- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geriausių ketinimų vedamas, norėdamas sukurti nepamirštamą šventę Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvas pradeda ruoštis įstaigos 100-mečiui. Į šį procesą kviečiami įsijungti ir kauniečiai.
Kūrė garsios asmenybės
Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais (1907 m.) ir Lietuvių dailės draugijos veikla. Ilgainiui ši idėja virto vienu seniausių ir didžiausių Lietuvoje dailės muziejumi.
Praėjus dešimtmečiui nuo dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties, 1921 m. gruodį Steigiamasis Seimas priėmė M.K.Čiurlionio galerijos įstatymą. Pagal architekto Vladimiro Dubeneckio parengtą projektą, prie Meno mokyklos pradėti statyti laikinieji M.K.Čiurlionio galerijos rūmai.
1922-ųjų vasarį Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos nuosavybėje buvusius garsiojo sutuoktinio kūrinius: dauguma iš beveik 200 – tapybos darbai, 35 grafikos kūriniai.
Su muziejaus istorija glaudžiai susiję ne tik M.K.Čiurlionio, bet ir garsiausių Lietuvos dailės asmenybių vardai. Tų pačių metų rugsėjį galerijos komisijos posėdyje dailininkas Ignas Šlapelis buvo išrinktas pirmuoju M.K.Čiurlionio galerijos direktoriumi. Pavasarį šias pareigas parėmė tapytojas Kajetonas Sklėrius, o nuo 1924-ųjų kovo iki pat 1949-ųjų kovo galerijos direktoriumi buvo dailės istorikas ir kritikas, profesionaliosios muziejininkystės pradininkas Lietuvoje, grafikas Paulius Galaunė.
Prioritetinis projektas
1925 m. dar nebaigtuose statyti rūmuose surengta jubiliejinė M.K.Čiurlionio darbų paroda. Parodą aplankė per tūkstantis žiūrovų. Baigiantis metams, visuomenei duris atvėrė M.K.Čiurlionio galerijos nuolatinė ekspozicija. Galerijoje tuo metu jau būta daugiau kaip 4 200 eksponatų.
Kaip norime atrodyti, kaip norime savo kelią pristatyti jums? Kuo nustebinti, kuo pradžiuginti?
1930 m., Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms pažymėti, nuspręsta statyti naują muziejų (architektai V.Dubeneckis, Karolis Reisonas, K.Kriščiukaitis).
1936 m. statybos darbai buvo baigti, ir laikinoji M.K.Čiurlionio galerija perorganizuota į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. Jo rinkinių pagrindą sudarė M.K.Čiurlionio galerijos, Kauno miesto muziejaus ir Valstybinio muziejaus turtai.
Muziejus atlaikė okupacijas, o dėl ypatingo darbuotojų pasiaukojimo ir patriotiškumo nuo sunaikinimo pavyko išsaugoti gausybę vertingų eksponatų.
1944 m. muziejus pavadintas Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. 1969 m. naujame centrinių rūmų priestate (architektas Feliksas Vitas) įrengta M.K.Čiurlionio kūrinių galerija.
1997 m. M.K.Čiurlionio dailės muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas, kuriam šiandien priklauso ir Kaune bei kituose miestuose veikiantys muziejai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, memorialiniai L.Truikio ir M.Rakauskaitės, A. ir P.Galaunių, J.Zikaro muziejai ir kt.
Meno istorijos lobynas
Turtinguose muziejaus fonduose saugomi eksponatai, atspindintys Lietuvos dailės istoriją, liaudies meno raidą. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus amžininkė – ir biblioteka, kurioje jau sukaupta per 46 tūkst. dokumentų meno istorijos ir teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo bei taikomojo-dekoratyvinio menolituanistikos ir kt. klausimais.
Formuojant bibliotekos fondą, daug dėmesio skirta meno enciklopedijų, žinynų, bibliografinių leidinių kaupimui. Čia saugoma ir senų Lietuvos meno leidinių, itin retų užsienio leidinių (išleistų XV–XVIII a.) kolekcija, iškilių tarpukario bei šiuolaikinių visuomenės veikėjų ir menininkų asmeninės bibliotekos – nuo Aleksandro Mykolo Račkaus, Petro Rimšos, Magdalenos Avietėnaitės, Jono Šileikos iki Andriaus Riomerio, nuo Petro Stausko, Jadvygos ir Vytauto Klemkų iki Vaclovo Miknevičiaus.
Žadina kūrybiškumą
"Kaip norime atrodyti, kaip norime savo kelią pristatyti jums? Kuo nustebinti, kuo pradžiuginti? Tokius klausimus jau svarsto muziejaus darbuotojai. Tačiau mums labai įdomu, ką norėtų sužinoti, patirti, pamatyti per jubiliejinius 2021-uosius mūsų lankytojai", – muziejus ragina ir savo lankytojus, meno mėgėjus, kūrėjus pasidalyti nuomonėmis ir tapti įstaigos istorijos dalimi.
Savo pasiūlymus gyventojai gali siųsti e.paštu komunikacija@ciurlionis.lt . Aktyviausi pasiūlymų autoriai sulauks staigmenų – prizų ar net galimybės įgyvendinti muziejuje įdomiausias idėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka2
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...