Mažylio ir Karlsono nuotykiai šiuolaikiniame pasaulyje

Naujas žanras

Lėlių opera – naujas žanras Lietuvos lėlių teatre. Tad kūrybinę komandę pradžioje lydėjo aibė klausimų, kas yra toji lėlių opera ir kaip ji turėtų atrodyti, juk įprastoje operoje veikia žmonės, o čia – lėlės. Atrodo, kad jiems pavyko susidoroti su kilusiais iššūkiais ir išėjo įdomi, aktuali, žaisminga, energinga puikiai žinomos istorijos šiuolaikinė interpretacija.

Muziką ir libretą specialiai šiam pastatymui kūrė amerikiečių kilmės Anglijoje gyvenantis jaunosios kartos kompozitorius Aubrey Lavenderis. Rugsėjį jis atvyko į Kauną ir kartu iki premjeros dirbo su režisiere Agne Sunklodaite, dailininke Giedre Brazyte, vaizdo menininku Antanu Skuču ir aktoriais.

Lietuviai kūrėjai apie kompozitorių atsiliepia kaip apie linksmą ir kūrybingą kūrėją, leidusį atrasti ir išmokti nemažai naujo, dirbantį preciziškai, turintį aiškią kūrybinę viziją ir jos besilaikantį.

„Man pasisekė, kad turėjau nuostabią medžiagą, kuria galėjau remtis. Karlsono istorijos veikėjai yra tokie saviti. Platus veikėjų charakterių spektras man suteikė galimybę tyrinėti ir perteikti daugybę nuotaikų ir muzikos rūšių. Didžiausias iššūkis buvo projekto apimtis – prireikė metų, kol parašiau libretą ir sukūriau muziką. Tokiame dideliame projekte gali būti sudėtinga atrasti būdų, kaip visus mažesnius kūrybinius sprendimus įkomponuoti į didesnį viso kūrinio vaizdą“, – patirtimi dalijosi A. Lavenderis.

Nors tai yra opera, spektaklis gana dinamiškas ir neatitinka visų klasikinės operos bruožų, todėl gali pasirodyti panašus ir į miuziklą.

Nors tai yra opera, spektaklis gana dinamiškas ir neatitinka visų klasikinės operos bruožų, todėl gali pasirodyti panašus ir į miuziklą. Pradžioje svarstyta, ar tai turėtų būti rimtas pastatymas su dramatiška pabaiga, kaip ir būdinga operai. Galiausiai pasirinktas toks variantas, kuriame būtų galima ir pamąstyti rimtomis temomis, ir pašėlti kartu su Karlsonu. Visą instrumentinę dalį sugrojo ir įrašė Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras.

„Būtų smagu, jei ir lėlių teatre būtų orkestro ložė. Deja, jos neturime, tačiau aktoriai dainuoja gyvai. Nors muzika įgrota klasikinio orkestro, joje atsispindi šiuolaikinio pasaulio temos, populiarioji muzika. Juokaujame, kad finalinė arija skamba beveik kaip lietuviškas estrados šlageris. Opera yra toks žanras, kad didžioji dalis teksto sudainuojama, yra tik menkų intarpų, kur galima įterpti kalbamąjį tekstą. Tad Karlsono filosofijos paprastu žodžiu neišsakysime, ji labiau atsiskleis dainose“, – pasakojo režisierė A. Sunklodaitė.

Premjerai reikėjo sukurti ir tokias lėles, kurios galėtų dainuoti. Spektaklyje bus galima išvysti įvairių tipų lėlių – lazdelinių, stalo, sujungtų su žmogaus kūnu ir kt. Tačiau, kaip teigia dailininkė G. Brazytė, viskas priklauso nuo aktoriaus, kiek jam pavyks prakalbinti lėlę. „Gali padaryti bet kokią lėlę, bet jei ji neturi animatoriaus su gera energija, ji – neveiksni. Šioje operoje labai smagu buvo dirbti su žmonėmis, kurie kupini geros nuotaikos, o tai yra svarbiausia.“

D. Stankevičiaus nuotr.

Šiuolaikinė Mažylio šeima

Operoje vaizduojami A. Lindgren aprašyti Mažylio ir Karlsono nuotykiai, tačiau šių dienų aplinkoje, interpretuojant personažus ir kai kuriuos įvykius naujai. Lėlių operoje vaizduojama šiuolaikinė Mažylio šeima – tėtis dirba lakūnu, mama – stiuardese, jie dažnai išskrenda, todėl mažai laiko praleidžia namuose kartu su sūnumi.

Mažylis – šių dienų berniukas, turintis išmanųjį telefoną, kuriuo dažnai kalbasi su tėvais, tačiau juos mato mažai, dėl to liūdi, jaučiasi vienišas. Šiandien šis A. Lindgren knygelėje vaizduojamas vaiko vienišumo aspektas ypač aktualus. Daugelis šeimų gyvena itin įtemptu ritmu ir jiems nelieka pakankamai laiko, kurį galėtų skirti vaikams. Pačiai režisierei ši situacija yra puikiai pažįstama – ji pati augina dvejų metų sūnų, kurio labai pasiilgsta visą dieną dirbdama skirtinguose miestuose.

„Norisi, kad tiems vaikams, kurie ateis į premjerą, spektaklis suteiktų galimybę pajusti, kad vienišumo jausmas aplanko ne juos vienus. Ir kad yra Karlsonas, kuris gali pas juos atskristi vienokiu ar kitokiu būdu. Suaugusiesiems šis personažas simbolizuoja gebėjimą į viską pažvelgti žaismingiau. Grįžusi namo vakare stengiuosi sukurti žaismingą atmosferą, kad su sūnumi galėtume atsigriebti už tą nuoskaudą, kurią abu patyrėme dienos metu“, – patirtimi dalijosi A. Sunklodaitė.

Mažylį vaidina KVLT trupės jaunosios kartos charizmatiškoji aktorė Dominyka Budinavičiūtė. Pasak jos, vaidinti su lėle ir dar dainuoti – gana sudėtinga. „Laimei, mėgstu iššūkius. Labai daug ko išmokau šiame procese ir mokausi toliau. Supratau, kad su Mažyliu turime daug ką bendro, tad tai palengvino kūrybos procesą. Tačiau šie panašumai ne visada malonūs: prisimenu vaikystėje užklupusius vienišumo periodus, norą visiems įtikti, baimę laužyti taisykles. Nors tokie prisiminimai ir nedžiugūs, vis dėlto labai džiaugiuosi, kai vaidmens kūrimas prisideda ir prie tolimesnės savianalizės.“

Šiandienos pasaulis neaplenkė ir Mažylį prižiūrinčios auklės Freken Brok – ji vaizduojama kaip šiuolaikinė moteris. Ji turi seserį, kuri yra TV žvaigždė, galiausiai jos abi tampa šiomis žvaigždėmis. Auklės personažą kuria aktorė Jolita Ross.

Keistuolis Karlsonas

Na, o Karlsonas atstovauja kitokių žmonių tipui, kurie visuomenės akyse yra keisti, nes elgiasi ir rengiasi kitaip, gyvena savitą gyvenimą ir neretai kiek nuošaliau. Tačiau šie keistuoliai yra labai įdomios ir stiprios asmenybės, įnešantys naujų spalvų į pilką kasdienybę. Jie supranta, kad gyvenime galima liūdėti ir kaltinti visą pasaulį, bet galima ir į viską pažiūrėti kitaip – linksmiau, su ironija. Karlsonas į kasdienį gyvenimą žvelgia nuo stogo, tada ir visos bėdos atrodo išsprendžiamos paprasčiau, lengviau, jis yra atidesnis, geresnis kitiems.

Karlsoną lėlių operoje įkūnijančiam aktoriui Konstantinui Novopolskiui  tai visiškai nauja patirtis. „Tai mano pirmas bandymas dirbti su lėle, kurį lydi ir sunkumai, ir džiugesys, kai tu atrandi ir matai, kad tau pavyksta. Didžiausias iššūkis buvo padaryti, kad lėlė mano rankose būtų gyva, kad aš, kaip aktorius, likčiau jos šešėlyje. Kiekvieną kartą laikydamas rankose Karlsoną jaučiu, kad man vis smagiau žaisti, kurti ir atrasti. Tačiau tai ne taip lengva. Tai labai sunkus ir juvelyrinio tikslumo reikalaujantis vaidybos būdas. Ne kiekvienas dramos aktorius sugebėtų padaryti tai, ką gali lėlininkas. Pajutau milžinišką pagarbą savo kolegoms ir šio žanro aktoriams apskritai.“

Aktorius atvirauja, kad kurti vaikams taip pat yra kur kas sudėtingiau nei suaugusiesiems. Suaugusįjį yra lengviau apgauti, o vaiką daug sunkiau paveikti, kad jis patikėtų, jog lėlė gyva, įvykiai tikroviški ir jis kartu išgyventų su personažu. K. Novopolskis neslepia džiaugsmo, kaip greitai, atvira širdimi KVLT aktoriai jį priėmė į savo trupę. Jų palaikymas, noras padėti atlikėjui suteikė daug pasitikėjimo savimi, tad jo kuriamą Karlsoną bus įdomu stebėti ne vien mažiesiems žiūrovams, bet ir kartu atėjusiems suaugusiesiems.

„Daug su režisiere ir kompozitoriumi diskutavome, kas yra tas mitinis Karlsonas. Ėmė ryškėti, kad spektaklis ir gyvenimas turi daug paralelių, visi esame paskendę savo darbuose, skubame ir nespėjame pasidžiaugti, labai greitai suaugame ir pamirštame, kaip vaikystėje šėlome, kaip patikdavo lakstyti po balas, stebėti žvaigždėtą dangų, pramogauti, šmaikštauti, neapsikrauti suaugusiųjų gyvenimo rūpesčiais. Karlsonas tuo ir išsiskiria iš kasdienės aplinkos – jis supranta, kaip svarbu džiaugtis kiekviena akimirka. O susiklosčius liūdnai ar net, atrodytų, beviltiškai situacijai svarbiausia – nesijaudinti. Šiandien tai prisiminti yra labai naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems“, – sakė K. Novopolskis.

Premjera teatras nori paskatinti megztis ir glaudesniam ryšiui su žiūrovais, tad planuoja greta įėjimo esančiame bokštelyje įrengti Karlsono namelį, kuriame vaikai galės palikti jam parašytą laišką. Galbūt jie jam norės ką nors papasakoti apie save, pasakyti, kuri uogienė jiems yra skaniausia, o gal tiesiog padėkoti ar nusiųsti linkėjimų.

D. Stankevičiaus nuotr.

Kūrybinė komanda

Lėlių operos libreto autorius ir kompozitorius – A. Lavenderis, režisierė – A. Sunklodaitė, dailininkė – Giedrė Brazytė, vaizdo menininkas – Antanas Skučas, aktoriai – D. Budinavičiūtė, K. Novopolskis, J. Ross, Arvydas Šaučiūnas, Andrius Žiurauskas, Vigita Rudytė, Mindaugas Černiauskas, Laima Strazdauskienė, Augustas Gudelis.

Kas? Lėlių opera „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, premera.

Kur? Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje.

Kada? Rugsėjo 30 d., spalio 1 d. 12 val. Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje.