Menininko N. Vaitkaus realybės miražuose – savęs ir kitų paieškos

  • Teksto dydis:

"Aukso pjūvio" galerijoje veikianti Neriaus Vaitkaus paroda "Realybės miražai" – tarsi naujas įdomios kūrėjo kelionės etapas.

Joje pristatoma vokiečių kilmės lietuvio, jau kuris laikas iš Hamburgo grįžusio į gimtąjį Kauną; menininko, ilgai ieškojusio savęs įvairiose veiklose ir vėl grįžtančio prie kūrybos; tapytojo, pastarąjį pusmetį žengusio dar vieną pokyčio žingsnį molbertinės tapybos kelyje, kūryba.

N.Vaitkus dailės studijas baigė Šiaulių universiteto Dailės ir menų fakultete beveik prieš trejetą dešimtmečių (diplominis jo darbas buvo vitražas). Ilgai beveik neprisilietęs prie meninės veiklos, 2017 m. jis spontaniškai grįžo prie dailės, tik jau ne vitražo, bet tapybos ir nuo to laiko spėjo surengti keletą tapybos parodų Lietuvoje ir Vokietijoje.

Anot menotyrininkės Violetos Krištopaitytės-Jocienės, pradžioje dailininko paveiksluose buvo daugiau atpažįstamų motyvų – miestų fragmentų, kasdienybės objektų, daugiau konstatacijos ir objektyvizuoto pasakojimo, būdingesnio monumentaliajai dailei. Vitražinės mokyklos atminčiai priskirtinas ir kūrinių konstruktyvusis pradas, vaizdo plotis – nelyg plačiaekraniame objektyve, plastinės kalbos dekoratyvumas, ryškios lokalios spalvos, savaime traukiančios potencialų stebėtoją.

Pastovus srautasN. Vaitkaus pav.

Pastaruoju metu dailininko kūrybą akivaizdžiai formuoja intensyvi tapybinės ir asmenybinės savivokos įtampa. "2020–2021 m. sukurtuose paveiksluose ryškėja savianalizės judesys, juose daugėja jautrumo, emocinių ir reflektyvių vibracijų", – pastebi menotyrininkė.

2020–2021 m. sukurtuose paveiksluose ryškėja savianalizės judesys, juose daugėja jautrumo, emocinių ir reflektyvių vibracijų.

Vis laisvėdamas, vis drąsiau pažindindamasis su jam Dangaus priskirtomis kūrybos mūzomis, autorius pateikia savo įžvalgas apie sandūras su išoriniu pasauliu, savitas fenomenologines patirtis, emocijas, nuojautas ar sapnus. Jų įspūdžiui nusakyti tebenaudoja aktyvias spalvas, bet pasitelkia ir minkštėjančias linijas, mažiau apibrėžtas asociatyvias formas, mėgaujasi faktūra, dažo judėjimu. Anot V.Krištopaitytės-Jocienės, vis dažniau iš po abstrahuotų potėpių mus stebi slėpiningi veidai – subjektyvios realybės ar pasąmonės žinių skleidėjai. Reprezentacinius modelius po truputį keičia introspekcijai artimesni vizualinės kalbos parametrai.

"Todėl drobėse vis mažiau frontalios konstatacijos, daugiau procesualumo. Kartu – daugiau ieškojimų ir atradimų įvairovės, kalbant apie tai, "kas esu aš", "kas esi tu", koks būna mūsų santykis vienų su kitais ir aplinka. Abstraktėjančios tapybinės kalbos ir subjektyvaus, kiek siurrealistinio naratyvo derinys kuria savitą N.Vaitkaus pasaulį, kuriame atsiveria erdvesnės vidinių patirčių galimybės. Žiūrovo patyrimui – taip pat", – sako menotyrininkė.

Anot V.Krištopaitytės-Jocienės, naujoji N.Vaitkaus tapyba greičiausiai nepraleis progos mūsų užklausti: ar parodoje matėme realybės miražus, ar tikrovę, sukurtą kito vidujybės miražų.


Kas? N.Vaitkaus paroda "Realybės miražai".

Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".

Kada? Veikia iki liepos 22 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cha

cha portretas
kodėl ieško savęs šiukšlyne ?Mačiau geresnių paveikslų ,kuriuos nutepliojo primatai..

Mykolas Fedaravičius

Mykolas Fedaravičius portretas
Parodą aplankiau netikėtai. Dailininkas ketino ją parodyti savo tėvams, o aš tiesiog prisijungiau. Iš tiesų paveikslai subtilūs ir filosofiškai intriguojantys. Spalvų žaismas, persipinanti su autoriaus patirtimis. Buvau jautraus šeimos susibūrimo ir Andriaus parodos pristatymo akimirkoje. Ačiū ir sėkmės.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių