Kauno fotografijos galerija: suskaičiuotos sėkmės ir laukiantys iššūkiai

Kauno fotografijos galerija – ne tik viena labiausiai lankomų miesto galerijų, bet ir viena aktyviausių: parodos, retrospektyvos, edukacija, aktyvi leidyba, kurios vaisiai pristatomi ne tik Europoje, bet ir JAV. 

Siekdama reziumuoti kryptingą veiklą, pažymėdama 40 metų sukaktį, galerija įgyvendino meninį projektą "Inventorizacija. 1979–2019 Kauno fotografijos galerijoje", kuris tapo laikinu stabtelėjimu žvelgiant į praėjusius dešimtmečius ir atspirties tašku ateičiai.

"Kiekvienas dešimtmetis Kauno fotografijos galerijai buvo ypatingas, atnešęs įvairių sėkmių ir išbandymų, – "Kauno dienai" sakė galerijos vadovas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas fotografas Gintaras Česonis. – Komunikuojame su galerijos lankytojais, internetinės svetainės skaitytojais, kurie mums atneša vis naujų nuotraukų, papasakoja savų istorijų, kuriomis papildome šiuo metu esančią ekspoziciją. Šiais metais jau yra suplanuotas galerijos parodų, renginių tinklelis, edukaciniai užsiėmimai, projektai, menininkų rezidencijos, nauji leidiniai. Šalia įprastų darbų rasis naujų sumanymų. Stengsimės būti dar atviresni laiko pokyčiams ir veržlesni."

– Neseniai kartu su galerijos projektų vadove Viktorija Mašanauskaite vizitavote J.Paulo Getty vizualaus meno muziejuje ir Getty tyrimų institute, JAV. Kokių sumanymų ateičiai inspiravo šis vizitas?

– Fotografijos lauke turime spragą – Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kurios prioritetas būtų fotografijos kūrinių kaupimas, tyrinėjimas ir sklaida. J.Paulo Getty muziejus ir tyrimų institutas yra unikalus pavyzdys, kaip galėtų būti organizuojama, vystoma tokia veikla. Jie yra išlaikomi iš privačių lėšų – tai Amerikoje yra įprasta. Lietuvoje yra keletas mecenatų, kurie sėkmingai įsteigė viešas erdves, kaip, pavyzdžiui, MO muziejų Vilniuje, tačiau tikėtis, kad kažkas privačiomis lėšomis imsis mecenuoti naujo fotografijos centro steigimą, nedrąsu. Vis dėlto manau, kad per kelerius metus pavyks įtikinti šalies valdžios atstovus, kad fotografija yra svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis ir vien kaupti fotografijų nepakanka, jas reikia tyrinėti ir vykdyti jų sklaidą, o kad atsirastų tokia galimybė – būtinas valstybės strateginis palaikymas.

Kauno fotografijos galerija visada aktyviai vykdė fotografijos meno sklaidą. 2015 m. Sidnėjaus rotušėje "Head On" festivalio metu rodyta lietuvių fotografų M.Kavaliausko, E.Jurčio ir D.Stankevičiaus darbų projekcija, o Oklando fotografijos festivalyje atidaryta šių kūrėjų fotografijų paroda. Gražus pavyzdys yra Tbilisio fotografijos ir medijos meno muziejui padovanota Lietuvos fotografijos leidinių kolekcija, taip pat Pekine surengta didžiulė Lietuvos fotografijos paroda (tai vienas didžiausių Lietuvos fotografijos pristatymo projektų užsienyje) – ir tai yra tik keletas pavyzdžių.

Viena iš svarbiausių misijų, kurią atlieka Kauno fotografijos galerija, – fotografinės kultūros iš Lietuvos pristatymas užsienyje. Jis vyksta įvairiomis formomis: rengiamos parodos, leidžiamos knygos, keičiamasi menininkais ir kuratoriais. Pastarąjį dešimtmetį galerija intensyviai dirbo leidybos srityje, nes reikėjo susikurti įrankį, kuriuo galėtume reprezentuoti Lietuvos fotografiją. Per 10 metų išleidome per 30 naujų leidinių, kurie, mano nuomone, atitinka šiuolaikinės leidybos standartus ir reikalavimus. Sklaida yra vienas iš esminių procesų, kurį inicijuojame, kad skleistume žinutę ne tik iš Lietuvos fotografijos lauko, bet ir iš Kauno miesto taip pat. Visose knygų mugėse Lietuvoje ir užsienyje prisistatome kaip Kauno fotografijos galerija, turime ir savo ženklą, kurį populiariname. Mes jaučiamės svarbūs Kauno mieste ir esame pasiruošę paklausti, ar miestas taip pat jaučia, kad esame svarbūs jam?

– Užsiminėte, kad pastarąjį dešimtmetį galerija intensyviai dirbo leidybos srityje. Per šį laikotarpį dalyvavote meno mugėse ir festivaliuose Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Izraelyje ir kt., o šiais metais pirmą kartą dalyvavote Los Andželo knygų mugėje, JAV. Taip pat galerijos išleistos knygos pelnė daugybę apdovanojimų ir nominacijų. Kokie yra tokios aktyvios sklaidos rezultatai?

– Dėl sistemingai vykdytos galerijos veiklos ir sklaidos jaučiame, kad tam tikrame lauke reprezentuojami fotomenininkai, jų kūriniai, išleisti leidiniai tapo atpažįstami, vertinami. Apie Lietuvos fotografiją per pastarąjį dešimtmetį sužinojo didesnė pasaulio dalis nei bet kada iki šiol. Tai patvirtina ir pelnyti prestižiniai apdovanojimai Kauno fotografijos galerijos išleistoms knygoms, dėl kurių sulaukiame dėmesio visos Lietuvos fotografijos kryptimi. Jaučiame, kad tampame įdomūs, o Lietuvoje fotoalbumus vis dažniau spausdina ir užsienio fotografai.

– Kita svarbi galerijos veiklos kryptis yra koleidyba ir bendradarbiavimas su kitais leidėjais, fotografijos lauko operatoriais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

– Kalbant apie leidybos procesą svarbu paminėti, kad jis nesibaigia sąskaitų apmokėjimu ir knygų parsivežimu iš spaustuvės. Turime ieškoti galimybių, kaip tos knygos pasieks skaitytojus. Sklaidai reikia daug daugiau lėšų, negu galerija gali skirti, todėl koprodukcija palengvina ir išplečia mūsų galimybes, leisdama pasiekti didesnį skaitytojų ratą. Vienas iš sėkmingiausių galerijos koleidybos projektų yra kartu su žinoma "Steidl" leidykla išleistas Antano Sutkaus albumas "Planet Lithuania", kuris pasiekė didžiausius muziejus, bibliotekas, svarbiausius meno knygynus pasauliniu mastu. Iki šiol leidome tik lietuvių fotografų knygas, o pernai ryžomės kartu su partneriais spaustuve "Kopa" ir popieriaus tiekėju "Antalis" išleisti turkų menininko Bahadiro Aksano knygą. Kitos knygos, prie kurių prisidėjome ir, kurios sulaukė sėkmės, buvo fotografų Claudios Heinermann, Michalo Iwanowskio, Marios Kapajevos albumai. Tai knygos, kurios neliko nepastebėtos, o daugelio jų tiražai jau yra išparduoti.

Ateityje leidyboje didžiausią dėmesį skirsime Lietuvos menininkams ar su šalies turiniu, teritorija susijusiems fotografų projektams, bet taip pat ir šiek tiek plėsimės, dirbdami su kitų šalių kūrėjais. Dabar mūsų tikslas yra labiau susikoncentruoti į šį laikmetį ir ieškoti galimybių jauniems, savo kelią pradedantiems menininkams bendradarbiauti su naujos kartos kūrėjais. Esame numatę kelis projektus, susijusius su ekologiniais procesais ir aktualijomis, kurie Lietuvoje netapo tokie aktualūs, kokie yra visame pasaulyje.

– Didindami savo leidžiamų knygų pasiekiamumą, šiais metais įkūrėte internetinę Kauno fotografijos galerijos leidinių parduotuvę, suteikdami galimybę knygas fotografijos menu besidomintiems skaitytojams pasiekti paprasčiau ir greičiau.

– Naujienos apie leidžiamas knygas vienaip ar kitaip pasklinda, o žmonės ne visada gali įveikti šimtus kilometrų ir apsilankyti vienoje ar kitoje knygų mugėje, kurioje dalyvaujame, todėl internetine prekyba mažiname atstumus, didiname galimybes žmonėms, muziejams, bibliotekoms įsigyti mūsų leidžiamas knygas.

Svarbu lavinti vizualinį raštingumą, nes šiuolaikinės konceptualios parodos reikalauja tam tikro pasirengimo, žinių.

– Aktyvi yra ne tik leidybinė galerijos veikla. Nuolatos rengiate ir edukacines programas. Kokių rezultatų jomis siekiate?

– Galerijoje pradėjo veikti edukacijos programa, skirta moksleiviams, kurioje, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį dalyvavo per 400 vaikų nuo 2 iki 4 klasės. Ši veikla buvo tikrai sėkminga, todėl šiais metais sukurta programa ir vyresniųjų klasių mokiniams. Tai mums patiems labai svarbus procesas, nes tarpusavyje daug diskutuojame, kokie yra galerijos lankytojai, ar jie auga kartu su mumis, ar jaučia poreikį lankytis parodose. Labai svarbu lavinti vizualinį raštingumą, nes šiuolaikinės konceptualios parodos reikalauja tam tikro pasirengimo, žinių. Todėl ateityje sieksime daugiau investuoti į edukaciją ir naujos kartos auginimą. Galvojame ir apie tai, kaip vaikai galėtų sugrįžti į galeriją kartu su tėvais.

– Kokios patirties edukaciniuose užsiėmimuose moksleiviai įgyja?

– Edukacijose remiamasi paroda, kuri tuo metu vyksta galerijoje. Drauge su moksleiviais ieškoma metodų, kaip tą parodą prakalbinti, kaip mokinius sudominti, kad nuo vienos nuotraukos eidami prie kitos išlaikytų dėmesį. Kiekvienu atveju tenka pažvelgti ir į fotografijos istoriją. Yra ir praktinė užsiėmimo dalis, kurioje moksleiviai susipažįsta su analogine fotografija, suvokia, kas yra pirmas ir antras planas, interpretuoja tam tikrus vaizdus, prieš juos nufotografuodami.

– Ar ateinantį dešimtmetį kitos galerijos vystomos edukacinės kryptys: paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, knygų pristatymai, filmų peržiūros taip pat bus rengiamos?

– Knygų, filmų pristatymai, žinoma, išliks, tęsis susitikimai su menininkais. Gausinsime profesionaliems fotografams skirtus mokymus. Esame užmezgę ryšius su Šiaurės ministrų taryba ir šiuo metu rengiame bendradarbiavimo sutartį. Planuojame, kad galerijoje viešės ir savo patirtimi dalysis daugiau menininkų iš Šiaurės ir Baltijos valstybių. Tai bus puiki galimybė kūrėjams iš Lietuvos įgyti naujos patirties, žinių.

– Galerinėje veikloje koncentruojatės ne tik į šiuolaikinę lietuvių fotografiją, bet pristatote ir Lietuvos klasikų retrospektyvas, rengiate užsienio menininkų parodas. Ir toliau ketinate palaikyti tą patį tempą?

– Tikimės, kad ateityje planuojamos parodos prisidės prie edukacinių procesų, kad jos bus aktualios vietos bendruomenei, kad atvažiuojantys menininkai sugebės įtraukti vietos kūrėjus į bendrus procesus, tyrimus ar diskusijas. Sieksime daugiau kokybiško dialogo tiek su lankytojais ir menininkais, tiek su miesto aplinka plačiąja prasme.

– Svarbus galerijos projektas yra žurnalo, skirto Kaunui, "Į", kuris leidžiamas kasmet nuo 2016-ųjų, kūrimas. Ar ketinate pratęsti šį projektą?

– Žurnalas kuriamas visiškai demokratiniu principu: kelios dešimtys jaunų menininkų ir dizainerių bendrų diskusijų metu sprendžia, apie ką nori kalbėti, kokia forma, rakursu pažvelgti į Kauno miestą, todėl jo leidyba yra labai svarbus procesas. Galbūt šiais metais padarysime pertrauką, kadangi negavome finansavimo, nors sumanymas buvo, jog žurnalas turėjo išeiti kiekvienais metais, iki kol Kaunas taps Europos kultūros sostine, kad 2022-aisiais turėtume keliasdešimties centimetrų miesto pjūvį.

– Su jaunais kūrėjais glaudžiai susijusi ir kita jūsų veikla – esate europinės platformos, kuri vienija meno institucijas, kylančius perspektyvius fotografus ir kuratorius, "Parallel" dalis. Kokie su šia platforma susiję projektai vyks galerijoje šiemet?

– Birželį galerijoje vokiečių menininkė kuruos parodą, kurioje dalyvaus fotografai iš Portugalijos, Prancūzijos ir Slovėnijos, o parodos turinys bus susijęs su ekologija ir atsinaujinančiais šaltiniais. Ankstesniuose cikluose Kauno fotografijos galerijos kuratorė Gintarė Krasuckaitė ir fotografas Šarūnas Kvietkus sėmėsi patirties iš žymiausių savo srities meistrų, kuravo ar surengė parodas svarbiose Europos galerijose ir festivaliuose: Capa centre Budapešte ir Hamburgo trienalėje.

– Nuo 2012-ųjų vykdote rezidencijų programą. Kokių svečių iš užsienio sulauksite ateinančiais metais?

– Jau atsirinkome keletą menininkų, su kuriais ketiname dirbti. Prioritetas buvo tie kūrėjai, kuriems būtinai reikia atvykti į Lietuvą, kad pradėtų, o gal užbaigtų savo projektą, kad būtume reikalingi kaip teritorija, kaip svarbi istorijos dalis. Rezidencijų programoje bus ir lietuvių menininkų, kuriančių užsienyje. Skirsime tam atskirą dėmesį, nes norime padėti jiems išlaikyti stiprų ryšį su Lietuva, paskatinti juos didžiuotis tuo, iš kur jie yra.

– Šiais metais Kauno miesto savivaldybės parama ne tik Kauno fotografijos galerijai, tačiau ir kitiems miesto kultūros operatoriams, organizacijoms, institucijoms – labai kukli, tačiau, nepaisant to, savo veiklų dar neketinate stabdyti.

– Veikiame kaip aktyvi daugiafunkcė fotografijos galerija. Svarbi mūsų veiklos dalis yra sugalvoti, kaip mums išgyventi, kaip surinkti reikalingų lėšų visai mūsų vykdomai veiklai finansuoti. Kol esame aktyvūs ir mums sekasi, tai mes galime padaryti, o kaip bus, kai ims nesisekti, nežinome. Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad miestuose esančias tokias institucijas finansuoja municipalitetas. Savo veiklą vystome kryptingai, daugumą iniciatyvų tapatiname su Kauno miestu, esame svarbi miesto ląstelė, todėl tikimės paties miesto atsakomybės ne tik finansuojant atskirus projektus, kaip nutiko šiais metais, tačiau visoje kompleksinėje galerijos veikloje. Ieškosime konstruktyvaus dialogo ir galbūt bendros strategijos.

Yra vienas skausmingas pasikeitimas, kuris palies galerijos lankytojus: įėjimas į galeriją greitai taps mokamas. Kviesime lankytojus prisidėti, drauge išlaikyti galeriją, nes kol miestas šios atsakomybės neprisiima, ją prisiimti tenka patiems gyventojams ir miesto svečiams. Tikimės ir mecenatų paramos. Norisi šiuo žingsniu neįžeisti mūsų nuolatinių lankytojų, todėl ieškosime būdų, kaip kuo lanksčiau prisitaikyti prie šio pokyčio: vieną dieną per savaitę galerijoje bus galima lankytis nemokamai, bus taikomos lengvatos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, meno krypčių studentams. Galbūt įgyvendinsime narystės programą, su kuria, įsigijus metinį abonementą, bus galima ne tik lankytis parodose, bet ir gauti tam tikrų privilegijų: išankstinių kvietimų į parodas, galimybę susitikti su menininkais, dalyvauti edukacijos procesuose ir pan. Neturime tikslo visko apmokestinti, tiesiog šios permainos tampa neišvengiamos, kad galerijos veikla tęstųsi.


Kas? paroda “Inventorizacija. 1979-2019”.

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? veikia iki gegužės 12 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

V.

V. portretas
Sveikinimai, Gintarai.Manau fofoaparatas gerose rankose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių