Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Velykų šventę

Šv. Velykos – didžiausia kalendorinė pavasario šventė.

Ji švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (tarp kovo 22 ir balandžio 25), taigi, priklausomai nuo oro gali būti ir šilta, ir su sniegu.

XIX–XX a. pradžioje šv. Velykas švęsdavo tris keturias, o tarpukaryje jau tik dvi dienas. Pirmoji – atsigavėjimo diena – buvo skirta maldai ir šeimai. Pavalgę šventinius pusryčius, visi ilsėdavosi. Jei kas ateidavo į svečius, sakydavo, kad blusas iš savo namų atnešė.

Šv. Velykų rytą bažnyčiose šventindavo valgius, margučius. Po pamaldų visi skubėdavo kuo skubiau grįžti namo, nes kas greičiau tais metais parvažiuos, tas ir ūkio darbus sparčiau nudirbs, gyvuliai bus sveikesni, o bitės daugiau medaus prineš. Šventinius pusryčius pradėdavo šventinto margučio valgymu – jį išilgai supjaustydavo į tiek dalių, kiek prie stalo žmonių ir padalindavo, linkėdami laimės bei sveikatos. Buvo tikima, kad atsitikus nelaimei, reikia prisiminti vardą to, su kuo per šv. Velykas dalinaisi kiaušiniu ir bus pagelbėta.

Antrąją šv. Velykų dieną visi linksmindavosi, viešėdavo ir pramogaudavo ridendami margučius. Vaikai eidavo kiaušiniauti, o Aukštaitijoje ir Suvalkijoje juos slapčia aplankydavo Velykė. Ją įsivaizdavo kaip gerą senutę arba merginą, pamiškėje su kiškiais dažančią kiaušinius. Gautą iš Velykės margutį mažieji stengdavosi kuo ilgiau išlaikyti sveiką, kad ir patys visus metus būtų sveiki. Su velykiniais kiaušiniais taip pat susijęs lalavimo paprotys. Vaikščiodami po kaimus, lalauninkai lankydavo kaimynus, laimindavo šeimininkus ir jų namus apeiginėmis giesmėmis. Jaunimas supdavosi sūpuoklėse. Kuo aukščiau vyrai įsisups, tuo geriau rugiai derės, o kuo aukščiau įsisups merginos, tuo linai aukštesni užaugs.

Trečiąją šv. Velykų dieną vadino ledų diena. Visi švęsdavo ir nieko nedirbdavo. Ypač nebuvo galima judinti žemės, kad ledai pasėlių neišmuštų. Visais apeiginiais pasilinksminimais seniau siekta pažadinti gamtos jėgas, užtikrinti savo namų gerovę.

Lietuvos liaudies buities muziejuje Velykų šventė organizuojama nuo 1990 metų. Tai kasmet antrąją šv. Velykų dieną vykstantis muziejaus renginys. Šiemet muziejininkai prisiminti senąsias šv. Velykų tradicijas kviečia balandžio 22 dieną, pirmadienį, 12 valandą.

Atvykusių anksčiau, jau nuo 10 valandos lauks papuoštos muziejaus ekspozicijos. Aukštaitijos sektoriaus Kirdeikių ir Gyvakarų sodybose, Žemaitijos sektoriaus Darbėnų ir Gintališkės sodybose, Dzūkijos sektoriaus Rudaminos sodyboje, Suvalkijos sektoriaus Obelinės sodyboje eksponuojama tradicinių šv. Velykų stalų paroda „Sveiki sulaukę šventų Velykų“, kuri atskleidžia Lietuvos etnografinių regionų savitumus. Miestelyje, Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, veiks Vilniaus krašto ir tradicinių verbų paroda.

Nuo 12 valandos muziejaus sodybose bus keliamos velykinės linksmybės, kurioms vadovaus folkloro ansambliai: „Verpeta“ (Kaišiadorys), „Liktužė“ (Kaunas), „Alda“ (Kaunas), „Šilas“ (Sargėnai), „Žaisa“ (Kaunas), „Sutaras“ (Vilnius). Prie Užbradumės pakelės karčiamos vaikus su dovanėlėmis pasitiks Velykė – muziejaus Renginių ir edukacijų skyriaus vedėja Danutė Blaževičienė.

Kaip visuomet, lankytojų lauks daugybė pramogų su margučiais. Bus galima pasimokyti juos marginti vašku ir dažais, ridenti su lazdomis, nešti per rąstą, sužaisti velykinį krepšinį ar išbandyti žaidimą, kuris vadinasi „Kiaulę į dvarą“. Muziejininkai kviečia nepamiršti į šventę iš namų įsidėti velykaičių, nes vyks tradicinis jų konkursas. Bus renkami gražiausi marginti vašku, dažyti svogūnų laiškais bei žolelėmis, skutinėti ir netradicine technika puošti kiaušiniai. Taip pat bus išrinktas pats didžiausias ir pats mažiausias šventės margučiai.

Miestelyje lankytojai galės nusifotografuoti tarpukario fotoateljė ir čia pat gauti nuotrauką. Girkalnio name, pašto punkto ekspozicijoje veiks velykinis paštas, kur bus galima išsiųsti šventinį sveikinimo atviruką.

14 valandą Žemaitijos sektoriaus Gondingos sodyboje vyks nuotaikingas Birštono vienkiemio teatro spektaklis pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pjesę „Kuprotas oželis“, kuriame pasakojama apie apsukrią motiną, norinčią išleisti savo dukrą už turtingo našlio.

Renginio pabaigoje Miestelyje bus eksponuojama lankytojų margučių paroda, apdovanoti konkursų ir žaidimų nugalėtojai, skraidinami aitvarai.

Organizatoriai kviečia atvykti į Lietuvos liaudies buities muziejaus rengiamą Velykų šventę, pasilinksminti, pabūti gamtoje ir pasidžiaugti atgyjančios gamtos žaluma!



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių