- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaliniame dailės muziejuje atidaryta Ukrainos civilizacijai – nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano – skirta paroda. Galimybė išvysti vienas už kitą vertingesnius eksponatus atpirktų kelionę iš Kauno į Vilnių. Deja, dėl šalyje paskelbto karantino apžiūrėti įspūdingų artefaktų kol kas nepavyks, todėl "Kauno dienos" suteikiama galimybę bent iš dalies kompensuos šį laikiną nepatogumą.
Regiono raidos atspindys
Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio.
Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristato 3–5 tūkst. prieš mūsų erą siekiančios Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, unikalus bronzos epochos kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas. Parodoje Vilniuje eksponuojami senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių.
Kijevo Rusios epochai atstovaus archeologiniai radiniai nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Parodoje "Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano" galima apžiūrėti XIV–XVIII a. radinius iš Kijevo pilies, pastatytos pagal lietuvių valdovų įsakymą, Kijevo rotušės vėtrungę, Evangeliją sidabriniuose rėmuose iš Kijevo Pečiorų lauros (stačiatikių vienuolyno) spaustuvės bei kitų ukrainiečių meistrų dirbinių.
Ukrainos konfesinę ir tautinę įvairovę atspindi judėjų ir Krymo totorių XIX ir XX a. pradžios dailės kūriniai.
Eksponatams – 6 tūkst. metų
Parodos kuratorius Skaistis Mikulionis tvirtino, kad pradžioje buvo svarstoma atsivežti vos dvylika objektų, tačiau kolegos iš Ukrainos leido patiems atsirinkti daiktus, norimus eksponuoti parodoje.
"Iš absoliučiai unikalių eksponatų yra Tripolės kultūros keramikinis dirbinys – moters galvutė. Tai yra gana portretinis atvaizdas, nes kiti yra schematiški. Ir tai – absoliučiai unikalus dalykas, vienintelis žinomas pasaulyje toks atvaizdas, tam daiktui – 6 tūkst. metų", – BNS sakė S.Mikulionis.
Anot jo, kitas itin retas ir pasaulyje vienintelis toks eksponatas – skitų periodo šerno statulėlė, simbolizavusi pergalės dievą.
"Be abejo, yra ir XI a. bizantiškas kryžius iš pirmosios Kijevo Rusios cerkvės, pastatytos iš akmens. Tas daiktas – būtent iš ten", – teigė kuratorius.
Primenama apie karą
Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad specialiai Lietuvai sukomplektuota paroda pasiekė muziejų per kiek daugiau nei pusę metų, o turint omenyje eksponatų vertę ir jų gausą, tai yra rekordiškai trumpas laikas.
"Ukraina yra viena pagrindinių mūsų draugių, senas istorinis partneris, dabar mes ją įvairiais būdais palaikome. Manau, kad yra labai adekvatu ir tinkama tokią parodą pristatyti Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio išvakarėse, juoba kad naujausi objektai parodoje yra vos šešerių metų senumo, t. y. Maidano skydas ir šalmas", – pastebėjo A.Gelūnas.
Anot jo, vienas iš motyvų, kodėl paroda atveriama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, yra tebesitęsiantis karas Ukrainos rytuose. "Tai kartu yra ir simbolinė žinutė, kad nepriklausomybė nėra pyragas, padėtas ant stalo, o yra kažkas, dėl ko turi kovoti, dirbti, stengtis. Tai yra pastanga ir tai yra gerai priminti Lietuvai", – BNS citavo A.Gelūną.
Eksponatus paskolinusio Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas tvirtino, kad planuota duoti ir dar daugiau vertybių, bet to padaryti nespėta dėl laiko stokos.
Anot B.Patryliako, didžioji dalis eksponatų yra atrasti per archeologinius tyrinėjimus Ukrainoje, o religinėms apeigoms skirti daiktai muziejuje atsidūrė sovietmečiu, kai 1920–1930 m. buvo konfiskuoti iš bažnyčių. Muziejui įvairius apeiginius daiktus pavyko išsaugoti nuo sunaikinimo.
Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius taip pat teigė, kad dėl konflikto su Rusija dalis eksponatų iš Rusijos aneksuoto Krymo šiuo metu yra Nyderlanduose ir dėl jų sprendžiama teismuose.
"Turime įtarimų, kad iš Rusijos pusės gali būti nedraugiškų veiksmų mūsų muziejaus fondo atžvilgiu. Bet liekame optimistai: karas yra karas, kultūra – kultūra. Tikimės, kad ateityje bus viskas gerai su visomis mūsų tarptautinėmis parodomis ir su fondais", – sakė B.Patryliakas.
Projekto pradžia
Tai pirmoji paroda iš suplanuotų bendrų tarptautinių parodų ir jas lydinčių renginių ciklo – jau kitąmet iš Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus tikimasi atsivežti garsiausio ukrainiečių modernisto Aleksandro Bogomazovo darbus. O Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi iš savo saugomų vertybių galėtų pasiūlyti suformuoti parodą ir Ukrainai.
Parodos vertė – per 10 mln. eurų. A.Gelūnas sakė, kad eksponatų saugumą padeda užtikrinti ir saugos tarnybos, ir policija bei šauliai. Parodoje liepą tikimasi sulaukti ir Ukrainos bei Lietuvos prezidentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išskirtinė diena Kaunui: Pažaislis pripažintas geriausia 2020-ųjų Europos kino lokacija6
Kaunas sulaukė neeilinio Europos kino industrijos pripažinimo. ...
-
Į Babtus atskris orkestro „Algupys“ pelnyta „Aukso paukštė“
Aukščiausią Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimą – nuo 1999-ųjų kasmet įteikiamą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą nominaciją „Aukso paukštė“ ši...
-
Festivalis „ConTempo“ kviečia menininkus ir siūlo didžiausią sceną – miestą
Rugpjūtį Kaune ir Kauno rajone vyksiantis scenos menų festivalis „ConTempo“ kreipiasi į Lietuvoje gyvenančius kūrėjus ir kviečia tapti festivalio programos dalimi. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” inicij...
-
Naujos meno formos internete irgi yra menas
Kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir k...
-
Kauno apskrities biblioteka kviečia patobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius
Kauno apskrities viešoji biblioteka kovo mėnesį rengia nuotolinius mokymus. Juose gali dalyvauti asmenys, jau įgiję kompiuterinio raštingumo pradmenų. ...
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju4
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
Kauno kompozitorių bendruomenės variklis netyla jau pusšimtį metų6
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios de...
-
Metų iniciatyva – interaktyvusis turas po žydiškąjį Kauną39
Įsimintiniausia 2020 m. kultūros iniciatyva išrinktas Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pristatytas interaktyvusis žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapis. Trečią kartą Kauno menininkų namų surengtuose Įsimintiniausios Kauno m...
-
M. Stabačinskas: šokis išlaisvina ir kuria laimės pojūtį
Kauno menininkų namų skelbiami Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimai kasmet sulaukia daug dėmesio, o kas tapo įsimintiniausiu 2020 m., kurie dėl pandemijos dažnai įvardijami kitokiais, menininku – ypač įdomu. 23-iąjį kartą skiriami laurai...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...