"Sparnuotoji kolona", kurioje kasmet įrašomas įsimintiniausias praėjusių metų Kauno menininkas, pasipildys 25-ąja eilute. Joje puikuosis kaunietės kompozitorės Dalios Kairaitytės vardas.

2013-ieji jai buvo išskirtinai darbingi ir produktyvūs: sukurtas vokalinis ciklas "Užkalbėjimai", teatralizuota kompozicija "Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų", išleista pirmoji autorinė kompaktinė plokštelė "Regėjimai".

Kompozitoriaus profesija pažįstama siauram elito ratui, daugumai jų kasdienybė atrodo mistinė. Atvirame pokalbyje D.Kairaitytė pasidalijo mintimis apie įkvėpimą ir pridegusius puodus, netikėtas kūrybos erdves ir subtilias profesionaliosios muzikos kūrybos, tradicijų gijas.

– "Regėjimai" – pirmoji jūsų autorinė plokštelė. Kodėl ji atsirado tik dabar?

– Yra nemažai atskirų mano kūrinių įvairiose plokštelėse. Autorinė – taip, pirmoji. Kodėl tik dabar ji išvydo dienos šviesą? Galbūt neskyriau tam pakankamai dėmesio. Juk išleisti autorinį albumą yra prabanga – ne tik finansine, bet ir laiko, pastangų prasme. Tenka apleisti savo kasdienius darbus ir kurį laiką paskirti įrašams. Gal kiek lengviau populiariosios muzikos kompozitoriams, kuriems užtenka sėsti prie kompiuterio ir programuoti greičiau gaunamą rezultą. Mano kūrybos atveju tai nėra taip paprasta. Jei nori autentiškai, akustiškai įrašyti kvartetą ar vargonus – tai didelis darbas. Buvau nusprendusi, kad reikia reprezentuojančio albumo, ir supratau, kad niekas kitas to už mane nepadarys, tad pasinėriau į darbus.
Pasvajoju ir apie ateities įrašus – chorinės muzikos, skambesnių formų. Vis dėlto tai – svajonės, nes reikalauja labai daug finansų ir laiko. Ši plokštelė išskirtinė tuo, kad apima mano 20 metų kūrybos kelią.

Noriu padėkoti kompozitorių sajungos pirmininkei Zitai Bružaitei, kuri mane padrąsino ir padėjo parašyti programą LR kultūros ministerijai bei Kauno miesto savivaldybei. Įrašai kainuoja labai brangiai, tad ši finansinė parama padėjo įgyvendinti mano norą.

Plokštelėje yra įvairių atlikėjų sudėčių. Daugiausia groja mūsų Kauno styginių kvartetas, Vilniaus kamerinis ansamblis "Arsenalas". Plokštelė "Regėjimai" išplatinta 500 tiražu.

– Grįžkime prie jūsų kūrybos šaknų. Kodėl pasirinkote kompozitorės, o ne atlikėjos kelią?

– Labai sunku atsakyti. Nežinau, kas lėmė tokį mano posūkį, spėju – kažkoks viduje kirbantis noras. Vaikystėje labai mėgau groti tėvų padovanotu akordeoniuku. Buvau kaip ta tikroji liaudies muzikantė – grojau be gaidų, mėgau improvizuoti. Greičiausiai tai ir buvo tas pirminis potraukis muzikai.

Užaugau Tytuvėnuose. Mano tėvelis buvo girininkas, tad tikrąja to žodžio prasme augau miške: mano vaikystė, iki aštuonerių metų, prabėgo Radviliškio girininkijoje. Tuomet muzikos mokyklos Radviliškyje nebuvo, tad man, sulaukus šešerių septynerių metų, teko važinėti į Šiaulius. Matyt, buvo ir noras, ir polinkis, jei nebijojau.

Pamenu, kai įstojau mokytis, pedagogai prašė tėvų leisti mane į smuiko specialybę. Tačiau jiems labiau patiko akordeonas. Turbūt ir man. Vėliau tėvai dėl mano ir brolio tolesnio išsilavinimo migravo į Kauną.

– Kaip muzikavimas klostėsi persikėlus į Kauną?

– Baigiau pirmąją muzikos mokyklą. Vėliau pasinėriau į kitus dalykus – mėgau sportuoti. Kaip tikra lietuvė žaidžiau krepšinį, aktyviai praktikavau žiemos sporto šakas. O vidurinėje mokykloje su muzika buvo tik saviveiklinis santykis – grojau vakarėliuose, buvau suorganizavusi ansamblį.

Kai jau baigiant mokyklą reikėjo apsispręsti, kur eiti toliau, dvejojau, ką rinktis – radijo aparatėlių litavimą fizikos pamokose ar vaikystės potraukį akordeonui. Rinktis techninę fiziką kažkas viduje priešinosi – nugalėjo muzika. Kai jau apsisprendžiau, beliko tik tiesus kelias – Juozo Gruodžio konservatorija.

– Vėliau buvo šuolis: nuo akordeonų klavišų prie teorinės muzikos kūrybos.

– Įstojau į akordeono specialybę. Bet po pusmečio perėjau į teorinės kompozicijos skyrių, nes iš karto tam neturėjau tinkamo pasiruošimo. Kodėl patraukė kompozitoriaus specialybė? Man norėjosi rašyti savas natas, norėjosi kūrybos. Manęs nežavėjo tas atlikėjiškas buvimas scenoje, ta streso būsena. Norėjosi buvimo savyje, ramybės ir kontempliavimo.