Kūrė garsios asmenybės

Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais (1907 m.) ir Lietuvių dailės draugijos veikla. Ilgainiui ši idėja virto vienu seniausių ir didžiausių Lietuvoje dailės muziejumi.

Praėjus dešimtmečiui nuo dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties, 1921 m. gruodį Steigiamasis Seimas priėmė M.K.Čiurlionio galerijos įstatymą. Pagal architekto Vladimiro Dubeneckio parengtą projektą, prie Meno mokyklos pradėti statyti laikinieji M.K.Čiurlionio galerijos rūmai.

1922-ųjų vasarį Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos nuosavybėje buvusius garsiojo sutuoktinio kūrinius: dauguma iš beveik 200 – tapybos darbai, 35 grafikos kūriniai.

Su muziejaus istorija glaudžiai susiję ne tik M.K.Čiurlionio, bet ir garsiausių Lietuvos dailės asmenybių vardai. Tų pačių metų rugsėjį galerijos komisijos posėdyje dailininkas Ignas Šlapelis buvo išrinktas pirmuoju M.K.Čiurlionio galerijos direktoriumi. Pavasarį šias pareigas parėmė tapytojas Kajetonas Sklėrius, o nuo 1924-ųjų kovo iki pat 1949-ųjų kovo galerijos direktoriumi buvo dailės istorikas ir kritikas, profesionaliosios muziejininkystės pradininkas Lietuvoje, grafikas Paulius Galaunė.

Prioritetinis projektas

1925 m. dar nebaigtuose statyti rūmuose surengta jubiliejinė M.K.Čiurlionio darbų paroda. Parodą aplankė per tūkstantis žiūrovų. Baigiantis metams, visuomenei duris atvėrė M.K.Čiurlionio galerijos nuolatinė ekspozicija. Galerijoje tuo metu jau būta daugiau kaip 4 200 eksponatų.

Kaip norime atrodyti, kaip norime savo kelią pristatyti jums? Kuo nustebinti, kuo pradžiuginti?

1930 m., Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms pažymėti, nuspręsta statyti naują muziejų (architektai V.Dubeneckis, Karolis Reisonas, K.Kriščiukaitis).

1936 m. statybos darbai buvo baigti, ir laikinoji M.K.Čiurlionio galerija perorganizuota į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. Jo rinkinių pagrindą sudarė M.K.Čiurlionio galerijos, Kauno miesto muziejaus ir Valstybinio muziejaus turtai.

Muziejus atlaikė okupacijas, o dėl ypatingo darbuotojų pasiaukojimo ir patriotiškumo nuo sunaikinimo pavyko išsaugoti gausybę vertingų eksponatų.

1944 m. muziejus pavadintas Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. 1969 m. naujame centrinių rūmų priestate (architektas Feliksas Vitas) įrengta M.K.Čiurlionio kūrinių galerija.

1997 m. M.K.Čiurlionio dailės muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas, kuriam šiandien priklauso ir Kaune bei kituose miestuose veikiantys muziejai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, memorialiniai L.Truikio ir M.Rakauskaitės, A. ir P.Galaunių, J.Zikaro muziejai ir kt.

Meno istorijos lobynas

Turtinguose muziejaus fonduose saugomi eksponatai, atspindintys Lietuvos dailės istoriją, liaudies meno raidą. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus amžininkė – ir biblioteka, kurioje jau sukaupta per 46 tūkst. dokumentų meno istorijos ir teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo bei taikomojo-dekoratyvinio menolituanistikos ir kt. klausimais.

Formuojant bibliotekos fondą, daug dėmesio skirta meno enciklopedijų, žinynų, bibliografinių leidinių kaupimui. Čia saugoma ir senų Lietuvos meno leidinių, itin retų užsienio leidinių (išleistų XV–XVIII a.) kolekcija, iškilių tarpukario bei šiuolaikinių visuomenės veikėjų ir menininkų asmeninės bibliotekos – nuo Aleksandro Mykolo Račkaus, Petro Rimšos, Magdalenos Avietėnaitės, Jono Šileikos iki Andriaus Riomerio, nuo Petro Stausko, Jadvygos ir Vytauto Klemkų iki Vaclovo Miknevičiaus.

Žadina kūrybiškumą

"Kaip norime atrodyti, kaip norime savo kelią pristatyti jums? Kuo nustebinti, kuo pradžiuginti? Tokius klausimus jau svarsto muziejaus darbuotojai. Tačiau mums labai įdomu, ką norėtų sužinoti, patirti, pamatyti per jubiliejinius 2021-uosius mūsų lankytojai", – muziejus ragina ir savo lankytojus, meno mėgėjus, kūrėjus pasidalyti nuomonėmis ir tapti įstaigos istorijos dalimi.

Savo pasiūlymus gyventojai gali siųsti e.paštu komunikacija@ciurlionis.lt . Aktyviausi pasiūlymų autoriai sulauks staigmenų – prizų ar net galimybės įgyvendinti muziejuje įdomiausias idėjas.