Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos

  • Teksto dydis:

Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos" yra jau trečia paroda, skirta visuomenei supažindinti su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais ir žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos valstybės pašto ištakų.

Skubos tvarka

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai buvo išleisti Vilniuje 1918 m. gruodžio 27–30 (31) d. Dėl nedidelio jų tiražo ženklai greitai baigėsi ir iškilo poreikis tęsti jų spausdinimą. Kadangi 1919 m. sausio pirmosiomis dienomis Vilnius buvo užimtas priešiškos kariuomenės, Vilniuje tęsti pašto ženklų spausdinimą nebebuvo galimybių. Pašto ženklų spausdinimo darbus teko tęsti Kaune. Dėl šios priežasties pirmi Kaune išspausdinti pašto ženklai gavo atitinkamai Kauno pirmos, Kauno antros ir Kauno trečios laidos pavadinimus.

Tačiau buvo aišku, kad ir šie pašto ženklai bus greitai sunaudoti, todėl buvo kreiptasi į privačią H.S.Hermano firmą Berlyne dėl lietuviškų pašto ženklų spausdinimo dideliu tiražu. Šie Berlyne atspausdinti lietuviški pašto ženklai pagal spausdinimą vadinami atitinkamai pirma, antra, trečia ir ketvirta Berlyno laidomis. Ženklai – spalvoti, piešinio centre, ovaliame lanke, pavaizduotas Lietuvos valstybės herbas Vytis, virš Vyčio – užrašas: "Lietuvos pašto ženklas". Tai buvo pirmieji spalvoti nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai.

Piešiniai, pagal kuriuos buvo atspausdinti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, neišliko.

Ginčai dėl autorystės

Duomenų apie šių pirmų spalvotų pašto ženklų gaminimą ir platinimą išlikę labai nedaug. Yra duomenų, kad dar 1918 m. gruodį buvo parengti šeši būsimųjų Berlyno laidų ženklų projektai, kuriuos tuometis Pašto valdybos viršininkas B.Tomaševičius prašė Susisiekimo ministro patvirtinti. Ar jie buvo patvirtinti, ar ne ir kokie konkrečiai jie buvo, žinių nėra, kadangi piešiniai, pagal kuriuos buvo atspausdinti pirmi spalvoti Lietuvos pašto ženklai, neišliko.

Tyrinėtojai iki šiol neprieina prie bendros nuomonės ir dėl šių ženklų autorystės. To meto spaudoje minima, kad Tadas Daugirdas ir Kazys Šimonis buvo pateikę Susisiekimo ministerijai pašto ženklų pavyzdžių, kuriuos ministerija priėmusi, tačiau kurio autoriaus pasiūlytą variantą galutinai patvirtino ir kuris buvo įgyvendintas, patikimų įrodymų nėra. Todėl jų autoriais laikytini T.Daugirdas ir K.Šimonis.

Ženklai buvo spausdinami lapais po 100 ženklų (10 x 10) kiekviename. Skirtingai nuo ankstesniųjų (Vilniaus ir Kauno "baltukų"), visi šie ženklai buvo, kaip ir pridera, su vandens ženklais ir klijais. Pirmosios dvi laidos buvo atpausdintos ant storo, pilko, su medienos plaušeliais, duonos kortelėms spausdinti skirto popieriaus. Taip atsitiko todėl, kad 1919 m. sausį Berlyne prasidėjo darbininkų sukilimas, į kurį įsitraukė ir spaustuvininkai. Dėl kilusio sukilimo sutriko normalus darbas, ėmė trūkti tinkamo popieriaus. Pirmųjų dviejų laidų ženklų tiražai buvo nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. vienetų.

Neapsieita be skandalų

Trečia ir ketvirta Berlyno laidos buvo atspausdintos jau ant gero baltos spalvos popieriaus. Jų tiražai buvo labai dideli – siekė nuo 980 tūkst. (1 ir 3 auksinų vertės) iki 4,98 mln. (30 skatikų vertės) vienetų.

Su šių pastarųjų dviejų laidų spausdinimu ir platinimu susiję net keletas kriminalinį atspalvį turinčių aplaidumo ar piktnaudžiavimo atvejų, kai tam tikri kiekiai ženklų neaiškiomis aplinkybėmis dingdavo. Kai kuriais atvejais dingę ženklai po kiek laiko atsirasdavo (tariamos vagystės iš Berlyno laidų ženklų gaminimo tarpininkės – pramonės ir prekybos bendrovės "Banga" – atvejis), kai kuriais – dingusių ženklų likimas taip ir liko apgaubtas paslapties ir spėlionių (Kauno pašto viršininko padėjėjo Oskaro Grabausko, turėjusio Berlyne prižiūrėti pašto ženklų spausdinimo darbus ir už didelį kyšį nelegaliai pardavusio didelį kiekį pašto ženklų, baudžiamoji byla).

Pirma Berlyno laidų siunta buvo atspausdinta ir Lietuvą pasiekė 1919 m. vasario viduryje, paskutinė – tų pačių metų gegužės pirmoje pusėje. Apyvartoje šie ženklai buvo nuo 1919 m. vasario vidurio iki 1922 m. spalio 1 d.

Kauno regioniniame archyve eksponuojama paroda parengta žymaus Lietuvos pašto ženklų kolekcininko, Lietuvos filatelistų sąjungos (LFS) Kauno skyriaus pirmininko Edmundo Liesio rinkinio pagrindu.


Kas? Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos".

Kur? Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28B).

Kada? Atidarymas – balandžio 25 d. 14 val. Veiks iki rugsėjo 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nerijus

Nerijus portretas
Mes pasto zenklus vaikysteje vadindavome "markutemis".
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių