- Inga Levickaitė-Vaškevičienė, Sigita Žukauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gruodžio 7-ąją garbingą 95 metų jubiliejų švenčia vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrėjų, pirmasis direktorius, muziejininkystės veteranas Vytautas Stanikūnas.
V.Stanikūnas gimė 1924 m. Venslaviškių kaime, Panevėžio rajone Juozo Stanikūno ir Aleksandros Narkevičiūtės šeimoje. Tėtis J.Stanikūnas – tarnautojas, poetas, savo kūrinius pasirašinėjęs Žemės Dulkės slapyvardžiu.
1937−1944 m. V.Stanikūnas mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1944 m. tarnavo vietinėje rinktinėje, Tėvynės apsaugos kariu savanoriu. Baigiantis karui, pradėjo mokytojauti.
1946−1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame universitete menotyrą ir muziejininkystę. 1949 m. kovo 25 d., represavus šeimą, įtrauktas į tremiamų žmonių sąrašus, buvo persekiojamas ir priverstas išvykti iš Vilniaus. 1951 m. apsigyveno Biržuose, dirbo Biržų 1-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoju. Bedirbdamas baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istoriko specialybę. Kaip pats pasakoja, studijuojant didelę įtaką jam padarė Dominyko Urbo, Eugenijaus Meškausko, Vosyliaus Sezemano paskaitos. Beje, V.Stanikūnas svajojo tapti aktoriumi, mokėsi vaidybos studijoje.
1966 m. gegužės 16 d. tuomečio kultūros ministro Juozo Banaičio įsakymu V.Stanikūnas paskirtas kuriamo Liaudies buities muziejaus direktoriumi ir kartu su muziejininkais Stasiu Dauniu bei Petru Vėlyviu pradėjo kurti pirmąsias ekspozicijas, buvo muziejaus mokslo tarybos pirmininku.
Ieškodamas muziejui tinkamų pastatų, baldų, buities rakandų, kartu su kolegomis ne vieną sykį apvažiavo visą Lietuvą. Bendravo su žmonėmis, prašė, įtikinėjo, derėjosi. Aišku, aplankyti Skanseną – Švedijos sostinėje Stokholme įkurtą pirmąjį muziejų po atviru dangumi – buvo neįgyvendinama svajonė. Tačiau ekspozicijos rengtos taip, kad kiekvienas lankytojas, atvykęs į muziejų, čia galėtų rasti savo tėviškę – tėvų, senelių ar prosenelių namus.
Tie, kuriems teko kartu dirbti, prisimena V.Stanikūną kaip gerą vadovą, ramų, inteligentišką žmogų, puikų oratorių, poezijos skaitovą ir dainininką. Muziejus V.Stanikūnui buvo labiau prarastoji tėviškė nei darbo vieta – savas kiekvienas kampelis ir takelis, kolegos – lyg šeimos nariai. Direktorius žinojo kiekvieno džiaugsmus ir rūpesčius. Jam vadovaujant, muziejuje tyliai buvo įdarbinta ir nemažai sovietų valdžiai užkliuvusių žmonių.
Lietuvos liaudies buities muziejuje V.Stanikūnas darbavosi iki 2006 m. Už nuopelnus jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medaliu, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius.
V.Stanikūnas gyvena Kaune, iš čia ir važinėdavo į darbą. Tebesirūpina muziejumi, seka jo veiklą, atvyksta į renginius. Prieš keletą metų išleido knygą "Lietuvos kaimo trobesiai". Jo nuveiktą Lietuvai darbą turbūt geriausiai simbolizuotų buvusio Estijos prezidento Lennarto Merio 1997 m. laiškas: "Apsilankymą muziejuje prisimenu kaip patį džiaugsmingiausią vizito į Lietuvą vaizdą. Muziejus sužavėjo savo visuma ir paprastumu. Kaip istorikas ir etnografas suprantu etninio paveldo išsaugojimo svarbą, o Rumšiškės yra geras pavyzdys. Aš visiškai sutinku su posakiu: "Būti Lietuvoje ir nepamatyti muziejaus Rumšiškėse yra tas pats, kaip apsilankyti Romoje ir nepamatyti popiežiaus".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...