Kauno menininkų namai: pusšimtis Kauno kultūros metų

  • Teksto dydis:

Prieš pusę amžiaus įkurta ir šių metų lapkritį jubiliejų švęsianti Kauno kultūros ambasada – Kauno menininkų namai (KMN) daugybei menininkų tapo tarsi tramplinu į tolesnę kūrybinę veiklą. Kaunas ir jo kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas be šios kūrėjų bendruomenę telkiančios, įvairius meninius impulsus sugaudančios, sustiprinančios ir visuomenei skleidžiančios organizacijos.

Daug pirmųjų kartų

Kunkuliuojančios idėjos, virtinė kūrybinių sumanymų, tęstinumas, bendrumas, įvairovė, palaikymas, namų pojūtis. Koncertai, kino seansai, menininkų rezidencijos, knygų pristatymai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, slemo poezijos skaitymai ir daug kitokių formų. Visa tai ir dar daugiau ir yra KMN.

"Skleisti žinią, kad kultūra ir menas yra vertingi ir reikalingi", – taip šio Kauno miesto profesionaliųjų menų centro misiją yra apibūdinusi jo pastaruosius metus KMN vadovavusi Rūta Stepanovaitė.

Ji nė kiek neabejodama KMN įvardija viena pagrindinių Kauno organizacijų. KMN, viena ilgiausiai veikiančių tokių įstaigų Lietuvoje, yra unikalūs ir kaip kultūros įvykių liudininkai, ir kaip telkiantys ne tik kūrėjų bendruomenę, bet ir platesnes gyventojų grupes. Juolab kad dėl KMN vykdomos veiklos Kaunas vis dažniau įtraukiamas į tarptautinius kultūrinius maršrutus.

Anot R.Stepanovaitės, būtų sunku įvertinti, koks Kaunas, Kauno ir Lietuvos kultūrinis gyvenimas būtų be pusšimčio KMN metų. "Kaunui tai būtų buvęs nemenkas praradimas. Tai buvo ir tebėra vieta, kuri pristato drąsias idėjas, drąsias kūrybos formas. Tai kitoniškumo palaikymas ir saugios erdvės sukūrimas įvairių kūrybinių sumanymų pristatymui. Ir iš atsiminimų girdime, kad šiuose menininkų namuose įvyko daug įvairių Kauno ir net Lietuvos kultūrinio gyvenimo pirmų kartų", – kalbėjo R.Stepanovaitė.

Akivaizdu, kad aplinkybės, kuriomis buvo kuriami KMN ir kokios yra dabar, – visiškai skirtingos. "Tačiau principas telkti bendruomenę, teikti jai pagalbą nė kiek nepakito. Jis buvo ir išliko", – apibendrindama palygino R.Stepanovaitė.

Pasinaudojo, kas sukaupta

KMN istorija – įspūdinga ir turtinga, bet didžiausias spurtas įtraukiant visuomenę įvyko per pastaruosius kelerius metus, palaipsniui įgyvendinus naują strateginę programą. Tai pasiekti padėjo ir KMN, kaip organizacijos, patirtis.

Bičiulystė: viena KMN puoselėjamų tradicijų – neformalus bendravimas. / KMN nuotr.

"Galvodami apie naują KMN etapą, pasinaudojome ir tuo, kas sukaupta. Kartu mąsčiau, kaip nuosekliai būtų galima padaryti, kad visuomenė vėl atrastų KMN. Tam ir buvo skirtos programos, kviečiančios menininkus, kultūros atstovus veikti skirtingu lygmeniu. Pavyzdžiui, rezidencijų programos padeda pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių menininkus. Taip Kaunas tiesiogiai atsiduria tarptautiniame lauke", – pasakojo R.Stepanovaitė.

Kauniečiai, miesto svečiai įvertino ir informacijos sklaidą, ir KMN platformų prieinamumą, patrauklumą. "Mūsų edukacinių programų tikslas – edukacija ne tik lokaliame kontekste, bet ir šalies mastu padėti bendruomenėms atrasti vietą kultūrinėms idėjoms įgyvendinti, pristatyti. Bendradarbiaujame su Kauno ir kitų miestų vaikų ir jaunimo centrais, kartu su vilniečiais jau porą metų organizuojame stovyklas, trumpalaikius edukacinius užsiėmimus pabėgėlių jaunimui, vaikams. KMN Kultūros infocentras kviečia atrasti ne tik tai, kas susiję su KMN, bet ir visus Kauno kultūros maršrutus, renginius mieste, tarpininkauja supažindinant su įvairių kultūros ir meno bendruomenės narių veikla ir taip stiprina įstaigos bendradarbiavimą miesto lygmeniu", – minėjo pavyzdžius R.Stepanovaitė.

Pasiruošimas Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, metams papildomai praturtino ir papildė KMN programas. Tiek industrinės kultūros platforma "Matters", tiek mainų rezidencijos "DeMo" yra dalis programos "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022".

Bendradarbiavimo akiratis

KMN kolektyvas – ne vien įstaigos darbuotojai, bet ir aktyviai kultūros srityje veikiantys menininkai, kūrybininkai ir bendruomenių aktyvistai. Tokios partnerystės padėjo praplėsti veiklų lauką ne tik naujais formatais, bet ir idėjomis.

