- Dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Wolfgangas Amadeus Mozartas – trumpai gyvenęs ir legendų apgaubtas muzikos genijus. Ko gero, kiekvienas, paklaustas apie jį, paminėtų Requiem, bent kelias operas – tikriausiai „Don Žuaną“, „Stebuklingąją fleitą“. W. A. Mozarto muzika nenutyla teatruose ir koncertų salėse, ji naudojama (dažniausiai šabloniškai) filmuose, reklamose, gimtojoje Austrijoje jis yra reklamos ir rinkodaros dalis. W. A. Mozarto muzika pakylėja, džiugina, graudina, jaudina, ji nepavaldi laikui.
Tai jau skamba kaip meilės laiškas? „...tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ – šios Šventojo Rašto eilutės yra apie meilę, o man kaip tik norisi kalbėti apie meilę. Apie meilę muzikai, klausomai ir atliekamai, kiekvienai frazei, kiekvienai natai.
Kalbu apie kovo 31 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį kamerinio orkestro „Manchester Camerata“ (Didžioji Britanija) koncertą „Mozartas, pagamintas Mančesteryje“. Programoje skambėjo išskirtinai W. A. Mozarto kūriniai – Divertismentas D-dur, KV 136, Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 12 A-dur, KV 414, Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 13 C-dur, KV 415, Simfonija Nr. 36 C-dur („Linco“), KV 425.
Orkestrui dirigavo jo muzikos vadovas Gáboras Takács-Nagy, grojo nuolatinis orkestro partneris, daugybės tarptautinių apdovanojimų laureatas Jeanas-Efflamas Bavouzet’as (fortepijonas, Prancūzija). Smuikininkas ir dirigentas G. Takács-Nagy yra šio 1972 m. įkurto orkestro septintas muzikos vadovas nuo 2011 m.
Koncerte skambėję kūriniai – divertismentas, du koncertai fortepijonui ir orkestrui, simfonija – sukurti per dešimtmetį. Divertismentas D-dur, dar žinomas kaip pirmoji Zalcburgo simfonija, sukurtas 1772 m., Koncertai A-dur ir C-dur – sukurti Vienoje 1782–1783 m., „Linco“ simfonija sukurta 1783 m., per keturias dienas Lince, kur jis su žmona sustojo iš Zalcburgo grįždami į Vieną – prieš ją diriguodamas G. Takács-Nagy trumpai pristatė smagią jos sukūrimo istoriją. Solidi, keturių kūrinių programa, o laikas klausantis, stebint ir kartais nė nekvėpuojant, pralėkė akimirksniu. Taip, kaip klausiausi šio koncerto, – kartkartėmis sulaikiusi kvapą ir beveik negalėdama mirksėti, esu klausiusis Sergejaus Okruškos atliekamų Johano Sebastiano Bacho Goldbergo variacijų...
Sėdintys pirmame aukšte turėjo pastebėti vos žemę liečiančias, beveik nuolat šokančias dirigento kojas. Jis nevadovavo orkestrui, o visa siela kūrė stebuklą kartu su jais.
Tačiau grįžkime prie W. A. Mozarto, kurio linksmą dvasią aš kuo puikiausiai galėjau įsivaizduoti salės gilumoje, už žiūrovų nugarų, savimi patenkintą, kvatojantį – kokios puikios jo melodijos, dinamikos pasikeitimai, niuansai ir kaip puikiai, su kokiu pasitenkinimu juos atliko pianistas ir orkestras. Būtent pasimėgavimas savo atliekama muzika ir džiaugsmas skliste sklido iš dirigento, pianisto, orkestro muzikantų.
Jeigu klausėtės šios koncerto iš balkono – galėjote iš tolo gėrėtis kiekvieno muzikanto profesionalumu ir charizma, dirigento energija, nesuvaldomu džiugesiu, judesiais – nors jis dirigavo be batutos, aš visai realiai įžiūrėjau ta nematomą – dvasinę batutą, ir nemažai kartų beveik stryką. Sėdintys pirmame aukšte, ypač fortepijoninių koncertų metu, turėjo pastebėti vos žemę liečiančias, beveik nuolat šokančias dirigento kojas. Jis nevadovavo orkestrui, o visa siela kūrė stebuklą kartu su jais. Būtent tas nuolatinis džiugus dirigento ir muzikantų, ypač su pirmuoju smuiku Caroline Pether, santykis, stulbino. Jautėsi, girdėjosi ir matėsi, kad tuo momentu jie atlieka mėgstamiausio kūrinio mėgstamiausios dalies mėgstamiausią vietą. Kiekvieną natą!
Tokiu pačiu – nuoširdaus džiugesio santykiu į koncertą įsijungė pianistas J.-E. Bavouzet’as. Prieš pradėdamas groti jis pirštais perbėgo fortepijono klaviatūrą, tarsi pasisveikindamas. Virtuoziškumas, prezicika, subtilumas – tik žodžiai, palyginti su tuo, kaip jis grojo, su kokia atida ir meile lietė kiekvieną klavišą, kiekvieną natą.
Vėliau mintyse dar ir dar kartą grįžusi į šį koncertą svarsčiau apie klausytų atlikėjų profesionalumą, amžių, brandą, patirtį. Supratau, kad niekada nepamiršiu šio koncerto, šio orkestro, pianisto, bet labiausiai – dirigento. Su paskutiniais koncerto akordais apėmęs graudulys patvirtino – tai retai patiriamas muzikos stebuklas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...