- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aukštai: Meno mokykla iš oro.
-
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura.
-
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura.
-
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura.
-
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura.
-
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura.
Šiais metais minimas Kauno meno mokyklos, pradėtos statyti 1922 m. Lietuvai atsidavusio tapytojo ir dailėtyrininko Justino Vienožinskio iniciatyva, šimtmetis.
Kas mėnesį – po svečią
Šiandien istorinėse meno mokyklos erdvėse įsikūrusi Menų akademija – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto akademinis padalinys. Tradicijas puoselėjanti ir meno mokyklos misiją – ugdyti jaunuosius menininkus – tęsianti Menų akademija, minėdama meno mokyklos šimtmetį, 2022-uosius skiria šioje vietoje besimokiusiems žymiems Lietuvos menininkams.
Visus metus kiekvieną mėnesį Menų akademija kauniečius ir miesto svečius kvies į absolventų: Rimanto Dichavičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Jono Gasiūno, Dainiaus Liškevičiaus, Evaldo Pauzos, Juozo Statkevičiaus, Dariaus Mikšio, Židrijos Janušaitės, Remigijaus Sederevičiaus, Felikso Jakubausko, Eimučio Markūno ir Eglės Ridikaitės – personalines parodas „Pelėdų kalno“ galerijoje.
Vieta, turinti ypatinga aurą
„Didžiuojamės, kad esame Kauno meno mokyklos 100-mečio liudininkais. Per šį laiką čia užaugo daug nuostabių menininkų, garsinančių Lietuvą", – sako Menų akademijos vadovė dr. Inga Valentinienė.
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura. / Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto archyvo nuotr.
Ji sako puoselėjanti norą šiuos kūrėjus nors trumpam susigrąžinti ant Pelėdų kalno. "Gaila, kad metai turi tik dvylika mėnesių ir tik maža dalis sugrįžusių absolventų rengs personalines parodas „Pelėdų kalno“ galerijoje. Visuomet laukiame, o šiais, jubiliejiniais, metais ypač, ne tik parskrendančių pelėdžiukų – mūsų menininkų ir buvusių dėstytojų, bet, žinoma, visų, besidominčių menu“, – kviesdama lankytis 100-mečiui skirtose parodose, sako dr. I.Valentinienė.
Visus metus kiekvieną mėnesį Menų akademija kauniečius ir miesto svečius kvies į absolventų personalines parodas „Pelėdų kalno“ galerijoje.
Menų akademijos bendruomenės nariai ir visi, kurie apsilanko šioje vietoje vieningai tvirtina, kad čia – ypatinga aura. Taip yra todėl, kad Kauno meno mokyklą, veikusią 1922–1940 m., kuri tarpukariu buvo vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje, pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą, statė pats J.Vienožinskis, Stasys Šilingas, Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariai ir meno mokyklos dėstytojai, būsimieji studentai, per vieną naktį sumūriję jos pamatus ir taip neleidę sklypo, kuriame šiandien stovi meno mokyklos istoriją menantys pastatai, panaudoti kitoms Kauno miesto valdybos reikmėms.
Mokyklos teritoriją juosiančią metalinę ir betoninių stulpų tvorą žymiosiomis pelėdų skulptūromis, nuo kurių ir kilo Pelėdų kalno pavadinimas, prieš pat išvykdamas tęsti mokslų į Paryžių, papuošė meno mokyklos absolventas, sudėtingo likimo skulptorius Vincas Grybas.
Garsūs mokytojai ir mokiniai
Meno mokykloje buvo Parengiamasis (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialusis skyriai. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms, Specialusis, kuriame dėstyta tapyba, skulptūra, grafika, dekoratyvinė tapyba, dailioji keramika, – dailininkus.
Namai: mokykloje, atsiradusioje ne be būsimų jos dėstytojų ir studentų pastangų, tvyrojo ypatinga aura. / Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto archyvo nuotr.
Apie kiekvieną iš Kauno meno mokykloje dėsčiusių asmenybių būtų galima parašyti ne vieno puslapio tekstą. Būsimus menininkus ugdė: tapytojas, grafikas, scenografas Vladas Didžiokas, vienas iš moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas architektas Vladimiras Dubeneckis, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje mokęsis tapytojas, grafikas, scenografas Adomas Galdikas, grafikas, skulptorius, vitražistas, pedagogas Vytautas Kazimieras Jonynas, vienas iš Lietuvių meno kūrėjų draugijos įkūrėjų, grafikas, fotografas Adomas Varnas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių skulptorių Juozas Zikaras, pirmojoje lietuvių dailės parodoje savo kūrinius eksponavęs tapytojas, grafikas Antanas Žmuidz
Didieji mokytojai padėjo atsiskleisti skulptorių Roberto Antinio, Vinco Grybo, Viktoro Palio, grafikės Marcės Katiliūtės, keramiko Jono Mikėno, tapytojų Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, keliose vaizduojamojo meno srityse kūrusių Domicelės Tarabildienės, Stasio Ušinsko ir daugelio kitų menininkų talentams.
Pirmoji paroda
Menų akademija, sauganti Kauno meno mokyklos istoriją ir tęsianti jos tradicijas, meno mokyklos 100-mečiui skirtų parodų ciklą pradeda sausio 14 d. 16 val. „Pelėdų kalno“ galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidarydama dailininko, fotografo, leidėjo Rimanto Dichavičiaus personalinę parodą „Tarp laiko virsmų“, kurią lydės ir susitikimo su dailininku renginys. Jame R.Dichavičius dalysis prisiminimais, pasakos apie kūrybą, pristatys savo išleistas knygas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...