Iš muzikos ir poezijos nuausta istorija apie kilnumą

Kauno valstybinė filharmonija kviečia savo ištikimuosius klausytojus pasinerti į magišką muzikos, įkvėptos didžio vokiečių poeto Johanno Wolfgango von Goethe’s eilių, pasaulį.

Įkvepiantis siužetas

Minėdama 190-ąsias romantinės epochos genijaus mirties metines filharmonija kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, tenoru iš Vokietijos Ferdinandu von Bothmeriu, talentingu jaunosios kartos pianistu Ignu Maknicku ir dirigentu Robertu Šerveniku parengė koncertinę programą, kurioje skambės didinga Johanneso Brahmso kantata „Rinaldas“ ir neblėstančiu populiarumu pasižymintis Frederico Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 e-moll.

Meno istorijoje egzistuoja daug literatūrinių siužetų, amžių tėkmėje tapusių žymių kompozitorių įkvėpimo šaltiniu. Vienas tokių – italų poeto Torquato Tasso poema „Išlaisvintoji Jeruzalė“. Tai – didelės apimties, XVI a. gimęs kūrinys, kuriame yra daugybė siužetų, bet vienas įdomesnių – klastingos viliokės burtininkės Armidos soduose atsidūręs riteris Rinaldas.

Armida, pasak T. Tasso, buvo Damasko princo Hidraoto dukterėčia, dėdės pasiųsta į pirmojo kryžiaus žygio dalyvių stovyklą. Jos kerintis grožis užbūrė keletą narsių riterių, tad jie nusekė paskui Armidą į Damaską.

Pakeliui juos išlaisvino gražuolis riteris Rinaldas, bet ir jis neišvengė Armidos kerų. Armida karštai pamilo Rinaldą, išsivežė jį į tolimą salą, kur vaikštinėdamas po stebuklingus sodus riteris pamiršo kilnųjį tikslą, kuriam buvo save paskyręs.

Šis siužetas tapo Jeano Baptiste Lully, Georgo Friedricho Händelio, Christopho Willibaldo Glucko operų libretu. Tolimus šio siužeto atgarsius galima įžvelgti net Richardo Wagnerio „Parsifalyje“ (jaunąjį herojų Klingzoro soduose gundanti gražuolė Kundry). Šis siužetas patraukė ir J. Brahmso dėmesį, nors tiesioginiu įkvėpimo šaltiniu jam tapo ne T. Tasso kūrinys, o šio pagrindu keletu šimtmečių vėliau gimusi J. W. von Goethe's poema „Rinaldas“.

Darna ir balansas

J. W. von Goethe savo kūrinyje akcentuoja klasicizmo epochoje itin pamėgtą motyvą – konfliktą tarp jausmų ir pareigos. Konfliktas atskleidžiamas dialogo principu: tarp meilės kančių kankinamo pagrindinio herojaus ir jį išvaduoti atvykusių ir grįžti į laivą kviečiančių riterių.

J. Brahmsas, panaudodamas šią poemą, parašė kantatą tenorui, vyrų chorui ir orkestrui. Moters partijos kantatoje nėra – Armida betarpiškai nedalyvauja veiksme, jos buvimas yra tik numanomas. Kantatos pradžioje orkestras tarsi nutapo veiksmo aplinkybes: paslaptingą stebuklingųjų Armidos sodų peizažą iliustruoja tradiciškai su pastoraline lyrika besiasocijuojantys instrumentai – mediniai pučiamieji, miško romantiką iliustruoja valtornos. Kaip sakė pats J. Brahmsas: „Siekiau suteikti galimybę klausytojams kvėpuoti ypatingu oru, tvyrančiu burtininkės saloje.“

Remdamasis praeityje populiariu siužetu, J. Brahmsas panaudojo išraiškos priemones, būdingas klasicizmo epochai. Kantatoje galima išgirsti Ch. W. Glucko ir Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos atgarsius, o kai kurie orkestruotės ypatumai turi sąsajų su Ludwigo van Beethoveno kūryba, bet intonacinė dermė išlieka būdinga J. Brahmsui. Teigiama, kad Rinaldo ariją – iškankintos sielos balsą – galima priskirti prie geriausių J. Brahmso vokalinės lyrikos pavyzdžių.

Kantata „Rinaldo“ stebina darna ir pusiausvyra – tiek kalbant apie vokalinių ir orkestrinių partijų santykį, tiek apie solinių, chorinių ir orkestrinių epizodų kaitą. J. W. von Goethe’s poema nepasižymi dramaturginiu veiksmu, J. Brahmsas taip pat to nesiekia (tai – vienas pagrindinių skirtumų tarp operos ir kantatos, nes kantatai veiksmas nėra būtinas).

Klausytojas stebi ne dramaturginį vyksmą, o lyrinę – tapybinę sceną. Jos grožiui ypatingą reikšmę suteikia teminiai virsmai, kurie, atspindėdami siužetą, pasak kompozitoriaus, įgauna stebuklingų pasikeitimų charakterį. Vieną iš tokių pavyzdžių nurodo pats autorius: „kantatos pradžioje girdime, kaip Armida leidžia nuostabius kerus, o vėliau tas pats motyvas iliustruoja griūvančius sodus ir pilis“.

Klausytojas stebi ne dramaturginį vyksmą, o lyrinę – tapybinę sceną. Jos grožiui ypatingą reikšmę suteikia teminiai virsmai.

Kaskart – ypatingas įvykis

Rašyti kantatą „Rinaldo“ J.Brahmsas pradėjo 1863 m., bet užbaigė ją tik po penkerių metų – sėkmingai praėjus „Vokiškojo Rekviem“ premjerai. Kantata pirmą kartą buvo atlikta Vienoje 1869 m., dainavo tenoras Gustavas Walteris, studentų choras „Akademischer Gesangverein“, kuriame buvo trys šimtai dainininkų, grojo Rūmų operos orkestras, dirigavo pats kompozitorius.

Kantata „Rinaldas“ netapo itin dažnai skambančiu J. Brahmso kūriniu, todėl kiekvieną jos atlikimą galima laikyti ypatingu įvykiu. Kita vertus, muzikologai teigia, kad. klausantis šios kantatos, galima įsivaizduoti, kokia būtų buvusi opera, jeigu tokią būtų sukūręs didysis romantikas J. Brahmsas.

Sudėtingą ir ypatingo vokalinio meistriškumo reikalaujančią Rinaldo partiją Kauno valstybinės filharmonijos scenoje atliks vokiečių tenoras F. von Bothmeris, prieš 23 metus tapęs prestižinio Vienos teatro „Volksoper“ solistu ir ypač garsėjantis vokiškojo „Lied“ žanro (J. Brahmso, Roberto Schumanno, Franzo Schuberto dainų) interpretacijomis.

Scenoje – fortepijono talentas

Pirmojoje koncerto dalyje klausytojai turės neeilinę progą išgirsti mūsų tautietį, Kalifornijoje gimusį lietuvių jaunosios kartos pianistą I. Maknicką. Jis mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokykloje, vėliau išvyko studijuoti į Londoną, Karališkąją muzikos akademiją, kurios bakalauro studijas baigė aukščiausiu balu šios institucijos Fortepijono katedros istorijoje.

Už neeilinius pasiekimus talentingasis pianistas pelnė karalienės Elžbietos II apdovanojimą už meistriškumą (The Queen’s Award for Excellence). Tai buvo pirmasis atvejis, kai šį ypatingą apdovanojimą pelnė muzikas iš Lietuvos. Jaunasis pianistas itin džiaugiasi artėjančiu koncertu Kauno mieste, nes čia mokėsi jo senelis, dailininkas Bronius Maknickas ir Lietuvos teatrologijos patriarchas Vytautas Maknys (Maknickas).

I. Maknickas skambins lenkų romantinių garsų poeto Fryderyko Chopino Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui, kurį būtų galima palyginti su lyrine poema, kupina pakilių jausmų, begalinių melodijų ir ažūrinių pasažų. 20-mečio kompozitoriaus sukurtas koncertas sėkmės sulaukė jau pirmosios premjeros Varšuvoje metu. Po premjeros Paryžiuje kritikai rašė: „Šiose melodijose gyva dvasia, pasažai kupini fantazijos ir visa tai – nepaprastai originalu.“


Kas: Koncertas „J. W. von Goethe’s istorija apie riterį Rinaldą“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: lapkričio 25 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaip gražu

Kaip gražu portretas
Ir ypač gražu, kai apie 30-40 metų už mokesčių mokėtojų pinigus mokęsi muzikantai nuolat į gastroles vyksta su misija: sužinoję iš anksto kokių neleistinų linksminamųjų preparatų įvežta iš rytų, na, kol jie dar be įregistruoti į draudžiamųjų sąrašą, visu orkestru pasikrauti brangų krovinį, susikišt į muzikos instrumentus, į skrandžius, ir pirmyn pirmyn su kroviniu. Juk nieko nėra gražiau už misiją pasipildyti kišenes ir kartu parodyti mieeenąąą. Nebūtinai čia apie šituos reklamuojamys mužikantus. Bet nesakykit, juk kaip gražu, kai žmogus jokio darbo dirbt nemoka, o vis gastrolės ir gastrolės. Kas pirks bilietus? Savivaldybei nuneš už dyką? Sukaišios į ministerijas? Juk mieeeenaaas. Gražu, kai iš kokios idiotės per 30 metų nuolatinio jos dresiravimo sugeba už mokesčių mokėtojų pinigus padaryti trijų natų ištratyjimo specialistę. Bet paskui tos idiotės tėvas turi visą gyvenimą pirkt bilietus nors pusei salės ir dar sumokėt žmonėm, kad jo idiotės eitų klausyt. O jei idiotų visas orkestras
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kunigas ir poetas S. Kandratavičius: galiu ir noriu keistis
    Kunigas ir poetas S. Kandratavičius: galiu ir noriu keistis

    Šiemet sausio 4-ąją kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius pažymėjo savo 50-ąjį jubiliejų. Pernai sukako 20 metų, kai jis įšventintas į kunigus. Septyniolika metų klebonavo Kėdainių rajone: Paberžėje, Surviliškyje, Lab...

    8
  • Kai laikinumo jausmas ir padeda išgyventi, ir žudo
    Kai laikinumo jausmas ir padeda išgyventi, ir žudo

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą bet koks kultūros projektas, kuriame dalyvauja šios šalies menininkai, įgyja naujų prasmių. Net ir iki 2022 m. vasario 24 d. tapytuose paveiksluose, kurtoje muzikoje, komponuotoje instaliacijoje ...

  • Kauno gatvių istorija: Parodos gatvė
    Kauno gatvių istorija: Parodos gatvė

    Metams bėgant, Parodos gatvės medinukus ėmė keisti prie moderniosios sostinės architektūros rūpestingai priderinti pastatai. ...

    8
  • Pirmą kartą surengtuose hiphopo apdovanojimuose – kauniečių triumfas
    Pirmą kartą surengtuose hiphopo apdovanojimuose – kauniečių triumfas

    Pirmą kartą surengtuose hiphopo šokėjų apdovanojimuose „Žalgirio“ arenos amfiteatre apdovanoti šalies geriausieji. Daugiausia apdovanojimų susišlavė kauniečiai, o vakaro intrigą sustiprino netikėtos sužadėtuvės. ...

    1
  • Fantasmagoriškas Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienio koncertas
    Fantasmagoriškas Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienio koncertas

    2005 m. vasario 5 dieną nuskambėjo pirmasis naujai suburto Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas, šiais metais kolektyvas pasitinka jau 18-ąjį gimtadienį, kasmet klausytojus nudžiugindamas naujomis programomis, įrašais ir koncertais s...

  • Opera „Lokys“: mistinis trileris su pagoniškais užkeikimais
    Opera „Lokys“: mistinis trileris su pagoniškais užkeikimais

    Visko persisotinęs šiuolaikinis pasaulis vis dažniau atsigręžia į prigimties ar žmogiškos esybės slėpinius, tad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Lokys“ kaip niekada aktuali ir įtraukianti. Kaune vi...

  • V. Petrulis: architektūra – daugiau nei fasadai
    V. Petrulis: architektūra – daugiau nei fasadai

    Geriau suprasti žmones ir jų gyvenimą skirtingais laikmečiais galima vien tik lėtai pasivaikščiojus miestų gatvėmis ir gerai įsižiūrėjus į namų fasadus. Pasak architektūros istoriko Vaido Petrulio, išmokus tinkamai „skaityti&...

    3
  • Spalvos įtikina: viskas bus gerai
    Spalvos įtikina: viskas bus gerai

    Maironio literatūros muziejaus padalinyje – Vaikų literatūros muziejuje – veikia tapytojos, kraštovaizdžio architektūros specialistės, dėstytojos doc. dr. Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės tapybos darbų paroda optimisti...

    2
  • Kauniečiai skulptoriai sužavėjo Amerikos publiką ir pelnė net du prizus
    Kauniečiai skulptoriai sužavėjo Amerikos publiką ir pelnė net du prizus

    Kolorado valstijoje, JAV, pasibaigė 32-asis tarptautinis sniego skulptūrų čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo patyrusi skulptorių komanda – Mindaugas Jurėnas, Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika – ir architektas Tomas Petreikis, kurie jau...

    5
  • Užsigavėkime, kad visos bėdos išdulkėtų
    Užsigavėkime, kad visos bėdos išdulkėtų

    „Vasario 18-osios vidurdienį kviečiame į Užgavėnių sostinę – Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur jūsų lauks pačios tikriausios Užgavėnių linksmybės!“ – skelbia muziejus. ...

    4
Daugiau straipsnių