį kartą aš suprantu, kad baimė yra tik akimirkos jausmas, kuris praeis, lygiai taip pat, kaip praeina džiaugsmas, tad nėra ko įsikibti į tai, ko bijai, reikia judėti tolyn.
– Spektaklis išsiskirs ir savo forma. Kuo ypatingas jis bus šia prasme?
– Išskirtinis gali būti tik žmonių nusiteikimas atėjus į spektaklį. Nebesinori kalbėti apie išskirtinumus ar apie tai, "ko teatre dar niekada nebuvo", nes tai tik šūkiai, naudojami reklamose. Vis dėlto geriausia reklama – jos nebuvimas, o spektaklis tegul kalba už save.
– Kokio, jūsų akimis, Lietuvoje teatro trūksta ir kokio galbūt per daug?
– Lietuvoje yra visokio teatro, kaip ir visokių žiūrovų, ir man tai labai patinka. Manau, kad kiekviena teatro forma turi egzistuoti, nes taip tik pabrėžiami jų skirtumai.
– Kokia teatro kryptis jums yra artimiausia?
– Man artimiausias tikras, asmeniškas ir filosofiškas teatras. Įdomu žiūrėti spektaklį, kuris kalba pačių kūrėjų žodžiais ar mintimis, kai jie nori ir turi ką pasakyti. Šiuo metu domiuosi ne tiek teatru, kiek gyvenimu – norisi bendrauti su socialiai atstumtais, nesuprantamais žmonėmis ir tyrinėti jų bei visuomenės santykį.
– Kokiems žiūrovams skiriate spektaklis?
– Jis skirtas jauniems bei drąsiems žiūrovams, kuriems nesvetima ironija, lengvas absurdas, psichodeliniai išgyvenimai ir socialinės – filosofinės temos. Ir žinoma, visiems, norintiems patekti į amžiną kaifą, o tam, matyt, amžiaus, statuso, pažiūrų ar tikėjimo kategorijų nėra.
– Ko galbūt norėtumėte palinkėti pabaigoje?
– Norėčiau mums visiems palinkėti nežiūrėti į save ir pasaulį labai rimtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 25–31 d.1
Kovo 25 d. Batniavos biblioteka: 16.30 val. Edukacija „Velykinių margučių marginimas“, organizatorius – biblioteka. Kovo 26 d. Rokų laisvalaikio salė: 9.30 val. Edukacinė valanda „Kiaušinių marginimas vašku ir ...