"Vyksta aktyvi projektinė veikla, jungianti kūrėjus, dirbančius su įvairiomis bendruomenėmis, kurioms akivaizdžiai trūksta arba dėl jų specifiškumo nepakanka nacionalinio dėmesio. Aktyviai bendradarbiaujame su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, neregių ir silpnaregių organizacijomis. Per metus KMN bendradarbiauja vidutiniškai su 200 organizacijų ir individualių kūrėjų, suteikdami jiems progą prisistatyti platesniam pasauliui", – teigė R.Stepanovaitė.

Į kultūrinį gyvenimą įsitraukusių bendruomenių įvairumas yra viena Kauno ypatybių. "Kultūrinė veikla čia nėra išskirtinai vien tik institucinė, veikianti organizacijų pagrindu. Yra daug iniciatyvų, kylančių iš apačios, iš pačių menininkų. Taip yra atsiradę daugybė kultūrinių, šviečiamųjų, edukacinių veiklų", – sakė R.Stepanovaitė.

Kaunas, anot jos, yra vienas iš lyderiaujančių miestų, anksčiausiai pradėjusių galvoti apie kultūrinio turinio produktų prieinamumą įvairias negalias turintiems žmonėms. Netgi pradėtas kurti standartas, kaip pagerinti grupių ar pavienių žmonių dalyvavimo kultūroje patirtis.

Auksinį jubiliejų minintys Kauno menininkų namai – miesto kultūros virsmų liudytojai. / KMN nuotr.

Pavyzdžiui, KMN kartu su kurčiųjų bendruomene sukūrė grafinį judančių delnų ženklą, skirtą lietuvių gestų kalbai pažymėti. Jis jau oficialiai naudojamas visoje Lietuvoje. Tai pavyzdys, kad kuriamą meninį turinį galima plačiai panaudoti ne tik tiesiogiai kultūrai.

Išskirtinės erdvės

KMN yra išskirtiniai ne tik dėl veiklos koncepcijos, veiklumo, bet ir dėl savo erdvių. Kūrėjų vertinimu, jos idealiai tinka pristatyti turiniui, kurio savitumui atskleisti palankių erdvių mieste reikėtų gerokai paieškoti.

KMN erdvės – kamerinės, nedidelės, tinkamos norint pristatyti skirtingus įvairius formatus, pavyzdžiui, jau kultinį slemo formatą. "Jis puikiai atrado vietą KMN, čia įgavo pagreitį ir išplito po visą miestą", – pastebėjo R.Stepanovaitė ir pridūrė, kad KMN yra puiki platforma pradėti, prisistatyti ir toliau keliauti per kitas miesto erdves.

Šiltuoju metų laiku nepraleidžiamos progos išnaudoti turimas lauko erdves: tiek vidinį kiemelį, tiek kitas. Erdvių įvairovė ir galimybės padeda atsirasti tokiems formatams kaip lauko kinas, naktinės ekskursijos ir kt.

Atskiros temos vertas ir pats architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas 1930–1931 m. pastatas, kuriame įsikūrė ir iki šiol veikia KMN. Šis V.Putvinskio g. 56 namas buvo statomas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje. Vėliau paverstas vaikų ligonine, vaikų darželiu. Nuo 1971 m. čia pradėjo veikti Kūrybinės inteligentijos namai.

"Esame įsikūrę kultūros paveldo objekte. Tai kartu ir įpareigoja. Pastatas – tarpukario modernizmo laikotarpio atspindys. Tuo laikmečiu pastato atitraukimas nuo pagrindinės gatvės, tarsi atrėmimas į šlaitą, buvo naujas ir visai kitoks nei iki tol sprendimas. Be to, pastatas buvo skirtas nunciatūrai. Tad pastate tarsi užkoduota kitokia atmosfera, jame – ypatinga aura", – apibūdino KMN pastatą R.Stepanovaitė.

KMN erdvės, anot jos, yra tarsi įvairių laikmečių koliažas. Galima rasti ir modernizmo laikotarpio elementų, ir sovietinių pokyčių, ir šiuolaikinių detalių.

"Nepaneigiamas faktas, kad aplinka bet kuriai sričiai daro labai didelį poveikį, ypač kūrybai. Dar iš studijų Dailės akademijoje, kur baigiau grafiką, laikų prisimenu, kaip dėstytojai primindavo, kad, pradedant piešti, ant stalo turi likti tik pieštukas ir trintukas, nes viskas, kas ant stalo, paveiks būsimą piešinį, kažkuria forma nesąmoningai atsiras jame", – kalbėjo R. Stepanovaitė

KMN pastatas, jo istorija patys savaime turi poveikio ir jame vykstantiems dalykams, veikiantiems žmonėms, įsitikinusi pašnekovė.

Kvies švęsti kartu

Jubiliejinį gimtadienį KMN planuoja paminėti, atšvęsti kartu su visais kauniečiais. "Švenčiame ne dėl savęs. Ši proga svarbi visam miestui. Todėl ir mūsų jubiliejinių metų koncepcija – KMN dovanos dovanų Kaunui", – pasakojo R.Stepanovaitė.

KMN formavo, keitė Kauno kultūrinį gyvenimą, o kultūrinis gyvenimas formavo KMN. "Labai svarbu prisiminti, kas KMN yra vykę anksčiau, nes visa tai vedė į tai, ką turime dabar", – pastebėjo R.Stepanovaitė.

R.Stepanovaitė užtikrinta dėl KMN ateities. "Jie ir ateityje turėtų išlikti Kauno kultūros lauko atspindžiu. Iš kitos pusės, KMN yra tokia erdvė, kurioje randasi naujų formatų, tikiuosi, kad KMN šią liniją išlaikys ir ateityje. Tad, kiek keisis KMN, tiek galbūt keisis ir Kauno kultūrinis gyvenimas", – įsitikinusi R.Stepanovaitė.

Pradžia: KMN buvo traukos centru visiems Kauno menininkams – tiek populiariajam ansambliui „Gintarėliai“, tiek būsimoms teatro scenos žvaigždėms. / KMN nuotr.

Per ilgus dešimtmečius KMN buvo atradę savitų gyvavimo būdų. Keitėsi politinė, kultūrinė situacija, KMN vadovavo skirtingos asmenybės, tačiau per visą tą laiką išliko tas pats adresas. Vis dėlto, R.Stepanovaitės manymu, "KMN, išlaikydami koncepcinį veiklos pagrindą ir stiprią komandą, gali gyvuoti ne tik viloje V.Putvinskio gatvėje."

Laukia prisiminimų

Ruošiantis minėti 50-ąjį gimtadienį KMN pradėjo rinkti čia dirbusių, kūrusių, šventusių ar netoliese gyvenusių žmonių prisiminimus. Dalis spalvingos KMN istorijos pradingo, kai didelę dalį archyvų sunaikino gaisras, daug niekur neužfiksuotų istorijų išliko tik amžininkų atmintyje.

"KMN buvo ir yra gyva Kauno miesto dalis. Praeityje, panašiai kaip ir šiandien, tai buvo menininkų karjeros starto vieta. Jaunieji menininkai čia rengdavo savo pirmąsias parodas, o 9-ajame dešimtmetyje KMN buvo alternatyvaus jaunimo susirinkimo vieta", – pasakojo parodos, kurioje lapkritį bus galima išvysti ar išgirsti daugelį surinktų istorijų, kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė.

Jai labiausiai įsiminė pasakojimai, kad sovietmečiu patekti į šį vadinamąjį menininkų štabą galėjo tik tie, kurie turėjo specialų taloną, įrodantį Dailininkų sąjungos narystę. Žmonės dalijosi atsiminimais apie vakarėlius ir čia vykusį siautulį: ant sniego pilstytą raudonąjį vyną, terasoje kepamus paršelius ir kt. "Buvo laikotarpis, kai menininkai jautėsi išsilaisvinę ir be cenzūros galėjo ūžti KMN", – sakė A. Bagdžiūnaitė.

Nors istorijų jau surinkta nemažai, apie bohemiškąją KMN praeitį sklando dar daug legendų, kurios nepatvirtintos amžininkų žodžiais. "Tarkime, visi prisimena žavųjį KMN veikusio baro barmeną Robertą, kuris galėtų papasakoti tikrai išskirtinių istorijų, arba mistišką Čiučiundrą, kuri buvo tikra bohemos siela ir gyveno prie pat KMN. Ko gero, tos istorijos neišsemiamos, todėl planuojame ir toliau jas rinkti, tačiau jubiliejaus proga norėtume su kauniečiais pasidalyti pačiais įdomiausiais šio laikotarpio fragmentais", – pasak A.Bagdžiūnaitės, archyvas galiausiai persikels į skaitmeninę erdvę, bus nuolat pildomas ir prieinamas visiems.

Kviečia dalytis prisiminimais

Kauno menininkų namai šįmet švenčia auksinį 50-ies metų jubiliejų. Gandai ir gyvi liudijimai mena po vilos skliautais vykusį audringą gyvenimą, kurio fragmentai po truputį renkami ir šia turtinga istorija dalijamasi su kauniečiais. Tačiau žinoma dar labai mažai, todėl Kauno menininkų namai prašo pagalbos: jei gyvenote, dirbote, šventėte Kauno menininkų namuose ir jo prieigose, pasidalykite savo istorijomis.

Galite pasikalbėti su Kauno menininkų namų darbuotojais tel. (8–37) 223 259; parašyti laišką e. paštu menas@kmn.lt, įmesti laišką į pašto dėžutę, esančią prie Kauno menininkų namų, arba ateiti pasikalbėti gyvai kiekvieną ketvirtadienį 11–17 val. (V.Putvinskio g. 56).

Jūsų istorijos papildys Kauno menininkų namų ir V.Putvinskio gatvės archyvą, kuris bus laisvai prieinamas visiems. O įdomiausi pasakojimai bus eksponuojami lapkričio mėnesį Kauno menininkų namuose atidaromoje parodoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių