Quantcast

Festivalyje „Nepatogus kinas“ – ne visuomet patogios temos

Visą savaitę Kauną viešėsiantis filmų festivalis "Nepatogus kinas" pristato visuomenei ar tam tikroms jos grupėms skausmingas temas nagrinėjančias situacijas ir plaukiančiuosius prieš srovę.

Ne vieno žmogaus problema

"Vieniša Thomo Reido kova" – pernai sukurtas dokumentinis filmas, pasakojantis paprasto ūkininko kovą su Airijos pramonės plėtros agentūra už savos žemės išsaugojimą.

Leikslipe (Airija) esantis Thomo Reido žemės sklypas ima rūpėti "IDA Ireland" ir šalia įsikūrusiai gigantiškai amerikiečių įmonei "Intel", besiruošiančiai dar labiau plėstis, tačiau ūkininkas nelinkęs leistis į kalbas. Šį namą jo giminė įsigijo dar XX a. pradžioje ir, anot jo paties, net tėvas nebuvo linkęs leistis į derybas dėl pardavimo.

"IDA Ireland" agentūros, įkurtos dar 1949-aisias, tikslas – pritraukti užsienio investicijas į Airiją. Dėl didžiųjų firmų – daugiausia užsienio kapitalo – Airija turi galimybę plėsti savo infrastruktūrą ir sukurti daugiau darbo vietų. Vien "Intel" Leikslipo padalinyje yra įdarbinta apie 4 000 žmonių, o šalies mastu tarptautinėse bendrovėse dirba apie 25 proc. darbingų airių.

Besiplečiančios įmonės dažnai susidurtų su naujos žemės pirkimo poreikiu, tačiau tuo iš anksto rūpinasi "IDA Ireland", agentūra netgi yra pirkusi žemės sklypus, kurių panaudojimas dar nebuvo aiškiai suplanuotas, taip kaupdama žemės sklypus ateičiai.

Jei tuose sklypuose ir buvo gyvenamųjų pastatų, savininkams buvo pasiūlomos kompensacijos, o savininkai neturėjo galimybės nesutikti – "IDA Ireland" turi teisę įsigyti žemės net ir tuo atveju, jei savininkas nesutinka parduoti. Tačiau kaipgi žmogaus teisės į asmeninę nuosavybę ir jo paties pasirinkimo galimybė? T.Reido šios sąlygos netenkino, o norėdamas apginti savo pažiūras ir teises jis įsitraukė į teismų procesą.

Tai puikus vieno žmogaus kovos su beveide institucija pavyzdys. Kas nutiko Thomui, nutiko ir daugybei kitų Airijos ūkininkų.

Daugiau nei žemė

Ūkininko Thomo pozicija visiškai aiški, savo fermos jis parduoti nesutiko, o agentūra "IDA Ireland", teikdama jam pasiūlymą, net nenurodė paskirties, kam ta žemė bus panaudota.

Nors Airijos mastu "IDA Ireland" iniciatyva labai nusisekęs projektas – didelių korporacijų ir jų investicijų provincijoms išties reikia: pradedant darbo vietų sukūrimu, baigiant infrastruktūros plėtimu, tai vienas iš faktorių, padedantis Airijai stiprinti šalies ekonomiką. Vis dėlto, žvelgiant iš kitos perspektyvos, superkant žemes, maži ar vidutiniai ūkiai nyksta, įsiviešpatauja užsienio korporacijos, tampa opesnis ir aplinkos taršos klausimas.

Galiausiai, kur šiame procese atsiranda vietos žmogaus teisėms? Thomui jo šeimos žemė – ne tik vieta, kurioje jis užaugo, ši ferma yra jo palikimas ir namai.

Universalus simbolis

Ūkininkui priešinimasis neapsieina be pralaimėjimų, bet jis nepasiduoda: kreipiasi į aukščiausiąjį teismą, o jo kova, trunkanti jau šešerius metus, tęsiasi toliau.

Žvelgiant į T.Reido užsispyrimą iš šono, kartais gali atrodyti, kad jo kategoriškumas jam pačiam nėra naudingas, tačiau tai puikus vieno žmogaus kovos prieš beveidę instituciją pavyzdys. Kas nutiko jam, nutiko ir daugybei kitų Airijos ūkininkų.

Žinoma, žiūrėdami savo naudos ir nepabūgę persikelti, jie sutiko su jiems siūloma kompensacija, taip atverdami duris "IDA Ireland" plėstis toliau. Galimybė vykdyti pirkimą be savininko sutikimo organizacijai suteikė daug galios.

Įvertinant šią istoriją Lietuvos kontekste, galima atsiminti išpopuliarėjusį vaizdo klipą, kviečiantį "Tesla" atidaryti naują padalinį būtent Lietuvoje. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų, nusivylusių dabartine ekonomine padėtimi, palankiai vertintų užsienio kapitalo įmonių plėtrą šalyje.

Išties neprivalu netgi būti skeptiškai nusiteikusiam Lietuvos ekonomikos klausimu, tokių korporacijų atėjimas į šalį duotų finansinės naudos šalies mastu, ypač tai vietovei (gyvenvietei ar miesteliui), kurioje įmonė būtų įkurta, tačiau taip vėl sugrįžtame prie tos pačios problemos: norint gausiai plėstis ir statyti, teks ir nugriauti. O kiek T.Reido atvejų galėtume surasti savame krašte?

Dovydas prieš Galiotą

Stebint ūkininko pasiryžimą, visiškai aišku, kad jo pinigai nedomina. Priėmęs pasiūlymą, Thomas būtų milijonierius, tačiau kreipdamasis į Aukščiausiąjį teismą, jis pramynė kelią ateičiai, parodydamas, kiek išties gali vieno žmogus atkaklumas. T.Reido kova su "IDA Ireland" primena Dovydo ir Galijoto dvikovą.

Galimybės laimėti toli gražu neatsitiktinės: Thomas ne tik nuodugniai gilinasi į teisinius dalykus, išnagrinėja net menkiausias smulkmenas ir prisimena kiekvieno laiško gavimo datą. Tik ar pavyks įrodyti, kad "IDA Ireland" neturi galios pirkti sklypus, kurių panaudojimo paskirtis nėra aiškiai apibrėžta, ar agentūra bus pateisinta?

Filme aiškiai perteikiama tikra istorija, kurioje supriešintas paprasto žmogaus likimas su valdžios institucijos interesais. Kai norima atimti žemę, kurios galbūt ir nepanaudos. Agentūra, asistuojanti užsienio kapitalo įmonėms nesivadovaudama sentimentais ir apskaičiuodama kitą žingsnį, susidūrė su žmogumi, kurio vertybės visiškai kitokios.

Nors dauguma žmonių susiviliotų pinigine kompensacija, Thomą domina tik jo žmogiškosios teisės. Jam tenka daug taupyti, jis kaupia gausybę senų laikraščių ir įrašų, tačiau labiausiai trokšta, kad jo pasirinkimų būtų paisoma, o teisės būtų gerbiamos. Thomo frazė išėjus iš Aukščiausiojo teismo salės – "tai gera diena Airijai" – įrodo, kad jis pats supranta tapęs pasipriešinimo simboliu. Galbūt dėl to, paskambinęs į radiją, pageidauja, kad būtų sugrota Twisted Sister daina "We‘re not gonna take it" ("Mes to nepriimsime"), o galbūt dėl to, kad švenčia savo asmeninį triumfą, norint įrodyti pasauliui, kad jo žemė nebus parduodama.


Kas? Filmo "Vieniša Thomo Reido kova" seansas.

Kur? Kino teatre "Cinamon".

Kada? Spalio 13 d. 19.15 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių