- Ieva Šepetytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
-
Naktinė kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą
Kada ekskursijoje gidės pasakojimas įsimena taip tiksliai, o akimis užfiksuoti eksponatai taip ryškiai įsirėžia į atmintį, kad fotoaparatas lieka nepanaudotas kliuvinys rankose? Kai muziejaus lankytojai vaikšto takais, kuriais žygiavo pasakojimo herojai, o ekskursija virsta poros valandų kelione į praeitį.
Randa "siurprizų"
"Nesvarbu – liūtis ar sniegas, žygis vis tiek įvyks. Juk karas šiose apylinkėse vyko nepriklausomai nuo oro sąlygų", – praneša Rimutė Mikalavičienė, ekskursijos po Kauno IV fortą gidė, ir tiksliai perteikia žygio nusiteikimą bei nuotaiką.
Kelionė po Pirmojo pasaulinio karo palikimą prasideda jau sutemus. R.Mikalavičienė dalyvius pasitinka saugiausioje forto vietoje – užnugaryje. Nors ekskursija saugi ir pritaikyta vaikams, gidė įspėja, kad čia lankytis patartina tik su puikiai apylinkes ir jos istoriją pažįstančiu asmeniu.
"Fortas yra išminuotas, tačiau vis tiek kiekvieną pavasarį čia randama "siurprizų", – šmaikščiai nusišypso žygio vadovė.
Išskirtiniai akcentai
Ekskursija dalyvius grąžina į praeitį, kai statinys priklausė carinės Rusijos imperijai ir buvo skirtas nuo priešų ginti vakarinę jos dalį. Forto išsidėstymas primena keturkampį. Tai požeminiai labirintai, sudaryti iš ilgų tunelių – poternų. Statinį supančiame gynybiniame griovyje yra skliautinė siena, o jo užnugaryje – eskarpas.
IV fortas turi du išskirtinius akcentus – tai centriniai vartai bei pagal pulkininko Lichačiovo brėžinius pagamintas pireššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas, kuriuo būdavo keliamos patrankos į šaudymo poziciją. Prieš išrandant keltuvą, sunkiasvoriai ginklai būdavo išjudinami rankomis stumiant apareles.
Antroji ekskursijos stotelė – pirmasis forto aukštas. Dabar viduje pro raudonas plytas sunkiasi drėgmė, tačiau praėjusio amžiaus pirmoje pusėje įrengtos vėdinimo angos palaikydavo idealią temperatūrą karininkams. Nepaisydami klaustrofobiškos erdvės dydžio, žygio dalyviai įdėmiai tyrinėja neįtikėtinai siaurą tunelį.
Nesvarbu – liūtis ar sniegas, žygis vis tiek įvyks. Juk karas šiose apylinkėse vyko nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Istorijos pamokos
Požemio labirinte yra nedidelių kambarėlių, kuriuose anksčiau stovėdavo patrankos. Pro sienoje žiojinčią skylę išlėkdavo sviediniai, o lubose esanti anga buvo skirta išeiti susikaupusiems dūmams. Šie kas keletą metrų išsidėstę skliautai primena apie vieną iš dviejų istorinio palikimo tamsių dėmių – iš IV forto būdavo šaudoma ne tik į priešus vokiečius – kulkos pasiekdavo ir savus. Kai rusų kariai suprato, kad jų laukia pralaimėjimas, bėgo pasiduoti vokiečiams į šalia esantį jų pulką. XX a. pirmoje pusėje nebuvo kokybiškų susisiekimo priemonių, tad apie tokį sprendimą nieko nežinojo IV forto kariai, kurie manė ir toliau šaudantys į priešų pulkus.
Forto koridoriuose galima aptikti šulinių, kurių gylis siekia net 60 m, bei laiptų, vedančių į viršų ar žemyn. Vieni jų – tai telikę šlapi subyrėję akmenys, kiti – iki šiandien išlikę taisyklingi, ilgų metų nepaliesti XX a. architektūros kūriniai. Nepabijojus jais nusileisti žemyn, atsiveria vaizdas į tamsią požeminę pelkę – kadaise tai buvo puolimo pozicija, nuo kurios karininkai šaudydami susidurdavo su priešu akis į akį.
Gausu šikšnosparnių
Antrasis forto aukštas buvo skirtas pasislėpti nuo pylimo nusileidusiems kareiviams. Perkopę abu forto aukštus ir su gidės priežiūra išvengę neuždengtų lauko šulinių, ekskursijos dalyviai apžvelgia statinį iš viršaus. Tuomet R. Mikalavičienė prabyla apie dar vieną juodą IV forto dėmę. Vakarinėje jo dalyje, jau Antrojo pasaulinio karo metu buvo pasiglemžta 2 tūkst. Kauno žydų gyvybių. 1941 m. inteligentijos atstovai gavo melagingą informaciją, kad bus gabenami dirbti į archyvus, tačiau moterys, pasiekusios IV fortą, buvo sušaudytos kulka į nugarą, o vyrai žuvo žvelgdami į juos tiesiai nukreiptus šautuvus.
Viena paskutinių aplankytų ekskursijos vietų labiausiai primena, kad kadaise čia virė gyvenimas. Kareivinėse būta atskirų kambarių – virtuvių, tualetų, maisto sandėlių ir vietų, skirtų kopūstams rauginti. Tokie patogumai buvo rusų armijos pranašumas, o dauguma priešų palūždavo būtent dėl jų stygiaus. Maisto atsargos čia buvo tokios didelės, kad, net vokiečiams užėmus šalį, Pirmojo pasaulinio karo metu žmonės turėjo ką valgyti – maistą ėmė iš fortuose esančių sandėlių.
Beklaidžiojant raudonų plytų labirintais neretai pro akis pralekia nuolatiniai forto gyventojai – šikšnosparniai. Siekiant nedrumsti jų ramybės šaltuoju metų laiku, ekskursijos čia nevyksta nuo spalio iki pat gegužės mėnesio. Tad fortas, kadaise buvęs rusų armijos buveine, šiandien jau tapo šikšnosparnių namais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė2
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
Filme „Kryčio anatomija“ – muzikos ir klausos (ne)patikimumas1
Daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs ir vienas iš šių metų „Kino pavasario“ svarbiausių filmų „Kryčio anatomija“ (rež. Justine Triet, 2023) įdomus ne tik žiūrėti, bet ir klausyti. Nors filmo muzikinį tak...
-
58-oji „Gintarinė pora“ pranoko šokėjų ir žiūrovų lūkesčius1
Sekmadienio vakarą sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje baigėsi 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Abi savaitgalio dienas vykusio vieno iš giliausias tradicijas turinčių &sca...
-
SEL pranešė apie du koncertus: Klaipėdos ir Kauno šou gerokai skirsis23
Šiais metais gerbėjai kviečiami į dar du didžiulius koncertus – liepos 13 dieną Klaipėdos vasaros estradoje ir gruodžio 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, šie pasirodymai, pasak Egidijaus Dragūno, gerokai skirsis...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 6–12 d.
Gegužės 6 d. Restoranas „Scena“ Zapyškyje: 18 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Zapyškyje – mokslo monografijos „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu&...
-
Jėgas su sūnaus tėčiu suvienijusi dainininkė Arina: vaikytis skandalų man neįdomu18
Arina su scenos kolega, sūnaus Martyno tėčiu Vytautu Čeplinsku, žengė intriguojantį žingsnį – ryžosi prabilti apie dar nematytus jųdviejų atspalvius. Tik šįkart – ne muzikoje. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija4
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...