Paveldo mėgėjams – neįprasta ekskursija

Prasmingas projektas

"Ekskursas" į elektroninę erdvę perkėlė septynias tarpukariu išleistas knygas apie modernistinę statybų kultūrą ir parengė radijo laidų ciklą, pristatantį įdomiausius atradimus. Tai dalis projekto "Ekskursas 2.0".

Lietuviškų, 1917–1948 m. spausdintų, leidinių, pritaikytų patogiam elektroniniam skaitymui ir informacijos paieškai pagal raktinius žodžius, galima rasti interneto svetainėje www.ekskursas.lt. Čia yra ir "Ekskurso" radijo laidų įrašai.

Dalis atrinktų tarpukario knygų buvo skirtos suteikti žinių plačiajai visuomenei apie namų statybą, kitos – skirtos specialistų auditorijai.

"Buvo sena svajonė ištraukti tuos paslaptingus, senus leidinius į dienos šviesą, – sako "Ekskurso" koordinatorius Algimantas Grigas. – Esu sužavėtas senųjų knygų schemų, paaiškinimų, kaip statė tarpukario modernizmą. Šios knygos yra retos, graibstomos kolekcininkų."

Nagrinėjant knygas iš dabartinės perspektyvos, jos yra aktualių žinių apie modernizmo architektūrą šaltinis ir socialinio mūsų šalies tapsmo liudijimas.

Prelato knygoje it kokiame namų kataloge pateikiami trobų projektai (beje, klasifikuoti pagal kaštus) leidžia įsivaizduoti lietuvių gyvenimą prieš daugiau nei 100 metų.

Technologijos ir paveldas

"Ekskurso" platformoje pateikiami suskaitmeninti du XX a. viduryje išleisti profesoriaus Jono Šimoliūno ekciklopedinio žinyno "Statyba" tomai. 1940 m. išleistas trečiasis žinyno tomas skirtas pastatų sienoms. Leidinys buvo parengtas pagal autoriaus vedamą paskaitų ciklą tuomečiame Vytauto Didžiojo universitete, tad gausu profesionalams įdomios informacijos apie statybines medžiagas, iš kurių statytinos sienos, inžinerinius sprendimus, leidžiančius daryti jose angas. Pristatomi įdomesni statybos meno kūrinių pavyzdžiai ir retkarčiais įterpiama pastabų, kokia siena gali būti pavadinta gražia. Leidinys iliustruotas ne tik statybų inžineriniais brėžiniais, bet ir nuotraukomis, kuriose užfiksuoti tam tikrą statybos pobūdį iliustruojantys senieji Lietuvos pastatų pavyzdžiai.

1943-iaisiais universiteto leidykloje pasirodęs šio žinyno IV tomas – storiausias, skirtas stogams ir bokštams, luboms ir grindims, laiptams, durims ir langams nagrinėti. Čia galima susipažinti su apdailos būdais – dažymu ir tinkavimu. Aprašomi kiti sanitariniai ir ūkiniai įrenginiai, paplitę tarpukariu, apibendrinama rusiška ir vokiška literatūra šia tema. Tai detalus vadovėlis tarpukario statybos inžinieriams, tačiau šiandien aktualus visiems – kaip įkvėpimo, informacijos šaltinis arba tiesiog tarpukario gyvenimo būdo atspindys. Leidinyje pateikiama medžiaga iliustruotuojama tiek Lietuvos (Kauno), tiek pasaulyje esančių architektūros objektų pavyzdžiais.

Per dailidės petį

Specifinių žinių galima pasisemti ir iš kitų suskaitmenintų leidinių. Pvz., 1939 m. Krašto apsaugos ministerijos Karo butų valdybos išleisto "Statybos kainoraščio". Nors jis priskiriamas techninei literatūrai, tačiau smalsiai akiai gali būti įdomus dėl pristatomų statybos medžiagų ir pažangių technologijų – apšiltinimo, garso izoliacijos ir kitų, pvz., centrinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos darbų. Čia galima visai kitaip suvokti, kiek galėjo kainuoti tarpukario buto statyba.

Dvi pokariu (1948 m.) išleistos medžiui apdirbti skirtos knygos (V.M.Strežniovas "Rupieji stalių darbai", I.P.Mirošničenka "Dailidžių darbai") – galimybė pažinti XX a. vidurio staliaus ir dailidės amatus. Knygose suprantamai pristatoma ne tik techninė informacija apie medieną, jos apdirbimo įrankius bei technologiją, bet ir pagrindiniai darbai – pastatų medinių konstrukcijų bei vidaus apdailos darbai, pateikiama žinių apie tokių darbų organizavimą.

Tvarumo ištakos

Vartydami 1936 m. Žemės ūkio rūmų iniciatyva išleistą architekto, vienintelio lietuvio, pabaigusio Bauhauzo mokyklą Vokietijoje, Vlado Švipo knygą "Kaimo statyba", įdomių žinių pasisems ne vien profesionalai. Atskirų straipsnių rinkinys buvo išleistas dideliu tiražu ir apėmė platesnį švietimą. Ūkininkus norėta ne tik raginti tvarkytis, bet įsikurti patogiai, jaukiai gyventi ir gražiai pažiūrėti.

Šiandien tokios knygos yra ypač naudingos iš naujo atrasti tai, kas yra pamiršta, sena. Natūralūs gamtos procesai, kova su jais kuriant apsaugotą žmogaus būstą – tai ir šiandien nesikeičiančios temos. "Kovoje su klimato kaita, mažinant poveikį aplinkai, verta iš naujo susipažinti su istoriniais statybos būdais, naudojančiais vietines medžiagas, – pastebi projekto "Ekskursas 2.0" autoriai. – Knygoje propaguojamos pasidaryk pats, remonto ir fizinių medžiagų atnaujinimo idėjos. Knyga gausiai iliustruota piešiniais, schemomis ir paaiškinimais.

Stiliaus pradžiamokslis

Bene saldžiausias karantininio deserto patiekalas – seniausia šio projekto metu suskaitmeninta dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1917-aisiais pasirodžiusi Povilo Januševičiaus knyga "Namai".

Autorius – prelatas Povilas Januševičius aprašo, kur statyti, kaip statyti, įsirengti ir jaukiai papuošti savo namus. Leidinys – Žemaičių vyskupijos 500-osios sukakties atminimui skirta "15 dovanėlė kaimiečiams".

Šioje nedidelėje, bet reikšmingoje knygelėje atskleidžiama XX a. pradžios gyvenimiškoji filosofija, noras padėti atsikratyti anuomet nešiuolaiškiškais laikytinų buities prioritetų, šviesti, autoriaus žodžiais tariant, "į viensėdijas einančius" tautiečius. "Neturėdami tam tikslui beveik jokių mokslo nurodymų, priversti yra, kaip vienas man sakė "kirvelio klausties", – įžangoje sako knygos autorius.

Pastebėdamas, kad per Pirmąjį pasaulinį karą sudeginta daug namų, ištisų kaimų, miestelių ir miestų, jis akcentuoja, kad naujieji namai turį būti ne tik patogūs, gražūs, bet dar ir "Lietuvos dvasioje".

P.Januševičius apsiima švietėjiškos misijos vienu pagrindiniu išskirdamas sanitarinius reikalavimus, dėsto net ir XXI a. nepasenusius prioritetus. "Kaip stovės namai? į kurią pasaulio kraštą vienas ar kitas jųjų bus galas? prie ko jie bus pritaikinti? ar prie einančio kelio? ar prie bėgančio upelio? ar stovinčio miškelio? Šie ir panašūs klausimai privalo rupėti kiekvienam, kas nori pasistatyti gerus namus, nes nuo gero minėtų klausimų išrišimo – nuo namų padėjimo taippat pridera jųjų sveikumas, gražumas ir parogumas", – rašo autorius. Jo naudojama dar nesunorminta kalba, gramatika, vartojami senieji žodžiai (pvz., medega = medžiaga) tekstui suteikia savito šarmo.

Prelato knygoje it kokiame namų kataloge pateikiami trobų projektai (beje, klasifikuoti pagal kaštus) leidžia įsivaizduoti lietuvių gyvenimą prieš daugiau nei 100 metų.

"Namai viduje reikia puošti taip, kad visur juose butu galima matyti sutartis – garmonija, – šiuolaikiniais terminais kalbant, interjero stilistikos tautiečius mokė prelatas. – Šiuo žvilgsniu visuose namuose, – visuose namų kambariuose ir kiekviename jų atskiraipaimtame: josienų, baldų – daiktų, divonų, portijerų ir kitų dalykų išvaizda, varsa privalo buti viena visų varsų, išvaizdų ir tonų gamma – viena visų varsų, linijų ir išvaizdų sutartis."