Lėlių teatras kviečia susidraugauti su baimėmis

Kauno valstybiniame lėlių teatre startavo 62-asis kūrybinis sezonas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas interaktyviam dialogui tarp edukacijos ir šiuolaikiškumo. Nepaisant tebevykstančių remonto darbų, teatras žada pakviesti į keturias premjeras, iš kurių pirmoji "Kaip tamsa geriausiu draugu tapo" jau laukia mažųjų žiūrovų.

Edukacija ir šiuolaikiškumas

Ką gi dar žada naujasis lėlių teatro sezonas? Spalį įvyks spektaklio "Baldis ir Vivaldis" premjera, kurį režisuoja Kauno simfoninio orkestro smuikininkas, koncertmeisteris ir Lėlių teatro aktorius Darius Krapikas pagal puikiai žinomą Antonio Vivaldi kūrinį "Metų laikai". Spektaklyje skleisis muzikos garsų lydimas kompozitoriaus spalvingas kūrybinis pasaulis. Interaktyvus vaidinimas supažindins su svarbiausiais kompozitoriaus gyvenimo faktais ir muzikos istorijos įdomybėmis.

Šventiniu laikotarpiu teatras tradiciškai pakvies į kalėdinį spektaklį. Šiemet tai bus teatro aktoriaus ir režisieriaus Andriaus Žiurausko režisuotas spektaklis "Išmintingasis besmegenis", sukursiantis ypatingą šventinę atmosferą.

Naujųjų metų pradžioje pačius mažiausius žiūrovus ir jų tėvelius pakvies netradicinė premjera "Pasaulėliai". 1–2 metų mažyliams skirtą spektaklį režisuos choreografė ir režisierė, šokio teatro "Dansema" įkūrėja Birutė Banevičiūtė. Pagrindinė spektaklio tema – kūdikio savęs suvokimas ir kito atpažinimas. Kūrėjos spektakliai pasižymi originalia šiuolaikinio šokio kalba ir stipriu edukaciniu poveikiu. Tai bus nauja ir be galo įdomi patirtis tiek kartu su režisiere dirbsiantiems aktoriams, tiek teatro lankytojams.

Pavasarį režisierius A.Žiurauskas pristatys naująjį kūrybinį darbą – spektaklį be žodžių "Aš tavo draugas". Spektaklyje pasakojama jautri istorija apie vienišo berniuko ir beglobio šuniuko draugystę. Siužetas pagrįstas autentiška istorija, nutikusia vienoje gyvūnų globos organizacijoje.

Tai dar ne viskas. 62-asis sezonas intensyvus bus ir tarptautinio bendradarbiavimo prasme. Spalį teatro lėlininkai su A.Žiurausko spektakliu "Užburtas kalnas" dalyvaus lėlių teatro festivalyje "Dziecinada", vyksiančiame Vroclave (Lenkija).  Kaune viešės Varšuvos (Lenkija) lėlių teatro "Baj" trupė, kuri parodys Antrojo pasaulinio karo metais iš tėvynės ištremtų lenkų likimus paliečiantį spektaklį "Kas sužinos, jei tu nepapasakosi?" Spektaklis bus rodomas įgyvendinant projektą "Tęstiniai pėdsakai" pagal Adomo Mickevičiaus instituto rėmimo programą "Kultūriniai tiltai".

Ir toliau bus stiprinama kūrybinė draugystė su Tbilisio valstybiniu lėlių teatru (Sakartvelas), tęsiant prieš metus pasirašytos bendradarbiavimo sutarties įsipareigojimus. Spalio pabaigoje Tbilisio lėlininkai savąjį spektaklį pristatys Kauno lėlių teatro žiūrovams, o lapkritį "Užburto kalno" trupė vyks gastrolių į Tbilisį.

Baisiausi baubai

Didžioji salė į pačią pirmąją premjerą "Kaip tamsa geriausiu draugu tapo" ką tik atvėrė duris. Spektaklį režisavo daugiametis teatro kūrybinis bendražygis Gardino lėlių teatro meno vadovas Olegas Žiugžda. Šį sykį kūrėjas ėmėsi baimės temos. Tiksliau, vaikystę lydinčių pačių baisiausių baimių.

Spektaklis pastatytas pagal Emmos Yarlett knygą "Orionas ir tamsa". Spektaklyje pernelyg nenutolstama nuo knygelės siužeto. Pagrindinis veikėjas berniukas Orionas bijo labai daug ko, bet labiausiai – tamsos, apgaubiančios jį naktimis ir visuomet tūnančios spintoje, tačiau vieną naktį netikėtai su ja susidraugauja ir jiedu tampa artimais bičiuliais. Pasak režisieriaus, spektaklio tema šiandien yra itin aktuali.

Vaikų kasdienybę lydint naujosioms technologijoms, baimių tik daugėja, o ne mažėja. Todėl ir nusprendėme imtis šios temos.

"Šiandien vaikus lydi daug baimių, kurios taip ir lieka su jais iki gyvenimo pabaigos, nes jos nėra sprendžiamos. Jeigu nėra galvojama, kokiais būdais būtų galima jas įveikti, kaip jas apeiti, jos gali labai rimtai sugadinti gyvenimą. Vaikų kasdienybę lydint naujosioms technologijoms baimių tik daugėja, o ne mažėja. Todėl ir nusprendėme imtis šios temos", – pasakojo O.Žiugžda.

Scenoje dominuoja baimė tamsai, tačiau, pasak kūrėjų, nėra didelio skirtumo, kurią baimę vaikai patiria, nes svarbu yra ne pats baimės objektas, o tai, kas už jo slypi. Todėl spektaklis turėtų būti itin artimas ir bet kurią kitą baimę išgyvenančiam vaikui. Režisierius prisipažįsta, kad pats vaikystėje nebijojęs tamsos, tačiau jį kamavusi baimė likti vienam namuose.

Pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius Rokas Lažaunykas kartu su berniuku Orionu kūrybinio proceso metu taip pat išgyveno įvairių baimių, tarp kurių jam baisiausia – personažo baimė.

"Repeticijų metu siekis užmegzti draugystę su lėle buvo itin komplikuotas – ji iš manęs reikalavo labai daug, teko kurti jai tinkantį charakterį, valdyti jai sukurtus mechanizmus, kurti dialogą su jos pasaulyje veikiančiais objektais ir personifikacija – tamsa. Pajaučiau tam tikrą konkurenciją tarp savęs, iki šiol vaidinusio tik gyvame plane ir lėlės, kuri spektaklyje man diktuoja sąlygas ir gali būti kur kas išraiškingesnė už mane. Galimybė įkūnyti berniuką Orioną lėlės pavidalu – tai būdas kalbėti su vaikais labai rimta tema iš draugo, o ne pamokančio aktoriaus, imituojančio mažamečio portretą, perspektyvos", –  patirtimi dalijosi aktorius.

Žmogiška tamsa

Lėles ir scenografiją kūrusios dailininkės Giedrės Brazytės rankose tamsa virsta materialia būtybe, kuriai sveikinantis galima drąsiai spustelėti ranką. Tamsa spektaklyje įgyja įvairaus dydžio ir pavidalo formas. Tai ir plazdenančiomis juodomis medžiagomis ir apšvietimu kuriama tamsa, ir žmogiško dydžio tamsa, kuriama šešėlio principu.

Aktorė Vigita Rudytė vaidina juodą žmogeliuką, kurio šešėlio atvaizdas scenoje virsta sužmogintu tamsos personažu, kartu su berniuku Orionu besileidžiančiu į nuotykingą kelionę po naktinį miestą ir jo dangų iki pat žvaigždynų. "Tai labai įdomi patirtis, kai kuri personažą ne tik savo galvoje ir bandai jį perteikti, bet viską perteiki per objektą. Atsiveria platesnė fantazija. Pavyzdžiui, savo kūnu negaliu padaryti salto šuolio, o su lėle galiu", – pasakojo aktorė.

Nors scenoje dominuoja tamsa, Oriono susitikimas su ja nėra baugus, kaip kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ši tamsa yra linksma ir gera, nesiekianti nieko išgąsdinti. Spektaklio kūrėjai siekė, kad spektaklis įgytų terapinę funkciją. Įdomu tai, kad spektaklyje vaizduojamos ne tik baimės, kurias patiria vaikai, bet ir tai, kaip su jomis jie bando kovoti, jas piešdami. Nesvarbu, meniškai pavykusiuose ar ne, vaikų piešiniuose atgyja baubai, kuriuos jie ten tarsi perkelia.

"Visų pirma, reikia suprasti, kad visiškai normalu yra tai, kad tu bijai ir iš to didelės problemos daryti nereikia. Yra ir suaugusių žmonių, kurie kažko stipriai bijo. Ne visi tokie stiprūs kaip Orionas, bet reikia save suimti į rankas. Kviečiu ateiti į spektaklį ir pasimokyti iš šio berniuko", – palinkėjo O.Žiugžda.

"Esu tikras, kad kantriai, palengva prisijaukinus baimę, ji gali tapti smagiausiu gyvenimo nuotykiu. Kai buvau moksleivis, vaidyba man kėlė labai daug baimės, bet užteko truputėlio laiko, praleisto patiriant akistatą su šia baime, ir scena tapo geriausiu draugu. Tikiuosi, kad po šio spektaklio kiekvienas vaikas, nusileidęs į rūsį, atvėręs spintos duris ar pažvelgęs į palovį prisimins, kad ten tik tamsa, ir nieko daugiau, o tamsios vietos namuose gali būti labai įdomios", – papildė R.Lažaunykas.

Veidai ir vardai

Spektaklio "Kaip tamsa geriausiu draugu tapo" kūrybinė komanda: režisierius – Olegas Žiugžda, dailininkė – Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Antanas Jasenka, Ūdrys Jasenka, aktoriai: Rokas Lažaunykas, Vigita Rudytė, Saulius Bagaliūnas, Mindaugas Černiauskas, Audronė Grėbliauskienė, Jolita Ross ir Laima Strazdauskienė. Spektaklyje laukiami mažieji žiūrovai nuo ketverių metų.

Rugsėjo 29 d. 12 val., spalio 12 d. ir 27 d. 12 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
Nuostabus, matėm
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių