Kuratorė A. Folgado: meną pažinti atvira širdimi

  • Teksto dydis:

Ispanų kilmės nepriklausoma kuratorė Alba Folgado netrukus Kaune pristatys parodą "Aštri stiklo briauna". Tarptautinio stiklo meno festivalio "Vitrum 2020 Pulsas" bendrakuratorė kviečia pastebėti (ne)skaidrumą ne tik medžiagiškume, bet ir visuomenės procesuose.

Savo darbuose ji tyrinėja vaizdinius pasakojimus apie sunkumus mieste ir performatyvių praktikų socialinę svarbą. Albos Folgado kuruojamoje parodoje "Aštri stiklo briauna" bus pristatyti šeši autoriai iš Lietuvos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Švedijos, savo kūriniuose per asmenines patirtis skaidrumą ir atsparumą sujungdami šiuolaikiniame mene.

– Kas jus atvedė į kuratorystės lauką? Kodėl sudomino ši sritis?

– Esu įgijusi išsilavinimą dailės srityje, bet niekada savęs nemačiau kaip menininkės. Dirbdama skirtingose meno erdvėse, kartais valdomose pačių menininkų, labai susidomėjau tarpininkavimo vaidmeniu. Norėjau tęsti darbą su menininkais, nors ir nebuvau viena iš jų – padėti menininkams įgyvendinti jų sumanymus organizuojant, nukreipiat juos link kai kurių idėjų ar kitaip. Taigi, susidomėjau kuratoryste ir toliau siekiau išsilavinimo – Jungtinėje Karalystėje Karališkajame Koledže (Royal College of Art) įgijau Šiuolaikinio meno kuratorystės magistro laipsnį.

– Kaip apibūdintumėte šiuolaikinį meną šiandien? Kas jus domina labiausiai?

– Manau, kad vienas stipriausių dalykų kalbant apie šiuolaikinį meną – o iš tikrųjų ir apie meną apskritai – tai, kad visais laikais jis gali būti skirtas bet kuriai temai ir susijęs su daugybe socialinių situacijų. Kompromituojantis arba ne. Menas padeda užmegzti ryšį su skirtingomis aplink mus gyvuojančiomis realybėmis.

Tai puiki priemonė pažinti įvairias kovas, ypač urbanistinėje erdvėje. Man įdomiausia tai, kad menininkų pasirinktos priemonės gali būti labai skirtingos, kaip ir skirtingos jų įvaldytos technikos – stiklas, kurio daug matysite "Vitrum" festivalyje, ar moksliniai tyrimai, kurie materializuojami labai įvairiais pavidalais. Per meną randu atsakymus į visuomeninius klausimus, sužadintus mano smalsumo.

– Kaip atrodė menininkų atrankos į "Vitrum 2020: Pulsas" parodą "Aštri stiklo briauna" procesas? Kodėl pasirinkote būtent šiuos autorius?

– Pradėdama ruošti parodą festivaliui "Vitrum 2020 Pulsas", pajutau, kad būtų smagu tyrinėti stiklo, kaip medžiagos, koncepciją. Taip pat ieškojau būdų, kaip stiklą susieti ne tik su objektu. Kadangi stiklo medžiaga naudojama nuo seniausių istorinių laikų, atrandu skirtingas stiklo savybes ir būdus, kuriais jis buvo konceptualizuojamas įvairiais laikotarpiais. Skirtinguose diskursuose ir skirtingose vietose ši medžiaga buvo ir tebėra naudojama ir kaip metafora. Pradėjau mąstyti: "Kokius menininkus, dirbančius su stiklu, pažįstu?" Bet tada pagalvojau, kad kūriniai galėtų būti susiję su stiklo idėjomis – nesvarbu, ar tai materializuota meno kūrinyje. Taigi, vienos idėjos materializavosi, kitos – ne. Kaip susijungia skirtingomis technikomis įgyvendintų kūrinių bruožai galėsite pamatyti parodoje "Aštri stiklo briauna".

Menas įvairiais būdais išryškina problemas neabejotinai besdamas pirštu į tai, kas vyksta. Vienas iš menininko požymių – nematomų dalykų pavertimas matomais.

Man taip pat buvo labai įdomu apmąstyti (ne)skaidrumą, kuris taip dažnai pasireiškia mūsų visuomenėje. Bandžiau problematizuoti (ne)skaidrumą ir sužinoti, kaip susijungia menininkų idėjos, perteiktos kūriniuose. Pavyzdžiui, pasipriešinimo tema – labiausiai susijusi su visuomene. Diskriminacija, gyvenant svetimoje kultūroje, taip pat svarbi tema. Dauguma menininkų yra linkę aptarti aktualias problemas pasakodami asmenines istorijas. Menininkai tai daro savais būdais, tačiau parodos žiūrovai galės atrasti bendrumus – rasti įvairių sąsajos taškų tarp meno kūrinių ir įvairių socialinių situacijų, skirtingų tikrovių, kurias menininkai vaizduoja. Pastebėjus aktualias temas, su jomis susitapatinus, kitoks jausmas, tai visiškai kitas lygis, kai asmeniškai identifikuoji problemą, o ne perskaitai ar išgirsti apie ją iš šalies.

– Kokia jūsų, kaip kuratorės, nuomonė apie (ne)skaidrumą?

– Pirmas dalykas, kurį pagalvojau apie (ne)skaidrumą, buvo susijęs su vyriausybėmis, politika, slepiama tam tikra informacija ir tuo, kaip ne viskas buvo ir yra aišku. Bet tokia sąsaja – tik viena šio žodžio reikšmės pusė. Menininkė Patricia Kaersenhout, kurios kūryba labai žaviuosi, paaiškina, kad skaidrumas yra būtinas kovojant. Yra daugybė teisių, kurias vyriausybės atsisako suteikti. Jeigu žmonėms nepavyktų susitelkti ties skaidrumu, jie negalėtų toliau dėl jų kovoti, todėl skaidrumas yra labai svarbus. Tai susiję ir su neprivilegijuotomis visuomenės grupėmis. Tarp skaidrumo ir neskaidrumo yra dvilypumas, yra ir daugiau skirtingų sąvokų, kurios man pasirodė labai įdomios.

– Ar menas ir kasdienis gyvenimas dera tarpusavyje? Kaip jie gali papildyti viena kitą?

– Pastaruoju metu daug apie tai galvoju. Nemanau, kad menas pats savaime turi galios sukelti pokyčius visuomenėje. Ir darytume didelį spaudimą pačiam menui, jei kažko panašaus iš jo tikėtumėmės. Tačiau menas įvairiais būdais išryškina problemas neabejotinai besdamas pirštu į tai, kas vyksta. Vienas iš menininko požymių – nematomų dalykų pavertimas matomais. Manau, kad menininkų tikslas turėtų būti ne sukurti konkrečius pokyčius, bet sudominti ir įtraukti kitus, taip problemas paverčiant matomomis. Menas yra atsakas į mus supančią visuomenę, tačiau jis nebūtinai turi sukelti revoliucijas.

– Papasakokite daugiau apie savo susidomėjimą stiklo menu. Kaip jūs matote stiklo ir šiuolaikinio meno derinį artėjančiame festivalyje?

– Išties mane labai traukia tokio tipo technikos, nors pati jų nevaldau. Svarbu vertinti kiekvieną meno kūrinį ir tai, kas už jo slypi. Taip pat kūriniuose vertinti rankų darbą, kuris užima daug laiko, ypač kuriant tokia senoviška technika kaip stiklas. Kita vertus, susiduriu su daugybe įvairių šiuolaikinių meno kūrinių, sukurtų iš daugybės skirtingų medžiagų, puikiai suderinant rankų darbą ir koncepcijos kūrimą. Manau, kad medžiagiškumas ir koncepcija kūrinyje – labai gražus derinys ir stengiuosi tam skirti daug dėmesio.

– Koks buvo didžiausias iššūkis dirbant prie "Vitrum 2020"?

– Deja, jis susijęs su koronavirusu... Kiekvienas kūrinys yra svarbus. Įdėjome labai daug darbo, kad galėtume juos visus parodyti ir tikimės, kad viskas įvyks. Tačiau nuo pradinių lūkesčių festivalis skirsis. Dalis jaudulio dalyvaujant tarptautiniame festivalyje – galimybė su visais užmegzti ryšį. Taip pat gyvo kontakto metu perteikti, aptarti, ką sumanėme kurdami projektą. Tačiau šįmet ne visi menininkai galės laisvai keliauti, kaip buvo planuota.

– Kaip įsivaizduojate Kauną ir visą Lietuvą? Ką trokštate pamatyti?

– Sakyčiau, kad mano tikslas – atrasti daug daugiau dalykų apie šį miestą ir visą šalį, nei žinau šiuo metu. Jau atradau įvairių Lietuvos menininkų, kurie čia sugrįžta ir su jais tenka daugiau bendrauti dėl būsimų projektų. Taip pat nekantrauju aplankyti ir antrąją "Vitrum" festivalio parodą "Skaidri erdvė" ir kitus renginius Kaune – ne tik kaip kuratorė, bet ir kaip paprasta lankytoja. Smalsu visa, kas vyksta.

– Ko galėtumėte palinkėti parodos lankytojams?

– Linkiu į parodas ateiti atvira širdimi, be išankstinių nusistatymų. Tai leis pasinerti į meno kūrinius. O toliau viskas vyks savaime.


Kas? festivalis "Vitrum 2020 Pulsas". Paroda "Aštri stiklo briauna".

Kur? galerijoje "Meno parkas".

Kada? spalio 7–lapkričio 8 dienomis (atidarymas spalio 7 d. 18 val.). Ekskursija su kuratore A.Folgado spalio 10 d. 14 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nžn

Nžn portretas
Jau tie kuratoriai................

kaip suprasti šiuolaikinį meną

kaip suprasti šiuolaikinį meną portretas
nieko nėra paprasčiau: jei jis kabo ant sienos - tai paveikslas. O jei jį galima apeiti, - tai statula.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių